Neįgalumas Lietuvoje yra matuojamas
darbingumo procentais. Mūsų draugės vyras yra darbingas 25
procentų. Jis nevaikšto, dirbti negali, nes jo tėra jautri galva
ir iš dalies rankos, pirštai suglebę, negali suspausti kumščio.
Prieš 18 metų jis nesėkmingai šoko į baseiną ir susilaužė
stuburą. Tada jam buvo apie 30 metų. Žmona priversta jį nuolatos
prižiūrėti, kilnoti iš invalido vežimėlio į lovą, į vonią,
automobilį.
Štai tokiais sunkiais invalidais kovo
22 dieną Socialinių reikalų ir darbo ministras Linas Kukuraitis
pavertė visus į Lietuvą vežamus pabėgėlius.
Ar ne siaubas?!
Jaunus ir gabius Afrikos ir Artimųjų
Rytų statybininkus, inžinierius, IT specialistus, gydytojus,
blogiausiu atveju meistriškus virėjus ar barzdaskučius padaryti
visiškais invalidais, kurie nevaikšto, vos judina rankas!?
Tikras
daktaras Mengele tas Kukuraitis. Taip diskriminuoti
šiuos pabėgėlius neleidžia Lietuvos Konstitucija, neleidžia
tarptautinė teisė. Tai grubiausia pabėgėlių diskriminacija
Lietuvos piliečių atžvilgiu!
Taigi, šie
vargšai neįgalieji-pabėgėliai iš darbdavių gaus vos 25 procentus
atlyginimo, o kadangi jie padaryti sunkiais invalidais, normaliai
dirbti nepajėgūs, jiems likusius 75 procentų
atlyginimo iš mūsų kišenės primokės ministras Kukuraitis. Ne iš
savo gi.
Apie šį
protu nesuvokiamą Lietuvos valdžios idijotizmą, visišką
nesiskaitymą su Lietuvos dirbančiaisiais, diskriminavimą Lietuvos
vaikų, senelių, neįgaliųjų, turinčių daugiau negu 25 procentus
darbingumo, aš sužinojau iš balandžio 27 dienos LNK laidos KK2.
Socialinių reikalų ir darbo
ministerijos svetainėje visa tai yra išsamiai aprašoma:
Epilogas:
Vienas valstiečių ministras vogė ES
paramą ir vogė kaimyno žemę. Kitas ministras vagia Lietuvos
piliečių socialinę gerovę ir ją dalina ekonominiams imigrantams,
čia negimusiems, nedirbusiems, nemokėjusiems jokių mokesčių.
Apie
Lietuvos gyventojų diskriminavimą tų „pabėgėlių“ atžvilgiu
esu rašęs savo bloge daugybę kartų (paskutiniai straipsniai 1 ir
2).
Šis
naujas ministro Kukuraičio akibrokštas, manau, turi dar labiau
paskatinti Lietuvos visuomenę kovoti už savo teisęs ir priešintis
diskriminacijai.
„Pabėgėlių“
masiškas vežimas į Lietuvas, išskirtinių sąlygų jiems
sukūrimas, yra mūsų tautos pakeitimas kitataučiai, o tai yra,
pagal JTO apibrėžimą, vadinama tautos genocidu.
Pagal JTO 1990 metų
rezoliuciją dėl Irako, kuris užpuolė Kiuveitą, šis užpuolimas
buvo įvardintas kaip bandymas sunaikinti Kiuveito tautą kitų tautų
gyventojų migracijos į šią šalį būdu. ES valstybės pritarė
šiai rezoliucijai.
Rezoliucijoje kalbama: „JTO Saugumo
Taryba smerkia Irako bandymą pakeisti suverenios Kiuveito valstybės
demografinę situaciją ir gyventojų sudėtį.“
ES politikai, kurie per prievartą
įvedinėja multikultūralizmą ir naikina Europos senąsias tautas,
pasmerkė Kinijos vykdomą Tibeto tautos etnokultūrinį naikinimą.
Bundestagas savo
nutarimu 13/4445 nuo 23.4.1996 pasmerkė Kinijos Veiklą Tibete.
Vokietija tada pareikalavo nutraukti
šią Kinijos vykdomą politiką ir kiniečių perkėlimą į Tibetą.
Lietuva irgi paklaiko Tibetą.
O kodėl į Europą masiškai vežami
azijatai ir afrikiečiai, kurie tiesiog mūsų akyse keičia Europos
etnokultūrą?
Kodėl šie JTO standartai galioja
Kiuveitui ir Tibetui, bet negalioja mažytei Lietuvai ar Latvijai,
Estijai?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą