Laiškas paviešintas 2007 kovo 27 dieną
Aš esu JAV praktikuojantis advokatas bei judėjimo „Apsaugokime šeimą visame pasaulyje“ (Defend the Family International) prezidentas. Turiu teisės mokslų daktaro ir teologijos daktaro laipsnius, be to, esu apdovanotas ypatingomis padėkomis už dalyvavimą Tarptautiniame judėjime už žmogaus teises (International Human Rights); esu „Religijų laisvės, šeimos vertybių ir žmogaus teisių deklaracijos“, paskelbtos Rygoje 2006-ųjų gruodžio mėn., autorius, skaitau paskaitas šia tema.
Atvažiavau į jūsų šalį įspėti Lietuvos žmonių dėl gresiančio pavojaus. Šis pavojus sklinda iš homoseksualistų pasaulinio masto politinio judėjimo, kuris, deja, jau pasiekė ir Lietuvą. Pirmiausia noriu pabrėžti, kad esu lojalus homoseksualistams, tačiau visiškai nesutinku su homoseksualizmo morale bei principais.
Homoseksualizmo aktyvistai įtikins jus, kad lojalumas jiems reiškia visišką pritarimą jų gyvenimo stiliui, tačiau tai neatitinka termino „lojalumas“ prasmės. Jeigu norime apsaugoti mūsų visuomenę nuo gėjų kultūros padarinių, privalome atskleisti šio judėjimo esmę, siekius bei tikslus ir stoti į ryžtingą kovą. Homoseksualai reikalauja vis daugiau laisvės ne tik seksualinėje elgsenoje, bet ir siekia į savo gretas integruoti kuo daugiau jaunų žmonių. Pavyzdžių, kad pamatytume gresiantį pavojų, ilgai ieškoti nereikia. Prisiminkime įvykius Olandijoje, kur homoseksualistų palaikomas liberalus požiūris į seksą privedė prie to, kad ten jau įkurta pedofilų partija! Vienas iš šios partijos tikslų – įteisinti seksualinius vaikų ir suaugusiųjų santykius.
Tačiau dar kartą pabrėžiu: neturime diskriminuoti žmonių, kurie vadina save homoseksualistais. Jie turi teisę vadinti save, kaip nori, lygiai taip pat kaip ir bet kuri kita žmonių grupė, kurios interesai bei tikslai nėra palaikomi daugumos. Tam tikra prasme homoseksualistus būtų galima palyginti su aršiais jų priešais – radikaliais nacionalistais. Abi grupės nekenčia viena kitos, abi nėra palaikomos daugumos, tačiau jos turi teisę į savo įsitikinimus bei žodžio laisvę iki leistinų ribų. Kita vertus, visuomenė, gyvendama su „sunkiais“ kaimynais, turi būti kantri, kad nebūtų pažeisti demokratijos principai.
Didžiausias homoseksualistų judėjimo pavojus – nepertraukiama būdų ir metodų, kaip uždrausti žodžio laisvę žmonėms, nepritariantiems homoseksualizmui, paieška. Kanados homoseksualistai aktyvistai pasiekė, kad buvo įkurti vadinamieji Žmogaus teisių tribunolai, kurie įgalioti bausti piniginėmis baudomis žmones, viešai pasisakiusius prieš homoseksualizmą. Pinigai vėliau yra perduodami homoseksualistams, kurie laiko save įžeistais ir diskriminuojamais. Vienas iš Kamlups (Kamloops British Columbia) miesto tarybos narių, katalikas, kalbėdamas viešai pavadino homoseksualizmą „nenatūraliu“ ir buvo nubaustas Žmogaus teisių tribunolo. Vadinasi, ir Popiežiui Benediktui XVI, pavadinusiam homoseksualizmą „pažeidimu“, Kanadoje tektų mokėti baudą!
Valstybėse, kur homoseksualistai turi valdžią, religinės nuomonės nesvarstomos, jos tarsi neišgirstamos. Pravartu prisiminti įvykį Švedijoje: 2004-ųjų birželio 24 dieną šventikas Ake Grin nuteistas mėnesį kalėti už „nepagarbą“ homoseksualistų jausmams pamokslą šv. Mišių Borgeholmo miesto bažnyčioje metu. Ake Grin pamokslas vadinosi „Žmogus gimsta homoseksualistu, ar tai blogio jėgų veikimo padarinys?“ Švedijos Aukščiausiasis Teismas šventiką išteisino, deja, po mėnesio, praleisto kalėjime. Galime įsivaizduoti, koks būtų buvęs šio teismo nuosprendis, jeigu teisėjai būtų buvę gėjai. Visai neseniai Didžiojoje Britanijoje įsigaliojo įstatymas, draudžiantis aiškinti studentams, jog homoseksualizmas nėra pozityvus reiškinys. Ar gali toks fašizmas, nukreiptas prieš šeimą atsirasti ir Lietuvoje? Bet gi jis jau čia! Kovo 21-ąją skaičiau paskaitą Kaune, Policijos akademijoje. Pasekmes, sukeltas homoseksualistų propaguojamo sekso laisvės, palyginau su natūralios šeimos sekso etika. Staiga vienas kitos aukštosios mokslo įstaigos lektorius homoseksualistas apkaltino mane jų (homoseksualistų) diskriminavimu ir norėjo nutraukti paskaitą. Kai atsakinėjau į auditorijos pateiktus klausimus, jis išėjo į priekį, kaltino mane studentų akivaizdoje, žadėdamas suimti. Vėliau tas pats žmogus parašė skundą policijai, teigdamas, kad aš diskriminavau jį asmeniškai. Mano laimei, paskaita buvo įrašyta į vaizdo juostą, ir policininkai patys galėjo įsitikinti mano žodžių teisumu.
Homoseksualizmas, kaip jau sakiau, įžengė į Lietuvą. Kauno Vytauto Didžiojo universitete jau įvyko konferencija, kurios tema buvo tokia: „Homoseksualizmo plėtros strategija“. Joje dalyvavo šio judėjimo aktyvistai iš įvairių pasaulio šalių. Iš patirties galiu teigti, jog jie visame pasaulyje vadovaujasi vienoda taktika ir strategija. Ši strategija prasideda nuo to, kad klausytojai įtikinami, jog homoseksualistais gimstama ir pakeisti savo orientacijos neįmanoma. Betgi šį teiginį paneigė tūkstančiai buvusių homoseksualistų, kurie grįžo į normalų gyvenimą ir dabar aktyviai liudija prieš homoseksualizmą.
Antrasis šios strategijos žingsnis – vaidinti auką ir šiuo pagrindu reikalauti, kad būtų priimtas naujas įstatymas, draudžiantis diskriminaciją pagal seksualinę orientaciją. Priėmus tokį įstatymą, gali būti pradėtas homoseksualizmo „priešų“ persekiojimas, kartu įgyvendinant kitas plano dalis. Daugelis žmonių sunkiai patikės, kad šeimos daugiametės tradicijos yra pavojuje dėl veiksmų tos grupės žmonių, kurie save priskiria aukoms, o ne okupantams. Ir aš netikėjau, kad būtent taip atsitiks mano šalyje. Homoseksualistų lūpose „aukos“ leksikonas virsta agresijos ginklu. Geriausias pavyzdys – žodis „homofobija“. Tai anglų kalbos žodis, kurio antroji dalis „fobija“ reiškia stiprią baimę (iki psichikos sutrikimų). Todėl žodis „homofobas“ charakterizuoja žmogų, kuris pilnas tokios didelės baimės ir neapykantos homoseksualistams, kad yra beveik psichiškai neįgalus. Kai kam šitas žodis gal pasirodys tinkantis apibūdinti nacistams ar skustagalviams (skinhedams), bet ką gi iš tiesų jis reiškia, homoseksualistų lūpose? Pasirodo, šis žodis apibūdina visus tuos žmones, kurie nepateisina, „nepriima“ homoseksualizmo, – tokius žmones kaip aš, kaip Jūs, kaip Popiežius Benediktas XVI, pagaliau kaip bet kuris žmogus, besipriešinantis homoseksualizmo plėtimui, kaip psichologas, kuris padeda buvusiam homoseksualistui grįžti į normalų gyvenimą...
Kitą kartą, kai iš žmogaus, pritariančio homoseksualistams, lūpų išgirsite žodį „homofobas“, paprašykite jį paaiškinti šio žodžio ir teisėto prieštaravimo homoseksualizmo plėtimui skirtumą. Jūs įsitikinsite, kad šis judėjimas nepripažįsta teisėto prieštaravimo homoseksualizmo plėtrai. Jų manymu, visi, kuriems nepatinka šis reiškinys, yra homofobai, todėl būtina užčiaupti jiems burnas. Be to, Jūs įsitikinsite, jog homoseksualistai, ypač jų aktyvistai, yra ne aukos, bet agresoriai. Jie reikalauja lojalumo, bet patys nėra lojalūs, jie reikalauja žodžio laisvės, bet patys kitiems stengiasi užčiaupti burnas; jie sugalvoja tokius žodžius kaip „homofobija“, kurie atrodo labai moksliški, bet neturi kito tikslo – tik psichologinę manipuliaciją.
Atsakymas homoseksualistų iššūkiui negali būti prieš juos tokie veiksniai, kuriuos jie taiko prieš mus. Mūsų atsakymas – tai atviros, viešos diskusijos, kurių metu šeimos vertybės palyginamos su gėjų kultūra, bei tokių žodžių, kaip „lojalumas“, „homofobija“, tikrosios reikšmės paieška. Be to, lietuviams būtina prisiminti, kad visuomenės pagrindas – sveika šeima. Jeigu Jūsų tauta sėkmingai dalyvaus šiame procese, tai galbūt Lietuva taps pavyzdžiu visai Europai, užuot tapusi žlugdančios homoseksualizmo strategijos auka.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą