Vokietijos pavyzdys. Ar ilgai dar džiaugsimės miestų šventėmis?

Vokiečių brigados kariai, atvykstantys į Lietuvą, pažymi, kad Lietuvoje saugiau, nei Vokietijoje, kad čia vyksta gražios viešos šventės. 

Man labiau patinka gyventi Vilniuje nei, tarkime, Frankfurte. Jaučiuosi saugus, - 

LRT cituoja Vokietijos brigados vado pavaduotoją pulkininką André Hastenrathą, kuris su žmona Verena jau beveik metus gyvena Vilniuje, Šnipiškėse. 

Asmeninį saugumą, miestų šventes ir renginius vokiečiai prarado vos per 10 metų laikotarpį.

Nuotraukoje viršuje: Trečią kartą rengiamas Hanami vyšnių žydėjimo festivalis Marburgo pietiniame rajone buvo atšauktas dėl didelių saugumo išlaidų.

Straipsnyje "Šimtai atšauktų pavasario festivalių - „Mes negalime to padaryti!“" Meinradas Muleris rašo:

2025 m. pavasaris: šviečia saulė. Bet festivaliai atšaukti. Organizatoriai atšaukia renginius visoje Vokietijoje. Lage (Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė) atšaukta pavasario linksmybių mugė. Saugumo taisyklės per brangios. Marburge atšaukiamas vyšnių žydėjimo festivalis. Baiminamasi terorizmo. Berlyne atšauktas „Bölschefest“. Taip pat velykinė ugnis Frohnau mieste. Elmshorno šventė per Velykas. Karnavalinis paradas Erfurte. Velykų fontanų festivalis Bietigheime-Bissingene. Net blusų turgus Šongau ir Valpurgijos naktis Dallgow-Döberitz mieste yra praeitis. Kodėl? Betoniniai Merkel stulpeliai ir sunkvežimių užtvarai kainuoja daugiau nei visas festivalis. Niekas nenori prisiimti atsakomybės. O jei į minią įsirėš automobilis? „Nenoriu būti kaltas, jei koks beprotis nublokš žmones“, - sako Günteris Fiebigas iš Schongau. Kas gali jį kaltinti?

 

2015-ieji

Prieš dešimt metų viskas buvo kitaip. 2015-ieji buvo sveikinimo kultūros metai. Kariams su laisvalaikio drabužiais buvo dalijami pliušiniai meškiukai. Geradariai džiūgavo. „Tolerancija!“, - šaukė jie, - ‚Integracija yra lengva!‘. Mes išskleidėme rankas. Svajojome apie spalvingą visuomenę. Šiandien? Košmaras. Magdeburgas. Manheimas. Miunchenas. Solingenas. Ašafenburgas. Žodžiai kaip plaktuko smūgiai. Mirusieji kūnai. Chaosas. Automobiliai, atsitrenkiantys į minią. Peiliai daro tai, ką daro peiliai. Gatvės nusidažo raudonai. Ne sudaužyti stiklai, kaip mėgsta nutylėti spauda. Tai negyvi kūnai. Negyvų kūnų gabalai. Spauda, kuri daug metų džiūgavo, kad „Vokietija keičiasi“, dabar susiduria su savo pačios sukelta katastrofa. Jų tuometinės antraštės skamba kaip pasityčiojimas.

Autoriaus žodžiais, Vokiečių valdžia dabar dirba su „renginių saugumo įstatymu“, tačiau iškyla kelios problemos: "Žudikai įstatymų neskaito", o  valdžia nežino, iš kur gauti lėšų, kad užtikrinti gyventojų saugumą.

Per šalį ritasi atšaukimų banga. Visur tas pats vaizdas. Tuščios vietos. Beviltiški šoumenai. Nusivylę lankytojai. Nyksta mūsų liaudies festivaliai, kurie šimtmečiais simbolizavo bendruomenę. Vienas po kito, - straipsnį baigia autorius.

O kiek laiko mums skirta džiaugtis šventėmis? 

Lietuva sparčiai vejasi Vokietiją. Privežta šimtai tūkstančių Azijos ir Afrikos gyventojų. Tai daugiausia jauni vyrai, bet praeis kiek laiko ir jie atsiveš po 3 savo žmonas, o šios pagimdys po 6-8 vaikelius. Štai tuomet vokiečių kariškiai nejaus saugumo skirtumo tarp Frankfurto ir Vilniaus.