2020-05-01

Amerikos finansinė antiutopija. To dar nebuvo JAV istorijoje. Prof. Valentinas Katasonovas


Balandžio 29 dieną įvyko eilinis planinis JAV federalinio rezervo atviros rinkos operacijų komiteto (COOR) posėdis dėl bazinės palūkanų normos. Prieš tai didžioji dauguma analitikų numatė, kad normos pokyčio nebus. Priminsiu, kad kovo mėnesį JAV FRS du kartus neplanuotai sumažino palūkanų normą. Paprastai JAV FRS keičia normą 0,25 procentinio punkto (standartinis žingsnis).

Kovo 3 dieną ji iš karto buvo nuleistas dviem pakopomis - nuo 1,5-1,75% iki 1,0-1,25%. Kovo 16 dieną įvyko dar vienas nepaprastas (neplanuotas) sumažinimas - ir vėl dviem pakopomis žemyn. Dabar norma tapo lygi 0,0–0,25% per metus. Tai yra „plintuso“ lygis, kuriame bazinė norma buvo nuo pat 2008–2009 metų finansinės krizės įkarščio iki 2015 metų gruodžio mėn., kai buvo padarytas pirmasis vieno žingsnio kurso padidinimas. Buvo padaryta dar keletas padidinimų, o 2018 metų gruodžio mėnesį norma pasiekė maksimumą - 2,25–2,50 proc.

Tai buvo laikas aštrių ginčų tarp JAV federalinio rezervo ir Donaldo Trampo, kuris manė, kad FRS su didele bazine norma žudo JAV ekonomiką. Įniršęs jis netgi pareiškė, kad JAV FRS pagaliau sumažino bazinę normą viena pakopa – iki 2,00–2,25%. 2019 metų spalio 30 dieną ji jau buvo sumažinta iki 1,75–2,00 %. Ir šiais metais ritasi žemyn.

Palūkanų normos sumažinimas 2020 metų kovo mėnesį buvo ekstremalia priemone. Pasak JAV federalinio rezervo vadovo Jerome'o Powello, ją padiktavo tai, kad „koronaviruso protrūkis pakenkė visuomenei ir pakenkė daugelio šalių, įskaitant JAV, ekonominei veiklai“. Trampas buvo labai patenkintas FRS veiksmais, tačiau net toks Amerikos centrinio banko radikalizmas neturėjo veiksmingo poveikio.

Didžiausi bankai („Bank of America“, „Morgan Stanley“ ir kt.) balandžio mėnesį atnaujino savo prognozes ir tikisi katastrofiško Amerikos ekonomikos kritimo - iki 40% antrąjį 2020 metų ketvirtį. Balandžio mėnesį dėl įmonių uždarymo ir karantino šalis praras maždaug 25 milijonų darbo vietų. JAV istorijoje to nebuvo.


Finansų analitikai ir Amerikos verslo vadovai nekantriai laukė vakarykščio COOR posėdžio balandžio 29 dieną, tačiau dauguma manė, kad bazinė norma išliks nepakitusi. Jos ėjimas į neigiamą zoną sukeltų nepriimtinai dideles rizikas. Viena iš pagrindinių rizikų yra pavojingas JAV dolerio nuvertėjimas kitų valiutų atžvilgiu.

Virusinė - ekonominė krizė JAV yra daug sunkesnė nei kitose šalyse. Balandžio mėnesį akivaizdžiai nuvertėjo JAV doleris dešimties kitų svarbiausių valiutų atžvilgiu. Ir jei dolerio kurso kritimas taps ilgalaikiu ir nuolatiniu, visa pasaulinės dolerio sistemos, kuriamos 75 metus, gali žlugti. Amerikai šios konstrukcijos žlugimas gali būti tikra „pasaulio pabaiga“. Trumpai tariant, balandžio 29 dieną jokių sensacijų nebuvo, FRS pagrindinis kursas liko nepakitęs. Nemanau, kad ji pasikeis dėl vėlesnių COOR posėdžių (per metus vyksta aštuoni tokie susitikimai).

Amerikiečių analitikai įsitikinę, kad per artimiausius dvejus metus dabartinė bazinė norma taps savotiška konstanta, kurios neverta net aptarinėti. JAV FRS nuo šiol remiasi kitais poveikio ekonomikai instrumentais. Apie tai kalbama pranešime spaudai po COOR posėdžio. „Siekiant palaikyti srautą kreditų į namū ūkių sektorių ir verslą. FRS tęs pirkimą iždo popierių, o taip pat hipotekos agentūrų popierių ir turinčių garantijas komercinių popierių (commercial mortgage-backed securities) apimtimis, reikalingomis nenutrūkstamam rinkos funkcionavimui, stimuliuojant tokiu būdu efektyvų perėjimą pinigų politikos į formavimą bendresnių finansinių sąlygų. Išvertus į rusų kalbą šią „paukščių kalbą“ šis FRS pareiškimas reiškia: JAV CB teiks tiesioginę piniginę pagalbą Amerikos ekonomikai.

Ekonomikos vadovėliai, aprašydami šiuolaikinių centrinių bankų veiklą, kalba, kad jie tiesiogiai su įvairių ekonomikos šakų kompanijomis nebendrauja. Jie dirba su komerciniais bankais, kurie, savo ruožtu, sąveikauja su kompanijomis (teikia kreditus, perka korporatyvinius popierius, atidaro atsiskaitomąsiais ir kitokias sąskaitas ir t.t.). Tačiau šie vadovėliai moraliai paseno. Taip, Japonijos bankas senai dirba su kompanijomis, pirkdamas jų korporatyvinius popierius (pagrindinai obligacijas, bet pastaruoju metu ir akcijas). Kad išlaikyti padorumą, Japonijos CB daro tai ne tiesiogiai, o per biržos investicinius fondus (ETF) – tarpininkaujančias struktūras. Šiai dienai Japonijos bankas, tarp kitko, yra pats stambiausias akcininkas Japonijos kompanijų, kurių akcijos kotiruojamos fondų biržoje. Panašią schemą naudoja ir Nacionalinis Šveicarijos bankas (ŠNB). Tik Šveicarijos centrinis bankas nuėjo dar toliau: jis įsigyja korporatyvinius popierius ne tiktai šveicariškų, bet ir užsienio kompanijų. Visų pirma, amerikiečių.

Panašu, prie tokios darbo schemos pereina ir FRS. Pasekmės perėjimo prie naujos schemos dar sunku įvertinti. Aš jau rašiau, kad JAV FRS kartu Amerikos Finansų ministerija sukuria eilę mechanizmų (facilities), kurie leis supirkti korporatyvinius popierius įvarių rūšių už FRS kreditus. Tokių mechanizmų pagrindą sudaro kompanijos specialios paskirties (Special Purpose Vehicles, SPV). Įstatinis kompanijų kapitalas SPV formuojasi biudžeto lėšų sąskaita. Iš teisinio požiūrio šios kompanijos amerikiečių iždo. Už kiekvieną dolerį SPV kapitalo FRS išduoda kompanijai kreditą 10 dolerių (kreditinis petys 1:10). Gauti kreditai bus naudojami SPV kompanijų pirkimui pačių įvairiausių vertybinių popierių: 1) korporatyvinių popierių juos pateikiant į rinką; 2) antrinių rinkos įmonių vertybinių popierių; 3) komercinių popierių; 4) savivaldybių vertybinių popierių; 5) vertybinių popierių, išleistų pagal Smulkiojo verslo administracijos (SBA) garantiją; 6) kitų vertybinių popierių.

Tokia FRS ir JAV iždo bendradarbiavimo schema atspindėta įstatyme apie pagalbą ir suminkštininimo pasekmių koronaviruso pandemijos ir ekonominio saugumo (The Coronavirus Aid, Relief and Economic Security [CARES] Act). Įstatymas buvo Trampo pasirašytas 2020 metų kovo 27 dieną. Iš viso Amerikos iždas kovai su pandemija ir jos ekonominėmis pasekmėmis gavo 2,2 trilijonai dolerių. Įstatyme CARES 454 milijardų skirti kapitalizacijai SPV; išeina, galima manyti, kad maksimali kreditų apimtis, kuriuos gali gauti naujos kompanijos, viršys 4,5 trilijonus dolerių. Paminėta suma maždaug lygi dydžiui visų FRS aktyvų 2020 metų pradžiai. Todėl, CARES bus maksimaliai panaudotos, aktyvai Federalinio rezervo turi padvigubėti, pasiekdami 9 trilijonus dolerių.

Tačiau nereikia pamiršti, kad FRS dar vykdo „kiekybino suminkštinimo“ akciją, nelimituota nei terminais, nei sumomis. Priminsiu, kad „kiekybinių suminkštinimų“ (KS) programos buvo vykdomos FRS 2008-2014 metais ir vykdomos taip, kad JAV CB supirkinėjo iždo obligacijas ir skolos popierius amerikiečių pusiau valstybinių hipotekos agentūrų. Tuomet pasekmėje realizacijos KS aktyvai FRS padidėjo nuo 0,8 iki 4,3 trilijonų dolerių. FRS išsipūtė kaip muilo burbulas. „Burbulo“ pūtimas atsinaujino prieš metus, bet tuomet buvo nustatytos leidžiamos sumos galimų popierių pirkimų. Dabar, kaip galima suprasti, Amerikos CB sprendimus priima atsižvelgdamas į situaciją. Jau balandžio pradžioje FRS aktyvai viršijo 6 trilijonus dolerių. Atsižvelgiant į programą supirkimo korporatyvinių popierių ir tęsiant KS programą galima drąsiai tvirtinti, kad JAV FRS aktyvai gali padvigubėti lyginant su 6 trilijonų dolerių dydžiu, kuri šiandien daugeliui atrodo fantastiška.

Ir dar vienas klausimas: iš kur JAV iždas ims pinigus realizacijai priemonių, numatomų įstatyme CARES (tarp jų pinigai kompanijų kapitalizacijai SPV)? Vis tos pačios FRS sąskaita, kuri pirks JAV iždo obligacija. Ekspertai laukia, kad šiais finansiniais metais JAV valstybės skola gali padidėti 3 trilijonais eurų. Sekančiais metais – dar tokiu pačiu dydžiu. Jeigu tai tęsis kelis metus, Amerikos biudžeto pajamų dalis bus formuojama ne mokesčių sąskaita, o iš paskolų, teikiamų FRS.

Jei mūsų svarstymus atvesti iki loginės pabaigos, ryškėja įdomus paveikslas: korporatyvinis Amerikos biznis – tai burbulas, amerikiečių biudžetas – taip pat burbulas. Abu burbulus pučia FRS spausdinimo staklės. Net ir pats FRS tampa gigantišku burbulu. Štai toks finansinis absurdo teatras. Arba amerikietiška finansinė antiutopija. JAV ekspertai šalies ateitį vadina korektiškiau: finansinis postkapitalizmas.

P.S. Amerikiečių finansinės antiutopijos paveikslą reikia papildyti dar vienu štrichu. Aprašytoje schemoje nėra vietos žymiesiems Volstrito bankams, kuriuos ima keisti SPV kompanijos. Volstrito bankai tampa amerikietiško postkapitalizmo „penktu vežimo ratu.“




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą