JAV portale The American Conservative“ balandžio 6 d. paskelbtas Ted Galen Carprnten straipsnis „Whitewashing Ukraine’s Corruption. The country is not a symbol of freedom and liberal democracy“. Ted Galen Carpenter, Cato instituto gynybos ir užsienio politikos tyrimų vyresnysis mokslinis bendradarbis ir "The American Conservative" redaktorius, yra 12 knygų ir daugiau nei 950 straipsnių tarptautinių santykių klausimais autorius.
JAV ir kitų Vakarų šalių pareigūnų pareiškimai, taip pat plačiai paplitę pranešimai naujienų žiniasklaidoje sukūrė stulbinamai klaidinantį Ukrainos įvaizdį. Buvo dedamos sutelktos pastangos vaizduoti šalį ne tik kaip brutalios Rusijos agresijos auką, bet ir kaip drąsią ir kilnią laisvės ir demokratijos tvirtovę. Tradicinis pasakojimas verčia mus manyti, kad Ukraina yra Rytų Europos Danijos versija.
Šio pasakojimo propaguotojai teigia, kad vykstantis karas nėra tik Rusijos ir Ukrainos ginčas dėl Kijevo ambicijų įstoti į NATO ir Maskvos teritorinių pretenzijų Kryme ir Donbase. Ne, jie tvirtina, kad karas yra pasaulinės kovos tarp demokratijos ir autoritarizmo dalis, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra lyderis, vertas ne mažiau nei Vinstono Čerčilio palikimas. Prezidentas J. Bidenas kovo 26 d. savo pastabose apie karą sakė, kad šis konfliktas yra "kova tarp demokratijos ir autokratijos, tarp laisvės ir represijų, tarp taisyklėmis grindžiamos tvarkos ir brutalia jėga valdomos tvarkos".
CNN žurnalistas Johnas Blake'as tiesiog palygino Ukrainos karą su Amerikos revoliuciniu karu. Jis teigė, kad ukrainiečiai "savo krauju stato paminklus demokratijai". Pasaulis, pasak jo, "buvo prikaustytas prie jų mūšio atremti galingą Rusijos kariuomenę ir išsaugoti demokratijos gimimą savo tėvynėje". Jis pridūrė, kad "karas Ukrainoje yra ne tik geopolitinė kova - tai raginimas prisiminti. Ukrainos žmonių drąsa primena, kokios kadaise buvo JAV - "laisvės švyturys", kur beveik kiekvienas moksleivis mokėjo atmintinai "Konkordo himno" eilėraštį, užrašytą Minute Man statulos papėdėje."
Kovo 26 d. laikraščio "USA Today" straipsnyje Džonas M. Bridželandas (John M. Bridgeland), Baltųjų rūmų vidaus politikos tarybos prie prezidento Džordžo V. Bušo (George W. Bush) direktorius, taip pat išreiškė susižavėjimą V. Zelenskiu ir tariamu Ukrainos įsipareigojimu demokratijai. "Pasaulis mato Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir ukrainiečių tautos drąsą, kuri pasiryžusi mirti, kad apgintų savo demokratiją ir laisvę", - rašė jis. Iš tiesų, sakė Bridželandas, "jokia kaina [ukrainiečiams] nėra per didelė, kad apgintų savo demokratiją ir mylimą Ukrainą".
"Fox News" bendradarbis ir buvęs CŽV padalinio vadovas Danas Hoffmanas teigė, kad "šio konflikto esmė yra demokratija, kuri kelia baimę Vladimirui Putinui. Tai ne tai, kad NATO kelia grėsmę". Jis pridūrė, kad "V. Putinas negalėtų pakęsti demokratijos prie savo sienos su rusakalbiais gyventojais ir komerciniais ryšiais su Europa. Štai kodėl jis pradėjo šį žiaurų puolimą, dėl kurio žuvo tiek daug Ukrainos civilių, nekaltų civilių."
Įsivaizdavimas, kad Ukraina buvo toks patrauklus demokratijos modelis Rytų Europoje, kad vien šalies egzistavimas gąsdino Putiną, gali būti paguodžiantis mitas JAV politikams ir žinovams, tačiau tai yra mitas. Ukraina toli gražu nėra demokratinis-kapitalistinis modelis ir neatremiamas magnetas dejuojančioms Rusijos masėms. Tikrovė yra miglotesnė ir kelianti nerimą: Ukraina jau seniai yra viena iš labiausiai korumpuotų tarptautinės sistemos šalių. Savo metinėje ataskaitoje, paskelbtoje 2022 m. sausio mėn., "Transparency International" iš 180 nagrinėtų šalių Ukrainai skyrė 123 vietą, o pagal skalę nuo 1 iki 100 balų ji buvo įvertinta 32 balais. Palyginimui, liūdnai pagarsėjusi korumpuota Rusija užėmė tik šiek tiek žemesnę, 139-ąją, vietą, surinkusi 29 balus.
Ukrainos demokratijos ir pilietinių laisvių apsaugos rezultatai nėra daug geresni nei korupcijos srityje. 2022 m. "Freedom House" ataskaitoje Ukraina įtraukta į "iš dalies laisvos" kategoriją, surinkusi 61 balą iš 100 galimų. Šioje kategorijoje taip pat yra tokios liberalios demokratijos bastionai kaip Rodrigo Duterte's Filipinai (55), Serbija (62), Vengrija (59) ir Singapūras (47). Įdomu tai, kad Vengrija, kuri dėl konservatyvios premjero Viktoro Orbano socialinės politikos yra Vakarų progresyvistų aršios kritikos taikinys, aštuoniais balais lenkia Ukrainą, kurią nekritiškai giria tos pačios Vakarų ideologinės grupuotės.
Dar prieš prasidedant karui, Ukrainos politiniame valdyme buvo bjaurių autoritarizmo pavyzdžių. Praėjus vos keliems mėnesiams po 2014 m. Maidano revoliucijos, buvo stengiamasi užgniaužti vidaus kritikus, o praėjus metams šios pastangos dar labiau sustiprėjo. Ukrainos pareigūnai taip pat persekiojo politinius disidentus, ėmėsi cenzūros priemonių ir uždraudė užsienio žurnalistams, kuriuos laikė Ukrainos vyriausybės ir jos politikos kritikais. Tokius įžeidžiančius veiksmus kritikavo "Amnesty International", "Human Rights Watch", Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija ir kiti nepriklausomi stebėtojai. Neonacių batalionas "Azov" buvo neatsiejama prezidento Petro Porošenkos karinio ir saugumo aparato dalis ir šį vaidmenį išlaikė Zelenskio prezidentavimo laikotarpiu.
Iš tiesų kai kurios represinės priemonės, valdant V. Zelenskiui, pagilėjo dar prieš prasidedant karui su Rusija. 2021 m. vasarį Ukrainos vyriausybė uždarė kelias (daugiausia, bet ne visiškai prorusiškas) nepriklausomas žiniasklaidos priemones. Tai padarė remdamasi visiškai neaiškiais, neapibrėžtais standartais. Dabar V. Zelenskis pasinaudojo karu kaip pateisinimu uždrausti 11 opozicinių partijų ir nacionalizuoti kelias žiniasklaidos priemones. Vargu ar tai tinkamos priemonės demokratinėje valstybėje, net ir karo metu.
Visiškai tikslinga užjausti ukrainiečius, kurie patiria siaubingas kančias dėl Vladimiro Putino sprendimo pradėti karą. Nepriklausomai nuo Jungtinių Valstijų ir jų NATO sąjungininkių provokacijų lygio ir Ukrainos noro bendradarbiauti vykdant šias provokacijas, Rusijos atsakas buvo perdėtas. Jis sukėlė pavojingą taikos pažeidimą Europoje ir humanitarinę katastrofą. Tačiau galima smerkti V. Putino veiksmus ir net džiaugtis Ukrainos kariniu pasipriešinimu nekurstant klaidingo Ukrainos politinės sistemos įvaizdžio. Ši šalis nėra laisvės ir liberalios demokratijos simbolis, o karas nėra egzistencinė kova tarp demokratijos ir autoritarizmo. Geriausiu atveju Ukraina yra korumpuotas, kvazidemokratinis darinys, vykdantis nerimą keliančią represinę politiką.
Atsižvelgiant į šią blaivią tikrovę, raginimai amerikiečiams "palaikyti Ukrainą" yra netinkami. Ukrainos nepriklausomybės ir teritorinio vientisumo išsaugojimas tikrai nėra vertas to, kad Jungtinės Valstijos rizikuotų karu su branduolinį ginklą turinčia Rusija.
https://www.theamericanconservative.com/articles/whitewashing-ukraines-corruption/
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą