Didžiajame šeimos gynimo marše pajutome savitarpio pagalbos, meilės, vienybės ir tiesos jėgą. Pakilo stipri, graži, atsakinga už save ir jauna Lietuva – mamos ir tėčiai su vaikais ant rankų. Išsilavinusi ir inteligentiška ateities Lietuva. Visi suprantame, kad vienu įvykiu neįmanoma pašalinti per tris dešimtmečius valstybės prichvatizuotojų ir tautos naikintojų nuveiktų darbų. Mitinge Vingio parke pareikšti Tautos reikalavimai valdžiai arogantiškai neįvykdyti, bet šeimų griovėjų planai tik atidėti. Viskas dar tik prasideda, tai ilgo kelio pradžia.
Kai kas sako, kad nieko nepasiekėm. Argi? Stambulo konvencija su savo 72 “lytimis“ nukelta toli į ateitį, “neapykantos kalba“ su tūkstantinėmis baudomis už laisvą nuomonių raišką atsiimta, prieš vienalytes partnerystes ir “santuokas“ su surogatinių motinų samdymu ar “įvaikinimais“ pasisako vis daugiau net valdančiųjų deputatų, abejoja ir Konstituciją žada ginti prezidentas. Be gegužės 15 d. „Didžiojo šeimos gynimo maršo 2021“ to tikrai nebūtų, viskas būtų buvę seniai įgyvendinta ir diktatūra ramiai žygiuotų toliau. Net teismas stojo šeimų pusėn, priimdamas sprendimą, kad Vilniaus mero R.Šimašiaus ir jo komandos bandymas trukdyti protestus yra neteisėtas.
Valstybę užvaldžiusios, iš užsienio fondų ir fondukų dosniai finansuojamos ir praktiškai antivalstybinės grupuotės bijo vienintelio dalyko – savo šalies žmonių. Jie bijo mūsų vienybės. Sistema neklysdama pajuto šią vienintelę grėsmę ir nuo pirmųjų šeimų judėjimo minučių prasidėjo masinis, gerai finansuojamas, organizuotas puolimas. Po ilgokos, klasikinės ignoravimo pauzės pajutus, kad problemos nutylėti paprasčiausiai nepavyks, prasidėjo antroji klasikinė fazė – patyčios su tikslu “demonizuoti“ organizatorius.
Pirmasis taikinys buvo A.Orlauskas. Panaudoti prieš 20 metų iš žmonių surinkti anekdotai, sakyti juodojo humoro laidoje, transliuotoje po vidurnakčio su žyme “tik suaugusiems“, iš jų išrankiojus po sakinį ar žodelį ir sudėjus į vieną propagandinį klipuką. Tokius anekdotus sakė ir a.a.V.Šapranauskas, R.Šilanskas, R.Bingelis ir kiti šio žanro atstovai viešuose pasirodymuose daugelyje Lietuvos miestų ir tai nieko nestebino. Tačiau šiuo atveju anekdotas apie incestą buvo iškeltas į demonizmo aukštumas, lyg nebūtų Vilniaus centre, vidury baltos dienos armonautų viešai demonstruotų „smal dicks“, „fuck the police“ ir kitų “tolerantiškų“ šūkių. Tikslas buvo bet kokia kaina apspjaudyti, nes jei ir nepavyks – vis tiek kažkam gali pasirodyti, kad esi nešvarus.
Beje, Švedijos lefistinio jaunimo lyderė (tokia švediška a la armonaitė) savo bendrų suvažiavime viešai pareiškė, kad jau laikas įteisinti incestą (seksualiniai santykiai su artimais giminaičiais) ir nekrofiliją( seksualiniai santykiai su mirusiuoju), jei pastarasis prieš mirtį yra išreiškęs sutikimą. Ir niekas iš besipiktinančių A.Orlausko perpasakotu anekdotu net akimi nemirktelėjo dėl to, kad anekdotinė pajuoka jau tampa jų bendražygių siekiama realybe.
Ne tik A.Ramanauskas ir kiti provaldiški “humoristai“, bet ir europarlamentarė A.Maldeikienė ar “žvaigždelė“ Jazzu ne anekdotais juokavo, o konkrečiai, bjauriausiais žodžiais ir kalėjimo žargonu dergė ne tik savo teisių ginti pakilusius žmones, bet ir šalies Prezidentą. Nenustebau, kas yra viduje, tas ir išorėje – begalė neapykantos, keiksmažodžiai, žemo, gatvinio lygio retorika ir nusikaltelių leksika. Ir šiuo atveju moralistai nemato tame problemos, nes suprask, šitiems viskas galima.
Siekiant suskaldyti Lietuvos žmones ir pasėti abejonę protesto akcijos nuoširdumu nepaliaujamai buvo teigiama, kad mūsų tikslas yra kova prieš LGBT kaip asmenis, nors viešai buvo išplatinta deklaracija, kurioje aiškiai pasakyta, kad Šeimų maršas vienareikšmiškai pasisako už Konstitucijoje įtvirtintą Šeimos sampratą ir kurioje nei vieno žodžio prieš gėjus. Vėliau prasidėjo kaltinimai, kad norima įkurti politinę partiją. Tokiam akivaizdžiam melui skleisti buvo net panaudojamos fiktyvios socialinių tinklų paskyros, kurios buvo kuriamos mūsų vardu. Ir be abejo, pagal senas geras konservatoriškas tradicijas žmonės, kovojantys už savo teises, buvo paskelbti esantys valstybės priešais, vatnikais, rusofilais ir net kinų agentais.
Po to prie Lietuvos Šeimų Sąjūdžio bandyta prikabinti žmonės, kuriuos galima už ką nors pakritikuoti ir tuo pačiu kritiką nukreipti į visuomenės protestą. Visi, viešai palaikę Maršą ar bent kiek apie jį pakalbėję žmonės buvo įvardijami organizatoriais, nors nieko bendro su organizavimu neturėjo – P.Gražulis ir N.Puteikis, E.Vaitkus ir V.Tomkus, A.Butkevičius ir K.Krivickas, V.Žemaitis Lekstutis, M.Puidokas ir t.t. O jau garsiajame LRT “tyrime“ po protesto nebesismulkinta – dešimtys tūkstančių jame dalyvavusių žmonių apšaukti Kremliaus skleidžiamos dezinformacijos sąjungininkais.
Ką bekalbėti apie išsigalvotą daugybę neblaivių mitinguotojų ar girtus protestuotojus, per birželio mėnesio akcijas besišlapinančius prie Seimo ir kitas absoliučias nesąmones. Šitie ponai nebeturi anei vieno argumento, išskyrus tulžingas išskyras, drimbančias su putomis iš jų burnos. Prie viešo melo lavinos tiek pripratom, kad jam pasibaigus, ko gero, pasijustume nejaukiai.
Niekam ne paslaptis, kad kiekvienas opozicinis judesys yra stebimas specialiųjų tarnybų ar valdančiųjų partinių struktūrų ir bandoma įterpti provokatorius, savus informatorius ar “pakabintus ant kompromatų“ asmenis. Jau iki Maršo buvo patyliukais, mums nežinant, prekės ženklu įregistruotas mūsų logotipas, juo pažymėtos skrajutės su mums net negirdėtais pasiūlymais dalijamos Vingio parko mitingo metu. Rezervuotas “Šeimų sąjūdžio“ pavadinimas Registrų centre.
Birželio 17 d. mitingo metu prie Prezidento patarėjo iš minios netikėtai išdygęs A.Kandrotas (Celofanas), kuris jau seniai nieko bendro su Šeimų sąjūdžio organizatoriais neturi, lyg netyčia beregint buvo apspistas TV kamerų. Po to įrašas ilgai buvo valkiojamas po visus sisteminius kanalus, bandant tokiu apgailėtinu triuku kompromituoti net Prezidentą – manot, atsitiktinumas? Ar atsitiktinumas yra tai, kad skleidžiama dezinformacija, o gal ir gandai, kad ruošiamasi kurti dar vieną ar net kelis alternatyvinius “šeimų sąjūdžius“ ir taip galutinai susklaidinti žmonės, suskaldyti vienybę ir pamėginti palaidoti vis dar kylantį pilietiškos visuomenės pasipriešinimo judėjimą?
Pasikartosiu – dabar sugrįžo 1988-ji ir kas tą pajuto, tas renkasi. Vieni pasirinko būti brazauskais, kiti – burokevičiais, ir to pasirinkimo nebebus galima pakartoti. Mes dėkingi visiems opozicijos atstovams ir visiems politikams, palaikiusiems žmonių laisvės siekius. Su kai kuriais iš jų net nesitariant mūsų veiksmai praktiškai sutapo.
Štai, ir Šeimų Sąjūdis, ir Nacionalinis susivienijimas lygiai taip pat palaikė Vengriją, telkė protestus prieš nelegalių migrantų antplūdį, ragina atsistatydinti prisidirbusius ministrus. Gal jau praėjo laikas nesitarti ir atėjo metas prisiminti Lietuvos Sąjūdžio principą – ieškokime ne to, kas mus skiria, o to, kas mus jungia?
Niekas dar nesibaigė, rudenį mūsų valstybės, šeimų ir visų Lietuvos žmonių interesų puolimas prasidės visais frontais su nauja jėga. Bet visi kartu mes tikrai atsilaikysim ir pasieksim pergalę. Lietuvos Šeimų Sąjūdis kviečia visas Lietuvos visuomenės ir politines jėgas, bendrijas, organizacijas ir žmones vienytis, sėsti prie pasitarimų stalo ir koordinuoti veiksmus.
Čia nebus jokių viršininkų, visi būsim lygūs, nes aukščiau tik mūsų bendras tikslas – Lietuva. Kviečiame visus jungtis į rugsėjo akciją Vilniuje, kuri turi būti ne vienos ar kelių organizacijų, o visos Lietuvos masinė manifestacija už valstybės ateitį. Susivienykime ir sugrąžinkime Tėvynei valstybę.
Argi nejaučiat, kaip bunda Tautoje kažkas didelio, gražaus, šviesaus ir stipraus, ką tikėjome esant, bet nemanėm sulauksiantys? Mes sukaupsim visuomenės valią, žmonės pakils, mobilizuosis, susigrąžins demokratiją ir apgins savo šeimas, savo tautos vertybes ir valstybę. Mūsų Tėvynė gyvuos per amžius.
https://kaunoforumas.com/2021/07/16/algimantas-rusteika-rudens-finalas-arteja/
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą