Šiuo metu dalis sovietmečiu buvusio vadinamo „Šiaurės miestelio“, kartu su to meto Autotransporto įmonės teritorija, tapo privačiu „Autlet parku“, o kita dalis buvo patyliukais iš valstybės pagrobta ir išparceliuota.
Čia nūnai pastatyti namų kvartalai, buvę tankų angarai paversti J.Kubiliaus gatvės įvairiomis auto prekėmis prekiaujančiomis įmonėmis.
Prie šių vagysčių, vyresni pasakoja, prisidėjo tuometinis „kupriuko“ bendražygis „lakūnas“, vakar dažnai rodytas per TV. Lakūnas, su sėbrais, beje, anuomet tapęs Vilniaus meru, surinko iš žmonių investicinius čekius, prichvatizavo milžinišką turtą ir vėliau, kaip Lietuvoje buvo priimta, žmogeliams parodė špygą. Likusias Šiaurės miestelio erdves lakūnų ir jiems prijaučiančių eskadrilė įvairiai būdais pavogė iš valstybės. Gal kaip tik tada tarp jo ir kupriaus perbėgo juodasis katinas?
Galimai tas katinas buvo „Begemotas“ iš „Meistro ir Margaritos“, Michailo Bulgakovo aprašytas, nes autoriaus posakis „Rankraščiai nedega“, pilnai pasitvirtino šiame „Autlet“ chrestomatinių vagių parke, kuomet vakar aš užsukau čionais su bičiuliais.
Draugai užsuko išgerti kavos, o aš jų atsiprašiau, paaiškinau, kad nebegaliu šiandien kavos gerti, nes jau esu išgėręs kelis didelius puodelius. Išėjau pasivaikščioti. Apsukęs ratuką aplink kavinę, ant suoliuko pamačiau pageltusį sąsiuvinį. Še tau, kad nori. Gal tikrai rankraščiai nedega? Atverčiau ties viduriu vieną iš pageltusių lapų. Jame buvo rašoma:
Stasys Šedbaras, apie kurį jau prieš daugelį metų mano kolegos prasitarė: "Karjeros arkliukas - pagrindinis".
Buvęs aktyvus TSKP narys, Vilniaus miesto Lenino rajono teisėjas ir partinės organizacijos sekretorius 1985-1988 m. Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo narys, pagarsėjo teisininkų tarpe pirmojoje reketininkų byloje /Dubausko ir Grainio/ kurioje šeši čečėnai Šedbaro dėka amžinai dingo gimtojoje Čečėnijoje, nes Š. šioje baudžiamojoje byloje, nagrinėtoje 1990 metais, buvo puikiu pranešėju.
Š. 1988 metais TSRS KGB infiltruotas į Lietuvos teisininkų draugiją. Jo dėka ši Draugija buvo sunaikinta iš vidaus. Šiuo metu yra visiškai neveikli ir neturinti jokios įtakos Lietuvos valstybiniame, teisiniame, politiniame ir visuomeniniame gyvenime.
Š. buvęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo teisėjas. Po to - advokatas nesugebėjęs išgyventi iš savo praktikos, versdamasis advokato veikla. Pagarsėjo skandalinga byla dėl grąžinimo į darbą buvusio įtakingo TSKP nario V.K., o taip pat Adamkaus šlepečių advokatas. Po to sėkmingai įdarbintas LR Vyriausybėje valstybės konsultantu teisės klausimais, nes a le dešiniųjų Vyriausybėje ir Seime jau trisdešimt metų madinga skirti tokiais pareigūnais asmenis, praeityje buvusius įvairių lygių TSKP partinių organizacijų sekretoriais: Česlovas Stankevičius, Vidmantas Žiemelis, Juozas Gudutis, ir kt. Pastaruoju metu Š. - Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Todėl nieko nuostabaus, kad politinės korupcijos bylų Lietuvoje nėra ir negali būti nė kvapo. Teismo įsakymu,tarsi burtininko lazdelės mostelėjimu stambaus masto kyšis paverčiamas paskola. Viskas teisėta, nes visose reikalingose kėdėse sėdi savi. Tik kol kas tos kėdės ne kalėjime. Bet būkime optimistais, kaip sake senovės išminčiai, juk viskas kinta.
Reikės šitą sąsiuvinį atiduoti kokiam nors istorijos tyrinėtojui? Arba gal išmesti jį, vis tiek visa ši skraidanti ir šliaužiojanti publika įsislaptino 75 metams, kad spėtų sunaikinti Lietuvą.
Prieš 31 metus buvo geriau, žinojome, kad esame okupuoti, o dabar mus okupavo „savi“.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą