J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen
Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms
Žiniasklaidai ir visuomenei
Nelegalių migrantų siuntimas į Lietuvą įgyja vis didesnį mastą. Oficialiai pripažįstama, jog tai Baltarusijos valdžios organizuota neterminuota prieš Lietuvą nukreipta akcija. Dėl to ji vertintina kaip sąmoningai tos šalies specialiųjų tarnybų rankomis vykdoma hibridinio karo prieš Lietuvos valstybę operacija, galinti trukti tiek, kiek Baltarusijos valdžia manys esant tikslinga šią operaciją tęsti.
Migrantų krizės akivaizdoje būtina pripažinti, kad ši Baltarusijos valdžios organizuota operacija yra atsakas ir kerštas už Lietuvos valstybės valdančiojo sluoksnio atstovų aktyvų įsitraukimą, mėginant pašalinti autoritarinį Baltarusijos prezidentą A. Lukašenką, ir tiesioginį prieš jo valdymą nukreiptų opozicijos protesto akcijų, skambiai pavadintų demokratine revoliucija, rėmimą.
Pažymėtina, kad svarbiausias ir nekintamas Lietuvos geopolitinis tikslas ir siekiamybė turėtų būti geri kaimyniški santykiai su nepriklausoma, demokratiška ir laisva Baltarusijos valstybe. O tokia valstybė gali atsirasti tik demokratinėms permainoms pribrendusios ir politiškai pasiruošusios jas įgyvendinti baltarusių tautos valia ir pastangomis. Tokia pagrindinė nuostata turėtų būti Lietuvos ir Baltarusijos santykių plėtros kelrodė gairė vidutiniu arba ilguoju laikotarpiu. Todėl formuodama ir vykdydama šalies Rytų kaimynystės politiką, Lietuvos valdžia privalo atsižvelgti į šio regiono geopolitines ir politines realijas bei jų sąlygojamus gyvybiškai svarbius Lietuvos nacionalinius ir saugumo interesus. Būtina remtis nuostata, kad net ribotai suvereni ir autoritariškai prezidento A. Lukašenkos valdoma Baltarusijos valstybė Lietuvos saugumui kelia mažiau grėsmių, negu autokratinės V. Putino Rusijos satelitu tapusi arba net formalų suverenumą praradusi ir ,,sąjunginės“ dviejų šalių valstybės teritoriniu-administraciniu vienetu de facto tapusi Baltarusijos gubernija ar provincija.
Tačiau neokomunistine ,,globalios Lietuvos“ ideologija savo užsienio politiką grindžianti valdančiųjų TS-LKD, Liberalų Sąjūdžio ir Laisvės partijų koalicija visiškai nepaiso šių aplinkybių ir pamatinių nuostatų. Pamindama Lietuvos nacionalinius ir saugumo interesus, ji tapo aktyvia globalių galios centrų skatinamos ,,spalvotosios revoliucijos“ Baltarusijoje rėmėja.
Esama padėtis – tai galutinis ir neginčijamas įrodymas, kad esama Lietuvos valdžia nesugeba formuoti ir vykdyti savarankiškos, aiškios, nuoseklios nacionalinius interesus atitinkančios užsienio politikos bei Rytų kaimynystės politikos, o spręsti sparčiai bręstančios humanitarinės bei politinės krizės šiuo metu Lietuvos valdžia apskritai nėra pasiruošusi.
Atsižvelgdama į tai, politinė partija NACIONALINIS SUSIVIENIJIMAS konstatuoja:
- Ideologiškai motyvuota parama Baltarusijos opozicijai buvo suteikta atsakingai neišsiaiškinus šios šalies visuomenės daugumos politinių nuostatų, neįvertinus opozicinių jėgų, taip pat jų lyderių politinių motyvų bei pamatinių vertybinių nuostatų ir pažiūrų svarbiausiais geopolitiniais, visų pirma su Rusija ir Lietuva susijusiais, klausimais;
- Organizuojant Lietuvoje paramos kampaniją baltarusių ,,demokratinei opozicijai“, šalies visuomenė buvo ir tebėra sąmoningai dezinformuojama bei klaidinama, slepiant nuo jos esminę aplinkybę, kad didžioji baltarusių visuomenės dalis remia ,,sąjunginės“ su Rusija valstybės projektą. Nuslepiama aplinkybė, kad kai kurie ,,opozicijos“ lyderiai yra atviri V. Putino revanšistinės ir imperialistinės užsienio politikos šalininkai, kad opozicinis V. Lukašenkai judėjimas buvo ir yra įkvepiamas bei remiamas Rusijos prezidentui artimų visuomeninių, politinių ir verslo grupuočių bei veikėjų;
- Vengiama atvirai ir sąžiningai pripažinti, kad, įtraukdama Lietuvą į Rytų ir Vakarų geopolitinių galios centrų pradėtą ir vykdomą Baltarusijos ,,demokratizavimo“ procesą, dabartinė šalies valdžia padarė didelę ir sunkiai atitaisomą žalą Lietuvos geopolitiniam stabilumui ir nacionaliniam saugumui. Vienintelis ir svarbiausias šių pastangų rezultatas yra tas, kad susilpnėjo ne tik Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos asmeninė valdžia, bet kartu dar labiau sumenko ir taip ribotas Baltarusijos suverenitetas ir tokiu būdu sukurtos prielaidos faktinei ar net formaliai šios valstybės aneksijai ir inkorporavumui į Lietuvai kur kas didesnę geopolitinę ir karinę grėsmę keliančios Rusijos Federacijos sudėtį;
- Vergiškas ir nepagrįstas mūsų valstybės valdančiųjų dalyvavimas Baltarusijos opozicijos mėginamoje įvykdyti ,,spalvotoje revoliucijoje“, iki šiol viešai neįvardijant visų tikslų (išskyrus Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos pašalinimą iš valdžios), smarkiai pakenkė abiejų šalių ūkiniams ryšiams ir brangiai kainuoja Lietuvos ekonomikai bei visuomenei. Kitaip negu ES šalys, patiriančios tik simbolinę žalą dėl Baltarusijai įvestų ir jos paskelbtų atsakomųjų sankcijų, Lietuva dėl pastarųjų patiria didžiulius tiesioginius nuostolius, kurių valstybei niekas neatlygins ir kurių naštą pirmiausia pajus sankcijų paliestose ūkio srityse dirbantis verslas ir šalies piliečiai;
- Baltarusijos valdžios iš Artimųjų Rytų gabenamų ir gausiai į Lietuvos teritoriją siunčiamų nelegalių migrantų antplūdis yra hibridinio karo prieš mūsų valstybę ginklas ir tokį Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos atsaką buvo galima numatyti. Ryždamasis atviram ir tiesioginiam mėginimui pakeisti kaimyninės valstybės politinį režimą ir tiesmukiškai konfliktuoti su juo, Lietuvos valdantysis politinis sluoksnis privalėjo tai ne tik numatyti bei įvertinti galimus šio žingsnio padarinius šaliai, bet ir iš anksto apgalvoti bei parengti veiksmingas priemones jau pasienyje nelegaliems migrantams stabdyti ir užkirsti jiems kelią patekti į mūsų valstybės teritoriją.
NACIONALINIO SUVIENIJIMO įsitikinimu, migrantų antplūdis yra didžiausias egzistencinis iššūkis Lietuvai per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį, galintis turėti ilgalaikių ir sunkiai numatomų padarinių tautos ir valstybės ateičiai. Todėl pareiškiame:
- Migrantų krizę iš dalies sukėlė ir yra už ją moraliai, politiškai bei teisiškai atsakingos TS-LKD, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos, nesugebančios vykdyti konstruktyvios ir toliaregiškos Rytų politikos, nemokšiškais bei avantiūristiškais veiksmais įvėlusios Lietuvą į nenaudingą ir pavojingą geopolitinį konfliktą su Baltarusijos valstybe;
- Valdančiųjų partijų veiksmai eskaluojant Lietuvos priešpriešą su Baltarusija, kuri sukėlė migrantų krizę, turi būti vertinami kaip šalies nacionalinių interesų išdavystė ir antirusiška bei antiputiniška retorika dangstomas sąmoningas ar nesąmoningas tarnavimas Kremliaus geopolitiniams interesams bei tiesioginis Lietuvos valstybingumo pamatų ir jos saugumo pagrindų griovimas;
- Dabartinės valdžios dirbtinai sukelto nelegalių migrantų antplūdžio padarinius labiausiai pajus šalies piliečiai, nes būtent jiems bus užkrauta nelegalių migrantų išlaikymo finansinė ir materialinė našta. Lietuvos piliečiams teks patirti nusikalstamų valdžios sprendimų ir veiksmų sukurtas pasekmes – dirbtinai sukeltą pavojų gyventi gimtojoje šalyje, tačiau kultūriškai svetimoje ir visais atžvilgiais pavojingoje aplinkoje;
- LR Seimo pirmininkės ir kitų valdančiosios koalicijos atstovų veiksmai bei vieši pasisakymai nelegalių migrantų klausimu leidžia manyti, kad neokomunistine daugiakultūriškumo ideologija besivadovaujanti valdančioji dauguma, pasinaudodama dėl negebėjimo atstovauti valstybei kilusia migrantų problema, mėgins dar ryžtingiau tęsti sovietinių okupantų vykdytą ,,internacionalinę“ tautų dirbtinio maišymo ir lydymo politiką, sieks priimti ir šalyje įdiegti ES viršūnių norimą primesti ,,pabėgėlių“ iš trečiųjų šalių privalomo priėmimo pagal iš anksto nustatomas kvotas valstybėms sistemą, kurios tikroji paskirtis yra paversti lietuvių tautą etnine ir kalbine daugiakultūrės visuomenės mažuma jų pačių žemėje ir kuo greičiau asimiliuoti betautėje ,,naujųjų europiečių liaudyje“.
NACIONALINIS SUVIENIJIMAS iš Lietuvos Respublikos valdžios reikalauja:
- Baigti klaidinti visuomenę dėl tariamų pabėgėlių-nelegalių migrantų ir jiems būtinos valstybės paramos bei globos. Pagal 1951 m. Ženevos konvencijos nuostatas pabėgėlio statusas gali būti suteiktas užsieniečiui prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti (gali būti kankinamas, patirti žiaurų, nežmonišką elgesį, žeminamas jo orumas, jam gali būti įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, kyla grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei ir kt.). Turimomis žiniomis, dauguma jų nėra persekiojami savo šalyje ir pagal Ženevos konvenciją negali įgyti pabėgėlio statuso;
- Baltarusijos valdžios sistemingai vykdomą nelegalių migrantų siuntimą laikyti nepaskelbto karo prieš Lietuvą veiksmu, o į šalį neteisėtai patenkančius trečiųjų valstybių piliečius vertinti kaip nusikaltimą darančius valstybės sienos pažeidėjus;
- Asmenis, mėginančius neteisėtai pereiti Lietuvos valstybės sieną, stabdyti visomis turimomis priemonėmis, o nelegaliai patekusius į valstybės teritoriją areštuoti ir, esant galimybei, pagal supaprastintą procedūrą skubos tvarka deportuoti iš šalies. ES institucijų reikalauti skirti lėšų ir nurodyti vietas, kur minėti nelegalūs migrantai turi būti išsiųsti iš Lietuvos;
- Baigti nelegaliems migrantams žadėti bet kokią viešą paramą – pažeidėjams, kuriais laikomi asmenys, neteisėtai kirtę Lietuvos valstybinę sieną, negali būti siūlomos subsidijos, pašalpos ar kitokios lengvatos, nes tai skatintų kitus pažeidinėti Lietuvos valstybinę sieną;
- Sugriežtinti teisinę atsakomybę Lietuvos piliečiams, padedantiems nelegaliems migrantams patekti į šalį, keliant jiems baudžiamąsias bylas ir taikant finansines sankcijas;
- Nedelsiant atstatydinti Lietuvos užsienio reikalų ministrą G. Landsbergį, kaip nesugebantį tinkamai vadovauti Užsienio reikalų ministerijai ir vykdantį nekonstruktyvią, Lietuvos valstybei pavojingą, Kremliaus geopolitiniams siekiams palankią ir savo esme antilietuvišką mūsų šalies Rytų kaimynystės politiką;
- Nušalinti nuo Rytų kaimynystės politikos formavimo ir įgyvendinimo nekompetentingus arba iš savanaudiškų paskatų ,,demokratinių vertybių sklaidos į Rytus“ programose dalyvaujančius asmenis, kurių nusikalstami veiksmai tapo viena iš Lietuvą ištikusios nelegalių migrantų krizės priežasčių;
- Pasitelkiant kvalifikuotus ekspertus suformuluoti Lietuvos nacionalinius ir saugumo interesus atitinkančios Rytų kaimynystės politikos strategines gaires, nubrėžti aiškius ir šalies piliečiams suprantamus šios politikos ilgalaikius bei einamuosius tikslus, numatant konkrečius jos įgyvendinimo būdus ir priemones.
Pažymime, kad lietuvių Tauta visada garsėjo draugiškumu ir svetingumu kitų šalių žmonės, visada teikė ir teiks pagalbą persekiojamiesiems dėl įsitikinimų ar bėgantiesiems nuo karo. Ji gerbė ir gerbs tautinių bendrijų kultūrinę autonomiją Lietuvos valstybėje. Tačiau niekada nesitaikė ir nesusitaikstys su valstybės suvereniteto praradimu. Tauta gynė ir gins savo teises gyventi nepriklausomojoje Lietuvos valstybėje nuo bet kokio diktato, nepaisant kokiomis priemonėmis šis diktatas bus jai primetamas. Ji nesitaikstys, kai viešai neskelbiamais politiniais veiksmais mėginama Lietuvos teritoriją apgyvendinti nelegaliais migrantais, kurie, ar dėl valdžios negebėjimo atstovauti Tautai ir ginti Lietuvos valstybę (jos teritorinį vientisumą, suverenumą, įskaitant valstybės sienas), ar dėl sąmoningo pritarimo priešiškos valstybės vykdomam gausiam migrantų perkėlimui į Lietuvos Respubliką, plūsta į mūsų šalį.
Įspėjame, jog tuo atveju, jei bus delsiama arba atsisakoma imtis Lietuvos valstybei apsaugoti ir išsaugoti būtinų priemonių, būsime privesti kviesti visuomenę sąjūdiškai priešintis valdančiosios koalicijos vykdomam atviram tautos ir valstybės naikinimui ir reikalauti nacionalinius interesus išduodančios Vyriausybės atsistatydinimo bei – kaip kraštutinės ir neišvengiamos priemonės, įveikiant dabartinės valdžios sukeltą egzistencinę grėsmę valstybės išlikimui ir ateičiai, – išankstinių Seimo rinkimų.
Nacionalinio susivienijimo valdyba
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą