Šis
Michailo Velerio
straipsnis pasirodė 2015 rugsėjo 10
dieną, per pačią dirbtinai globalistų sukeltą migracijos krizę
Europoje, kurios tikslas nacionalinių valstybių naikinimas ir
baltosios rasės genocidas. Per prabėgusius beveik dvejus metus
niekas nepasikeitė. Europos naikinimas toliau tęsiamas.
Dabar atsuktas „juodasis“ migracijos kranas iš Afrikos ir Europa
užtvindoma protiškai atsilikusiais juodaodžiais (IQ 70), kuriuos
kiekvieną dieną veža iš Libijos į Europą ES pakrančių
apsaugos laivai ir nevyriausybinės organizacijos.
Baltosios Europos mirtis neišvengiama, todėl M.Velerio
straipsnis aktualus ir šiandien. Šis vertimas buvo skelbtas
nebeveikiančiame portale „Šauksmas“ ir
„Ldiena.“
Na
ką, dar netikite, jog tai pabaiga?
1. Ligotas rusų
neabejingumas į migrantų antplūdį į Europą yra akivaizdus
liudijimas mūsų europietiško savęs identifikavimo. Mes galime
Europą keikti, ją mokyti ir niekinti – galime pavydėti ir
kentėti, nemokėdami pritapti prie jos klestėjimo. Bet ji tvirtai
egzistuoja mūsų pasąmonėje kaip laimingas alternatyvus pasaulis –
teikiantis tikėjimą ir viltį, kad geresnis gyvenimas realus, yra
ko siekti; teoriškai yra kur pabėgti geresniam gyvenimui. Tai
baltųjų krikščionių pasaulis, mūsų ir jų toks pats supratimas
apie gyvenimą ir žmonių santykius.
Mūsų viena literatūra,
viena dailė ir muzika, viena filosofija ir mokslas, vienas techninis
progresas, mada, grožio kanonai ir supratimas apie gėrį ir blogį.
Ir netgi raidės, ir netgi vestuvių ir laidotuvių papročiai
vienodi. Vienas Dievas.
Mes – vientisa
kultūrinė-ideologinė erdvė. O prieštaravimai – tai Europos
šalys žymiai daugiau tarpusavyje kariavo, negu Rusija su bet kurią
iš jų.
Šiandien kalbame apie
antpuoli ant mūsų pasaulio.
2.
Optimistai mano, jog senutė-Europa išsikosės ir
suvirškins, ir ne tai matė: galų gale, pabėgėlių ne tiek
daug 500 milijonams klestinčių europiečių. Ir – taip:
išmaitinti dabartinį skaičių – ne problema. Tai - požiūris
sąžiningo arba piktybinio idioto.
Milžiniškas dydis ir
neišsprendžiamas migrantų problemos sudėtingumas – visai ne
šiandieninėje minioje.
Migrantai – tai
ĮSIVERŽIMO ARMIJA. Jos avangardas.
Jie čia važiuoja ne
dėl to, kad būtų suvirškinti – priešingai! – jie čia
važiuoja suvirškinti Europos. Skrandžio sultys jau įpurkštos į
pasmerktą kūną.
Paskutinis Europos
saulėlydžio etapas prasideda štai dabar – mums stebint. O
socialiniai procesai vystosi eksponentiškai. Civilizacijos
klestėjimo viršūnė keičiasi į krachą su nuostabiu greičiu –
istorikai žino.
Priežastis ne
migrantuose. O supuvusiose Europos smegenyse.
3. Kad suprastume tai, kas dabar vyksta – reikia pažvelgti į
artimiausias ištakas. O tai kultūrinė
revoliucija bitnikų, 50-tieji metai JAV. Krūvelė
homoseksualistų ir narkomanų su asocialiomis pažiūromis ir
kūrybiniais polinkiais suformulavo kontrkultūros etiką ir
estetiką. Trys kultinės figūros – Alekas Ginzberg,
Viljamas Berauz, Džekas Keruak. Purvinas seksas, purvini
keiksmai, purvinos fantazijos, purvini lūzeriai-dykaduoniai, ir
tebūnie prakeikta ši visuomenė, kurioje aš nelaimingas.
(Šioje visuomenėje –
visos klestėjimo galimybės: bet šitie žmonės su nesveika
psichika, su išprotėjusiomis smegenimis, mato vienintelį būdą
įsitvirtinti, jauniems ir atėjusiems: pridergti visiems ant galvų
ir apkaltinti dėl savo pigaus nepilnavertiškumo.)
Bet! Gyvenimas –
judėjimas, tai pokyčiai! O tradicine estetika ir kultūros
ideologija buvo krizėje, įstrigo išsisėmusios, didybė ir
tobulybė buvo jau pasiektos praeityje – o kas gi toliau? O juk
menas – tai kūrimas naujo! Ir kiekviena nauja karta reikalauja –
naujo!
Mes pakeisime jūsų
visuomenę – mes ją sugriausime.
4.
Didžioji hipių revoliucija 1968 metais JAV ir Prancūzijoje
kanonizavo kontrkultūrą. Chren, kad tik meną!.. Šalin
buržuazinę kultūrą! Tai yra: šalin karjera ir apskritai
sąžiningą darbą, šalin patriotizmą (karas Vietname nusibodo),
šalin veidmainiška šeima su jos ištikimybe ir išdavystėmis,
šalin turčius kraujasiurbius ir socialinę nelygybę. Ir
svarbiausia – šalin bet kokius draudimus daryti viską,
ko žmogus nori ir teikia malonumą. Bus brolybė ir meilė.
Rūkyti žolę, dulkintis ir
groti saksofonu. Nieko neveikti: budizmas!
Persisotinusios
civilizacijos pelėsis ėmė augti.
5.
1962 metais asmeniškai dalyvaujant prezidentui Kenedžiui juodaodis
Džeimsas Mereditas buvo priimtas į Misisipės
universitetą. Keli tūkstančiai kareivių ir nacionalinių
gvardiečių saugojo jo pirmojo atėjimo į paskaitas maršrutą;
kilusiuose neramumuose buvo du užmušti ir keturi šimtai sužeistų.
1965 metais atsirado „Juodosios panteros“ su jų radikaliu
juodai-rasistiniu sparnu. 1967 metais buvo nušautas Martinas
Liuteris Kingas.
Ir tiktai 70-tame XX
amžiaus dešimtmetyje baltųjų ir juodųjų amerikiečių teisės
buvo realiai sulygintos. Kovotojai už teisingumą nugalėjo.
Bet. Jeigu procesas
pajudėjo – jo jau nebesustabdysi. Varykim toliau!
6. Čia ne vieta duoti charakteristiką Frankfurto filosofinei
mokyklai ir ėstyti Horkhaimerio, Adorno ir kitų jos
ramsčių pažiūras. Bandant susumuoti bendrą rezultatą: per
dešimtmečius nenuilstamo darbo ženklių mąstytojų – Vakarų
universitetų profesūra ir jaunimas persisunkė kairiomis
socialistinėmis „neorevoliucionizmo“ pažiūromis.
Griovimas
buržuazinės valstybės su jos institutais ir morale –
filosofiškai buvo pagrindžiamas ir moraliai sveikinamas! O kadangi
vartotojiškoje visuomenėje nebeliko proletariato su jo progresyvia
esme – varomąja revoliucijos jėga yra pažengęs jaunimas
ir marginalai.
Mes nutrauksime
buržuazinę eksploataciją žmogaus žmogumi ir įrengsime teisingą
brolišką laisvų žmonių bendrabutį. Tėvų moralė veidmainiška,
jų kultūra veidmainiška, jų įstatymai smaugia žmogų – o juk
aukščiau už viską yra teisėta prigimtinė žmogaus teisė į
malonumus. Malonumas – tai ir yra laimė ir istorijos prasmė.
Prasidėjo išmirimas.
Be karų, epidemijų ir bado. Tiesiog gimdyti nesinori.
7. Ir 1971 metais pasirodo epochinė Džono Rolzo (John Rolz)
knyga, politinės filosofijos biblija, „Teisingumo
teorija“. Praktine pasekme šio daugelio puslapių
veikalo buvo praktinis diegimas į smegenis ir praktiką antrosios
dalies antro principo teisingumo pagal Rolzą. O būtent:
vertybių perskirstymas valstybėje privalo būti
atliktas neturtingųjų naudai atimant iš daug turinčių.
Grubiai kalbant (niekam
nenugriūti ir nesikeikti matu!): iš kiekvieno pagal
sugebėjimus – kiekvienam pagal poreikius. Na, realybės ir sveiko
proto ribose. Štai tokia vulgariai komunistinė tezė, kurią mes
krimtome visuomenės mokslo pamokose tarybinėje vidurinėje
mokykloje. Bet čia ji buvo ji buvo pateikiama įrėminta gausybe
argumentų bei samprotavimų.
Jūs suprantate,
socialiniai santykiai turi būti kaip šeimoje, kurioje stiprus ir
turtingas privalo rūpintis silpnais ir neuždirbančiais vaikais
arba sergančiais broliais ir taip toliau. Nereikalaudamas atlygio –
tiesiog iš meilės ir žmoniškumo.
Ir Vakarų intelektualai
ėmė save gerbti save už supratimą šitų pažiūrų ir praktinį
jų pritaikymą.
Šventai tikėdami: tai
tiesa, protinga ir gera.
8.Visų mosčių veltėdžiai ir parazitai sucypė iš
laimės. Jų poreikių patenkinimas dirbančiųjų sąskaita
įgavo ne tik įstatymo galią – bet jėgą moralinės maksimos!
Nemokami: butas, švietimas, medicina, maisto talonai, humanitariniai
drabužiai ir – piniginė pašalpa smulkioms išlaidoms! Kuriam
krienui dirbti? Priverstinis darbas – šlykštus
totalitarizmo riaugėjimas.
Tu
ari? Na, tai ir mokėk mokesčius, svoločiaui! O aš
nusipelniau paramos.
Į asmenybės
psichologiją, ir apskritai į socialinę
psichologiją teisingumo teorija neketino atsižvelgti.
Palaimintas veltėdžiavimas pasirodė įgyvendinamas itin efektyvios
gamybos ir perprodukcijos epochoje.
Dirbantieji tiesiog
siuto dėl būtinybės išlaikyti įžūlius parazitus. Jiems
aiškino, kad toks yra įstatymas, ir jie privalo būti geresni bei
žmogiškesni; gėda, ponuliai darbštuoliai! Juk tai jūsų broliai
čiulpia jūsų kraują.
9. Ir
štai 1969, ant bangos rasinių ir jaunimo
neramumų, ant vakarų kultūrinės-moralinės-ideologinės
revoliucijos bangos, Niujorko homoseksualistai susimušė savo bare
su policininkais. Ir labai greitai apiformino save kaip marginalus,
engiamus, mažumą pagal seksualinę orientaciją. Tai yra: objektą
atjautos pažangių pažiūrų žmonėms. Į kovą už lygybę!
Homoseksualistus
praeityje mušė daug, tiktai šios muštynės įvyko
pribrendusiu istoriniam momentui. Sodoma ir Gomora pažadėjo
Viešpačiui, kad lengvai jam tai nesibaigs!
Homoseksualistų judėjimas, pateiktas kaip engiamos mažumos
kova už savo teises, tobulai įsirašė į
kontrkultūrą, antiburžuazinę kontrmoralę, kovą už
asmenybės teises į visus malonumus ir pagalbą engiamiesiems kaip
teisingumo principą. „Naujojo mąstymo“ apologetams požiūris į
homoseksualistus tapo lakmuso popierėliu: tu už laisvę ir žmogaus
teises – ar ne?!
Prie to. 70-aisiais
žydrieji kovojo už teisę netarnauti armijoje. 2000-aisiais
atvirkščiai – už teisę tarnauti. 70-aisiais kovojo prieš
santuoką apskritai. Paskui – pasiekė įteisinimą vienalyčių
santuokų. Svarbiausia – jie pasiekė, kad iš pradžių Amerikos
psichiatrų asociacija, o paskui Pasaulinė sveikatos draugija, po
ilgų ginčų ir balsavimų, minimalia balsų persvara išbraukė
homoseksualizmą iš psichinio patologijų sąrašo ir pripažino jį
„normos variantu“.
10. Agresyvusis
feminizmas kovoja prieš bet kokią moterų
diskriminaciją: už teisę tarnauti armijoje, daryti karjerą,
proporcingai atstovauti valdymo organuose ir kilnoti štangą.
Propaguojamas įvaizdis savarankiškos moters, kuri sulaukusi
ketvirtos dešimties metų pagimdo vieną kūdikį. Judėjimas
„laisvė nuo vaikų“ (child free) įtvirtina visaverčio
gyvenimo modelį iš viso be vaikų.
11. Santuoka jau visai
neprivaloma, tai buržuazinis narvas laisviems žmonėms! Mes gyvename,
kas su kuo nori ir kol nori – būtent tai dorovinga.
Prasideda šeimos
irimas, didėja nesantuokinių vaikų skaičius – Skandinavijoje jų
greitai bus daugiau nei pusė.
Nesantuokinis vienišos
motinos gyvenimas su jos vaikų tėvu ekonomiškai naudingas abiems,
jei vienas ar jei abu yra bedarbiai. Tokia yra valstybinė išmokų,
mokesčių ir lengvatų sistema. Faktiškai: valstybė materialiai
skatina šeimos irimą.
12. Ir bendrai –
gyvenimas tapo turtingesnis ir lengvesnis, malonumų daugiau,
norėtųsi pagyventi ir sau. Du vaikai, o dažnai ir tik vienas,
šeimoje tampa norma.
Gimstamumas staigiai
krenta! Europos tautos jau neatgamina savęs – jų skaičius
mažėja.
PRASIDĖJO IŠMIRIMAS. Be karų, epidemijų ir bado. O
tiesiog gimdyti nesinori. (Paskutinį kartą taip buvo žlungant
Romos imperijai.)
IŠMIRŠTANTI KULTŪRA.
Štai prie ko mes priėjome. Su visomis savo lygybėmis, laisvėmis,
vertybėmis ir principais.
13. Ir
paraleliai! paraleliai! su visomis šiomis lygybės
rūšimis! ir ne paprastai -, o „išskirtinės“
lygybės! sekė politinė atgaila.
Nes kitokie, mažesni,
silpnesni, neturtingi, engiami – pagal teisingumą turėjo teisę į
brolišką pagalbą ir stipriųjų meilę, o ypač jų
nuskriaustieji. Ir vakarykščiai kolonizatoriai ėmė rautis savo
plaukus ir vienas per kitą bandė daryti gera buvusiems
kolonizuotiesiems. Ir pradėjo juos kviesti pas save, apgyvendinti,
teikti pilietybę ir aprūpinti viskuo. Ir buvo draudžiama
prisiminti, kaip prieš du šimtus metų neraštingi laukiniai vienas
kitą valgė ir pardavinėjo baltiesiems į vergiją; ką tebedarytų
iki šiol, jeigu ne prakeikti kolonizatoriai…
Kokių-tai trisdešimt metų – ir mieli Afrikos gyventojai ir
kitų Pakistanų su Alžyrais pavertė rajonus ir
ištisus miestus į pamazgų duobes ir nulipti nuo chaliavos (kas
duoda veltui, vert. pastaba) nesiruošia, terorizuodami
užklydusius per kvailumą „vietinius gyventojus“.
Bet! Jiems būtina
padėti – juk tai mūsų broliai, likimo skirti!
„Multikultūralizmas“ ir „Ksenofobija“ – išradimas
beraščių idiotų, prisipumpavusių gerais kėslais.
14. Klaidelių čia yra
dvi.
Pirma
nuodugniausiai parodyta Ričardo Lino (Richard Linn) knygoje
„Evoliucija. Rasė. Intelektas“. Knygoje gausu siaubingų
statistinių lentelių. Su siaubingais duomenimis. Jei vidutinio
europiečio, žodžiu, baltojo, IQ,– 100, tai Kinijos,
Japonijos, Pietų Korėjos – 105. Afrikiečių – 70,
arabų ir afroamerikiečių – 85. Skaičiai suapvalinti, knygoje
viskas smulkiai sudėliota pagal šalis, amžiaus ir socialines
grupes, su komentarais ir pastabomis.
Po tokios knygos autorių
dera teisti pagal straipsnį „fašizmas, rasizmas, apgaulė“.
Nelaimė kitur. Ši statistinių dėlionių gausa niekada niekieno
nebuvo paneigta. Jų negalima skaityti! Jų negalima minėti!
Kiekvienas, kuris paminės – fašistas! Tačiau duomenys
nepaneigti…
Atkreipkite
dėmesį: autorius – baltasis. Jam kiniečiai, korėjiečiai,
japonai protingesni už baltuosius. Ir – jie niekur nekelia
socialinių neramumų. Aria. Nemaištauja. Normalūs žmonės.
…Didelių skaičių
lygmenyje – pagal „teisingumo teoriją“ – protingesni
atiduos kažką tai mažiau protingiems. Visada.
Apie motyvaciją darbui
ir kai kurių etninių mažumų etiką, jų darbo santykių
psichologiją, mes apskritai tylime.
15. Antra
klaidelė. Palaimintos saviapgaulės ekstazėje
tolerantiški sociologai nusprendė identifikuoti žmones
politkorektiškai – išimtinai pagal pilietybę. Valstybėje visi
lygūs? Jei Amerikoje – visi amerikiečiai, jei Anglijoje
– visi anglai, Prancūzijoje – visi prancūzai.
Bet.
Žmogus indentifikuojamas pagal daugelį aspektų: lytį,
amžių, profesiją, pajamas, gyvenamąją vietą tautybę, religiją,
odos spalvą, šalį. Ir. „Britanijos pilietis“ – tai
pavaldinys. Pilietybė, kaip juridinė sąvoka. O „anglas“ –
tai priklausymas tautai – jos kalbai, kultūrai, istorijai, –
susiliejimas su ja, savęs identifikavimas savęs kaip jos vaisiaus
ir jos dalies. Tradicijos, papročiai ir įpročiai – tai tavo,
vieninteliai prigimtiniai. Pilietybes galima turėti nors penkias –
už pinigus ir ryšius. O tauta pas tave – viena.
„Dominantinis savęs identifikavimas“ – aš įvedžiau
tokią sąvoką. Tai kada susprogdinę Londono metro „mūsų
vaikinai jorkšyriečiai“ buvo ne jūsų! Jie – turėjo jūsų
šalies pilietybę. Bet buvo – pirmiausiai musulmonai, tada
pakistaniečiai ir tik po to Britanijos piliečiai. Pakistaniečiai
musulmonai susprogdino šungrybius netikėlius, tarp kurių gyveno. O
kokio krieno juos reikėjo įsileisti gyventi ir laikyti
„savais“. Durnius ir bažnyčioje muša.
Islamas
skelbia musulmonų vienybę priešpastatydamas juos
„netikėliams“. Islamo santykiai su netikėliais lankstūs ir
esant reikalui leidžia viską.
Tu gali alpti dėl savo
kilnumo, laikydamas musulmoną migrantą savo vargšu broliu. (Ir
alpstama!..) Bet jo broliai yra musulmonai, o į santykius su
tavimi jis leidžiasi dėl savo naudos.
16. Savihipnozėje savo politinių fantazijų amerikiečiai,
ir apskritai Vakarai, nusprendė, kad demokratija yra geriausia
politinė visuomenės sankloda. Ir jų pareiga – visiems
padėti siekti laimės ir gausos, o tai įmanoma tik sukūrus
demokratiją. Kaip nėra vienintelio vaisto nuo visų ligų, vieno
gero maisto storuliams ir distrofikams, geriausio namo tropikams
ir tundrai, taip nėra ir negali būti vienos geriausios politinės
santvarkos visoms tautoms, visais laikais, visomis sąlygomis.
Skirtingos demokratijos formos, aristokratijos ir autoritarizmo
formos gali būti optimalios skirtingoms sąlygoms.
Bandymas įdiegti
vakarietišką demokratijos modelį Rusijoje puikiai prisidėjo prie
jos absoliutaus ir dar nebūto išvogimo.
Bandymas įdiegti
demokratiją totalitarinėse Artimųjų ir Viduriniųjų Rytų valstybėse
– logiškai ir neišvengiamai atvedė į kruviną anarchiją.
Didesnį blogį. Kadangi. Tiktai stiprus ir žiaurus valdovas galėjo
laikyti gentis ir savo šalies tautas taikoje ir paklusnume. Tiktai
ginkluotą ranką pripažįsta virš savęs įvairialypiai dariniai,
kuriems europiečiai su liniuote rėžė sienas valstybių po
sugriovimo Osmanų imperijos ir dekolonizacijos.
Kaip
bifšteksas gali nužudyti distrofiką, kaip atmosferos slėgis
gali nužudyti narą – taip demokratija gali nužudyti tautą,
gyvenančią gentiniame lygyje ir turinčią gentinę sąmonę.
Tai ir bėgam. Tuo
labiau kvietėme į Europą.
17. Demokratija Europoje galutinai supuvo nuo momento, kada
1979 metais vengrų prostitutė ir „pornoaktorė“ – su
skandalingomis iškilmėmis buvo renkama į Italų
parlamentą, bravuojanti savo profesija (ir liko Italijos
politikoje dvidešimt penkerius metus).
Migrantas dergia ant
galvos šeimininkui lygiai tokiu laipsniu, kokiu jam tai šeimininkas
leidžia.
18.
Europos savigarbos akivaizdžiai nėra nuo 2002 metų, kai
Palestinos teroristai užėmė Kristaus Prisikėlimo Bažnyčią,
vienuolius paimdami įkaitais. Daug dienų vyko derybos,
šventvagystės tema nebuvo liečiama, nė vienas teroristas
nenukentėjo – buvo paleisti ir net priglausti Europoje.
Įsivaizduokime veidrodišką situaciją – krikščionių
teroristai užgrobia mečetę Mekoje. Kiek atsakomųjų pogromų
krikščionims sukeltų musulmonai visame pasaulyje?
19.
Savisaugos instinkto Europa neteko, kai buvo atšaukta mirties
bausmė net baisiausiems žudikams – žmogžudžiams; ką
jie beiškrėstų, iš anksto garantuota gyvybė.
20. Europa prarado
pergalės siekį nuo to laiko, kai saujelė teroristų išdrįsta
kelti reikalavimus valstybei – šantažuodami ją įkaitų gyvybe.
Vietoje grasinimo sunaikinti visus teroristų partnerius, draugus,
artimuosius ir gimines, kas visada – visada istorijoje! –
garantavo reikiamą rezultatą, valstybė gėdingai vizgina uodegą
ir ištaria sąlygas, paleisdama iš kalėjimų anksčiau jau suimtus
žmogžudžius (kuriuos reikėjo nušauti iškart).
Vietoj
to, kad skandinti „Somalio piratus“ vietoje– vienas rankinis
kulkosvaidis laivui, –Vakarai plepa ir gabena juos, jeigu ką
pavyksta sučiupti, į „eurokalėjimus“; o taip moka išpirką.
Vietoj
to, kad pasitaikius pirmai progai sušaudyti visus teroristus
– ISIL narius, ir išmesti iš šalies visus, kuriuos
specialiosios tarnybos įtaria terorizmu – intelektualai
samprotauja, kaip grąžinti mūsų piliečius visuomenei.
21. Protas apleido
Europą, kada po sprogimų Londono metro karalienė Elžbieta
pasisakė ir pažadėjo, jog „teroristams nepavyks mus priversti
atsisakyti mūsų vertybių“. „Vertybėmis“, matyt, reikia
laikyti pasirengimą ir toliau priimti, išlaikyti ir saugoti anglus
niekinančius ir ciniškai jais besinaudojančius islamo teroristus.
Užtai
migrantai jau reikalauja iš krikščionių, kad jie atsisakyti savų
vertybių: nešvęsti Kalėdų, nepardavinėti svaigalų ir
kiaulienos, nevaikščioti po paplūdimį su maudymukais ir
nesideginti parkuose – reikalauja su įsiūčiu!
22. „Multikultūrizmas“ ir „ksenofobija“ – išradimas
neraštingų idiotų, prisipumpavusių gerais
ketinimais. Šios sąvokos iš principo atmeta sociumą
kaip sistemą – ir žmogų kaip organišką sudedamąją vieningame
sociume. Tai atkaklus ketinimas atomizuoti ir suskaidyti sociumą,
kur ryšiai tarp žmonių šventeiviškai suvedami į abipusę meilę
ir savitarpio pagalbą. Tai socialinio organizmo neigimas ir bandymas
jį pakeisti hibridu. Bandymas sudėti būtybę iš liūto galvos,
elnio kojų, dramblio liemens ir povo uodegos. Chimera.
Bet. Sociumas – tai
sistema žmonių, kur kiekvienas žino, ko tikėtis iš kito; kur
bendrabūvio taisyklės vienodos, vienodos tradicijos ir įpročiai.
Bendrabūvis – tai vieningas suvokimas apie šventes ir kasdieną,
imperatyvus ir tabu, virtuvę ir poilsį, drabužius ir humorą:
tai viena gyvenimo terpė, kur žmogaus nelaukia nemalonūs ir
nesuprantami netikėtumai.
Žmogus yra vienas
vienetas su supančia aplinka – materialia ir informacine,
biologine ir socialine.
Sociumas – tai kultūrinė vienybė. Ir
niekaip kitaip.
Kitos kultūrės grupės,
iškeliamos kaip lygiateisės, neišvengiamai siekia pakeisti šalį
pagal savo pažiūras – arba spjauti į ją ir tiesiog naudotis jos
gėrybėmis.
Sulydytos religine
brolybe ir kolektyvine atsakomybe etninės bendrijos dažnai
terorizuoja „civilizuotą“, ją priglaudusią krikščionių
daugumą.
Svetimas – tai streso
veiksnys, jis kelia įtampą; reikia saugotis, kad niekas nieko
nenuskriaustų, neperžengtų raudonos ribos: jūsų su juo
supratimai apie mandagumą ir bailumą, gėrį ir silpnumą, leistiną
ir neleistiną – dažniausiai skiriasi.
Tavo tauta, su kuria esi
vieningas, įdirbo ir apgynė šią žemę bei gyvena pagal savas
taisykles. Kai migrantas neturi sąryšio su tavo istorija, nesutinka
su tavo tautos pažiūromis ir taisyklėmis, o kartu skelbiasi tokiu
pat lygiateisiu šeimininku kaip tu – tai griauna tautos socialinę
esmę, prieštarauja kiekvieno jos nario socialiniam instinktui.
Tuo tarpu kiekviena
migranto agresija prieš aborigeną suvokiama kaip svetimo etnoso
agresija prieš tavo gimtąjį tavo paties žemėje! O daugelio
islamą išpažįstančių tautų elgsena labai agresyvi ir
konfliktiška.
22.
Senas klausimas: ar reikalingas pakantumas tam, kas nepakantus
tau? Ir iki tam tikro laiko tavimi naudojasii?
Dauguma
musulmonų visiškai rimtai žiūri į mintį apie
būsimą Pasaulinio Kalifato sukūrimą.
Jau eilėje
Europos miestų – iki pat milijoninio Bitmingeno –
musulmonų moksleivių daugiau, negu vietinių. Dar dešimt –
penkiolika metų – ir islamo dauguma susikurs šariato zonas.
Ir
tai bus sąskaitų apmokėjimas!
Jie parodys jums gėjų
paradus, įžeidžiančius jų jausmus! Jūs pas juos imsite
šuoliuosite priekyje savo užpakalių! Džiaukitės, jei namie,
naktį,po antklode, gyvi būsite.
Jie jums parodys feminizmą, child free ir su
šortais gatvėje! Sijonas iki žemės, išteki – ir tylėti, kol
vyras nepaklaus!
Jie
jums parodys rokerius nuleistomis kelnėmis! Štai čia nupjaus –
tikrai daugiau nieko neišaugs!
Jie jums parodys laisvą seksą,
greitą ir apsaugotą! Pasirinkimas bus – užmėtyti akmenimis arba
parduoti į bordelį.
Alachas neturi mažumų
ir daugumų – visi gyvena pagal Jo įstatymus, kuriuos atskleidė
Jo pranašas (tebūnie šviesus Jo vardas) – arba visai neturite
gyventi!
O kol kas – mes
gyvename jūsų namuose ir valgome jūsų duoną: dirbkite mums,
netikėliai.
23. Jie važiuoja į
Europą – po jų lieka apdergtos aikštės ir išplėšti
traukiniai: juos maitino ir vežė nemokamai.
„Europos vertybės“
pribaigia Europą. Jos tolygios morfijaus perdozavimui.
Dauguma – tvirti jauni
vyrai. Jų skaičių galima padauginti iš dešimties. Jie gaus
leidimą gyventi, išsikvies savo tėvus ir brolius, susituoks ir
prigimdys vaikų.
Štai jums ir sena daina: „Drebėkite, sukrešę kaulai!“
(Tarp kitko – Jasiro Arafato dėdė, Jaruzalėsmuftijus, buvo
pasikabinęs ant sienos Hitlerį ir buvo Hitlerio
priimtas CC kanceliarijoje.)
24. Migrantas dergia ant
šeimininko galvos lygiai tiek, kiek leidžia jam šeimininkas.
Šiandientolerantiškaseuropietis
bijo migrantui pasakyti pastabą, bijo bent kiek užkabinti
svečią-kitatikį – na tai pats kaltas, kad tampa niekinamas ir
terorizuojamas.
Ne
migrantai pribaigs Europą. „EUROPINĖS VERTYBĖS“ PRIBAIGIA
EUROPĄ. Jos panašios į morfijaus perdozavimą,
kai kaifo perteklius įstumia organizmą į saldų mirties
miegą.
25.
Išeitis ne tiktai griežtame kvotų laikymesi ir nelegalios
migracijos uždraudime. Tiktai griežta atvykėlių
asimiliacija gali išsaugoti mūsų pasaulį. Pakantumas įmanomas,
kol atvykėliai tavęs neišstūmia.
26. Dešimties milijonų
europiečių-krikščionių pabėgėlių priėmimas apskritai nebūtų
problema dabartinei Europai – tai būtų tik buitinis ir
laikinas klausimas.
Europos
politikai dorybingas kvailumas pramaišiui su veidmainyste nenori
pripažinti, kad problema – būtent svetimame ir
agresyviame idetitete.
Prometėjas sustambėjo
ir tapo dosniu tiek, kad nutarė maitinti savo kepenimis visus
maitvanagius, o jie ir laukia, kuriam laikui jiems užteks viso kūno.
27. Kada savigyna
vadinsi fašizmu – reiškia valdžioje vilkai avių
kailiuose. Jų kalbos – kaip avių, o mirties dantys vis
arčiau.
Fašizmas
pasikeitė į nuostabią anti-fašizmo formą. Jei fašizmas siekia
išnaikinti kitas tautas – tai šiuolaikinis anti-fašizmas siekia
sunaikinti savo tautą, tame skaičiuje ir su svetimųjų
pagalba. Jei fašizmas savo užduotis sprendė ginklu ir krauju, tai
šiuolaikinis anti-fašizmas (neo-antifašizmas) savo uždavinius
sprendžia švelnumu ir šokoladu. Bet rezultatas pasiekiamas
žudantis! Metodo efektyvumas sukeltų fašizmo tėvų susižavėjimą!
Minkštai ir be nukrypimų slopinant pasipriešinimą, iki
pat kitamintystės, neo-fašizmas vykdo genocidą savo tautos –
aiškindamas jai, kad tame yra jos laimė ir laisvė. Tauta išnyksta
fiziškai – giedant himną laisvei ir žmogaus teisėms. Jėzuitų
ordino įkūrėjas mirtų iš pavydo.
28. Taip yra. Reikalas
ne emigrantų jėgoje - bet sau įteigtame Europos
bejėgiškume. Jėgų kiek nori – o dvasios, valios,
aistros nėra.
Viešpatavimą
išsikovojusi konjunktūra – tik pralenkiantis civilizacijos
suirimo atspindys (taip buvo visais laikais).
Šiandieninis moralės suirimas – tai idėjinis civilizacijos
suirimas, už kurio negrįžtamai ir neišvengiamai seka suirimas
realus, politinis ir ekonominis (ir taip irgi buvo visais
laikais).
Ir kai Europa verčia save, verčia savo tautas, visaip
slopindama jų savisaugos instinktą, kur jis dar yra, save keičiant
migrantais – atleidžiant jiems chamizmą, agresyvumą, įžūlumą,
nedrįsdama paliesti jų išbujojusios savimeilės, jų
interesus vertindama aukščiau savo piliečių interesų –
piliečių ne pagal pasą, o pagal gyvenimą, kultūrą, likimą –
tai tėra mirties kvietimo materializavimas; potraukio į
susinaikinimą.
Sugriovimas kultūros, moralės, šeimos
griovimas, parazitų skatinimas, iškrypimų prilyginimas normai,
asmeninės gerovės absoliutizavimas ir malonumai aukščiau
už viską – ir kaip rezultatas fizinis išmirimas – visame tame
musulmonai apskritai ir migrantai musulmonai konkrečiai nė kiek
nėra kalti.
29. Kas tvirtai pasiryžo
padvėsti – tam niekuo nepadėsi.
Mes mylime ir vertiname
ne dabartinius impotentiškus europinius išsigimėlius – bet jų
didžiuosius protėvius, sukūrusius pačią nuostabiausią, galingą
ir didingą civilizaciją žmonijos istorijoje.
Artimiausi metai pateiks
galutinį rezultatą: nudvės Europa su savo išsigimusiu požiūriu
į pasaulį, kurį ji vadina „europietiškomis vertybėmis“, ir
taps islamiška – arba dar suras savyje jėgų ir nusiųs šiuos
kliedesius na… (toliau).
O kol kas musulmonų
pabėgėliai važiuoja jos
pribaigti.