Alternatyvos Vokietijai (AfD) politikė Marie-Thérèse Kaiser nuteista už tai, kad paskelbė grupinių išprievartavimų statistiką

 

AfD politikė Marie-Thérèse Kaiser pasitelkia statistiką, kad įspėtų dėl grupinių išprievartavimų, susijusių su afganistaniečių imigracija. Dabar ji už tai turi teistumą. Net Elonas Muskas užduoda klausimų.

Žemutinės Saksonijos Verdeno žemės teismas patvirtino nuosprendį Rotenburgo AfD pirmininkei Marie-Thérèse Kaiser dėl žmonių kurstymo. Pirmadienį vykusiame apeliaciniame posėdyje 27 metų mergina taip pat buvo pripažinta kalta dėl neapykantos vietos afganistaniečiams kurstymo.

Dabar politikė turi sumokėti 100 kasdienių 60 eurų baudų, iš viso 6000 eurų. Vokietijoje laikoma, kad asmuo turi teistumą, jei gauna 90 ar daugiau dienos bausmių. Kaltinimai buvo pateikti dėl įrašo, kuriuo Kaiser pasidalijo savo socialinės žiniasklaidos paskyrose 2021 m. rugpjūtį. Jame ji rašė: „Afganistano pabėgėliai; Hamburgo SPD meras pasisako už ‚nebiurokratinį‘ priėmimą; sveikinimo kultūra grupiniams išprievartavimams?“

Be kita ko, politikė pateikė nuorodą į straipsnį, iš kurio matyti, kad Vokietijoje gyvenantys afganistaniečiai itin dažnai dalyvauja grupiniuose išprievartavimuose. Šiuo sprendimu dabar domisi ir „X“ bosas Elonas Muskas. Jis retweet'ino įrašą, kuriame buvo trumpai paminėtas nuosprendis, ir parašė: „Ar norite pasakyti, kad nuosprendis buvo skirtas už tai, kad pakartojote teisingą vyriausybės statistiką? Ar tai, ką ji pasakė, buvo kažkas blogo?“

Are you saying the fine was for repeating accurate government statistics?

Was there anything inaccurate in what she said? https://t.co/itSzTx1Ybv

— Elon Musk (@elonmusk) May 6, 2024

Įspėjimas apie grupinį išprievartavimą

Kaiser 2021 m. pranešimą paskatino Hamburgo pirmojo mero Peterio Tschentscherio (SPD) pareiškimai, kuriais jis paskelbė, kad į Hamburgą bus priimta 200 vietinių afganistaniečių. AfD politikė pasinaudojo statistiniais duomenimis, kad pagrįstų savo susirūpinimą dėl nekontroliuojamos imigracijos, ir perspėjo dėl „kultūriškai svetimų masių“ prievartavimo.

German politician of the AFD party, Marie-Thérèse Kaiser was just convicted & fined $6,000+

Her crime? Posting statistics showing that Afghan immigrants are disproportionately committing sexuaI assauIt in Germany.

You know what to do. Share it more. https://t.co/il7P9bG0dm pic.twitter.com/PIELroSxS3

— Wall Street Silver (@WallStreetSilv) May 6, 2024

Prieš apygardos teismo posėdį A. Kaiseris sakė: „Vien skaičių, duomenų ir faktų įvardijimas turėtų būti paskelbtas nusikaltimu vien dėl to, kad įsitvirtinusieji nenori pripažinti tikrovės. Aš nesileisiu nutildomas“.

AfD politikas: „Pasitikėjimas teisine valstybe“ pakirstas

Teisėjas Heiko Halbfas pirmadienį laikėsi kitokios nuomonės: „Kas kėsinasi į žmogaus orumą, negali remtis nuomonės laisve.“ Kaiseris sąmoningai sukūrė kitų žmonių sąmonėje įvaizdį, skatinantį neapykantą konkrečiai tautinei grupei, pranešė laikraštis „Kreiszeitung“.

Po teismo sprendimo Kaiser paskelbė, kad pateiks apeliaciją, ir išreiškė savo pasibaisėjimą sprendimu: 

Ji sakė JUNGEN FREIHEIT: „Visas pasaulis stebisi šiuo Vokietijos teismų sprendimu. Dabar, kai mano bylos ėmėsi net Elonas Muskas, gaunu daugybę palaikymo laiškų ir spaudos užklausų. Taip pat vis garsiau ir garsiau skamba noras paaukoti“. Tai yra „ neįtikėtina“.

Kaiser pridūrė: „Mano pasitikėjimas Vokietijos konstitucine valstybe vakar dar kartą smarkiai susvyravo, tačiau visi laiškai suteikia man drąsos ir pasitikėjimo.“ 

https://jungefreiheit.de/politik/deutschland/2024/afd-politikerin-wegen-warnung-vor-gruppenvergewaltigungen-verurteilt/

Financial Times: Lietuva svarsto galimybę siųsti karius į Ukrainą

 

Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad yra pasirengusi siųsti savo karius į Ukrainą mokymo misijai. Tai ji sakė interviu laikraščiui „Financial Times.“

Ingrida Šimonytė sakė FT, kad „ji turi parlamento leidimą siųsti karius į Ukrainą mokymo tikslais - kaip anksčiau pranešė jos vyriausybė - tačiau Kijevas kol kas to neprašė“.

I. Šimonytė pripažino, kad Rusija tai laikys provokacija, tačiau pridūrė: „Jei mes galvojome tik apie atsaką Rusijai, negalėjome nieko siųsti. Kas antrą savaitę girdime, kad kas nors bus bombarduojamas“.

Šią savaitę Rusija, atsakydama į E. Macrono komentarus, surengė taktinių branduolinių ginklų pratybas. I. Šimonytė abejojo, ar tie ginklai bus panaudoti, nes jų poveikis smogtų ir Rusijai. „Dažniausiai vėjai pučia iš vakarų į rytus, - sausai pastebėjo ji.

I. Šimonytė sakė, kad Rusija intensyvina atakas prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, elektrines, mokyklas ir ligonines. „Rusija bando išprovokuoti naują bangą žmonių, bėgančių iš Ukrainos, nes ten nėra elementarių komunikacijų ir pagrindinių paslaugų“, - sakė Lietuvos premjerė.

ES yra priėmusi daugiau kaip 4,2 mln. pabėgėlių iš Ukrainos. Tačiau, praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo karo pradžios, kai kurių Europos šalių gyventojai vis dažniau kritikuoja ukrainiečiams teikiamą paramą.

I. Šimonytė sumenkino pranešimus, kad Lietuva padeda grąžinti į Ukrainą kovinio amžiaus vyrus. „Mes neorganizuosime deportacijos ir neieškosime ukrainiečių vyrų šalyje, nes tai būtų neteisėta“, - sakė I. Šimonytė ir pridūrė, kad ES garantavo jiems apsaugą iki 2025 m. kovo mėn.

Tačiau tiems, prieš kuriuos Kijevas įrodys, kad jie vengė atlikti karinę tarnybą, gali būti atsisakyta suteikti leidimą nuolat gyventi šalyje, sakė Šimonytė. Ji „norėjo padėti Ukrainai, kad ji būtų pajėgi atnaujinti ginkluotąsias pajėgas ir suteikti poilsį žmonėms, kurie ilgai kariavo“.

Anksčiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasiūlė galimą Europos karių siuntimą į Ukrainą, nors kitos šalys, kaip nurodo leidinys, „baiminosi išprovokuoti tiesioginę konfrontaciją su Rusija“.

Signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija: „Valdžios pasikeitimas laimėjus Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus“

 

Gegužės 8 d. įvykusioje Signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencijoje dalyvavo pretendentas į Prezidento postą Eduardas  Vaitkus ir jo atstovas advokatas Mažvydas Misiūnas. Prisijungti prie konferencijos kviesti visi 8 pretendentai. Buvo svarstoma neteisėtų karinių manevrų Prezidento rinkimų kompanijos metu problema. 

Žiūrovai informuoti, kad VRK dar balandžio 28 d. E.Vaitkaus buvo prašoma nutraukti neteisėtus karinius manevrus, komendanto valandą ir pan. trukdymus rinkėjams laisvai pareikšti savo valią Prezidento rinkimuose. Informuota, kad dėl VRK neveiklumo kandidatas į Prezidento postą E.Vaitkus kreipėsi į Vyriausiąjį Administracinį teismą.

„Kur prezidento dekretas, kur vyriausybės nutarimai dėl vykdomų karinių pratybų“, - klausė Signataras Z.Vaišvila.

"Kaip nušluoti šitą valdžią po rinkimų" - antrasis spaudos konferencijoje aptartas klausimas.

https://www.youtube.com/watch?v=hIehFpzScVw

Pulkininkas Douglas Macgregor: Ukrainos fronto linijos susilpnėjo, ar Rusijos kariai veršis gilyn

 

JAV atsargos pulkininkas Douglas Macgregor komentuoja padėtį Ukrainos-Rusijos karo fronte.

https://www.youtube.com/watch?v=mLXiH7EZuB4

Vertimas į rusų kalbą:

https://youtu.be/L_llbiMfBTc?si

"Spiegel" apie Vokietijos kanclerio apsilankymą Baltijos šalyse: "Šiandien viskas šaukte šaukia: Lūžio taškas!"

 

Vokietijos dienraštyje "Spiegel" rašoma: 

"Olafas Scholzas keliauja į rytinį NATO flangą, važiuoja ratine šarvuota transporto priemone ir užtikrina apsaugą nuo Rusijos puolimo. Atsiranda vaizdų ir sakinių, kurie prieš dvejus su puse metų būtų buvę neįsivaizduojami".

„Der Spiegel“ rašoma, kad nuotraukos iš oficialios Šolco vizito į Lietuvą programos, viena vertus, yra „groteskiškos“, nes „Olafas Šolcas yra ne itin aukšto ūgio vyras“ ir atrodo ne vietoje ant galingo „Boxer TBM“. Tačiau, kita vertus, jos yra „galingos“, nes galutinai parodo pokyčius Vokietijos politikoje. „Šios nuotraukos dar prieš dvejus su puse metų būtų buvusios neįsivaizduojamos“, o dabar „akivaizdžiai sveikintinos, skirtos“. Vokietijoje „pasikeitė epocha“: Bundesverui skirta 100 mlrd. eurų, šalyje svarstomas šauktinių kariuomenės grąžinimas, o kanclerė, užuot susitikusi su Xi Jinpingu Paryžiuje, iššaukiančiai keliauja į Baltijos šalis.

Nors E. Macronas manė, kad F. Scholzo dalyvavimas Paryžiuje susitikime su Kinijos vadovu būtų buvęs sveikintinas, „kancleris nenorėjo atšaukti seniai suplanuotos kelionės į Baltijos šalis: jo požiūriu, signalas Baltijos šalims - Estijai, Latvijai ir Lietuvai - būtų buvęs pražūtingas“. Pasak vokiečių leidinio, Šolcas norėjo aiškiai parodyti, kad Rytų Europa yra tokia pat svarbi kaip ir Kinija. Į Rytų Europos nerimą žiūrima rimtai. Prasidėjus specialiajai karinei operacijai Ukrainoje, „norima, kad latviai, estai ir lietuviai kiekviena proga pajustų: ‚mes į jus žiūrime rimtai‘, ‚mes esame jūsų pusėje‘, ‚mes suprantame‘. „Sąjungininkai tai suprato“, - rašė vokiečių žurnalas: Lietuvos vyriausybė negailėjo komplimentų Vokietijai.

Tačiau „ar lietuviai taip pat sugebės atitikti Bundesverui įprastus standartus?“ - klausia „Der Spiegel“. Vokiečių brigada Lietuvoje numato ilgalaikį dislokavimą, o tai reiškia, kad daugelis karių „greičiausiai atvyks su šeimomis“. Visa tai, pasak žurnalo, standartines vokiečių kareivines gali paversti „prabangiomis kareivinėmis“ pagal Lietuvos standartus. Todėl jų apmokėjimo klausimu „dar yra dėl ko derėtis“. Spaudos konferencijoje su Šolcu Lietuvos prezidentas Nausėda pasirodė esąs „dosnus“ ir teigė, kad Lietuva „kaip priimančioji šalis yra pasirengusi sudaryti geriausias sąlygas“. Savo ruožtu jis palinkėjo paspartinti projekto įgyvendinimą. „Strateginė aplinka“ reikalauja „dar didesnio tempo“, pabrėžė Lietuvos prezidentas.

Po Lietuvos M. Scholzas nuvyko į Rygą, kur kalbėjosi su trijų Baltijos šalių - Lietuvos, Latvijos ir Estijos - premjerais. Baigiamojoje spaudos konferencijoje Šolcas sakė, kad „asmeniškai aplankė visas tris Baltijos šalis, ir tai taip pat rodo, kokią svarbą Vokietija teikia Baltijos šalims“. „Mūsų Baltijos šalių sąjungininkių saugumas yra ir mūsų saugumas“, - atsakydamas į klausimą apie santykius su Rusija sakė F. Scholz. „Mes laikomės kartu, mes nesitrauksime - kad ir kuo Rusija grasintų“.

Kiek anksčiau vokiečių "Focus" rašė, kad vokiečių brigados dislokavimas Lietuvoje kainuos Vokietijai 10 milijardų eurų. Bundestage suabejota, ar Vokietija tam turės pakankamai lėšų.

Nuo gegužės 7 d. ES atšaukiama AstraZeneca Covid-19 vakcina

 

ES Komisija oficialiai atšaukė anksčiau išduotą „AstraZeneca“ vakcinos COVID-19, vadinamos „Vaxzevria“, rinkodaros leidimą. Komisija priėmė kovo 27 d. priimtą, bet tik prieš kelias dienas paskelbtą įgyvendinimo sprendimą.

https://ec.europa.eu/health/documents/community-register/2024/20240327162288/dec_162288_en.pdf

Lietuvoje  „AstraZeneca“ Covid-19 vakcina nuo 2021 m. buvo paskiepyta per 200 000 pacientų, tarp jų ir premjerė Ingrida Šimonytė. 

„Atsižvelgiant į tai, kad atsirado daug veiksmingų vakcinų nuo naujų Covid-19 variantų, nebeliko paklausos vakcinai ‚Vaxzevria‘, todėl ji nebebuvo gaminama ir platinama“, - Italijos naujienų agentūrai „Adnkronos“  informavo „AstraZeneca“. Buvo tikimasi, kad ateityje nebus šios vakcinos paklausos, todėl bendrovė nusprendė panaikinti „Vaxzevria“ rinkodaros leidimą ES.

2021 m. sausio 29 d. „AstraZeneca“ iš Europos vaistų agentūros (EMA) gavo skubų rinkodaros leidimą. Leidimas buvo atnaujintas 2022 m. lapkritį, o tų pačių metų spalio pabaigoje vaistui buvo suteiktas standartinis rinkodaros leidimas.

68,8 mln. „AstraZeneca“ vakcinos dozių visoje Europoje

"Berliner Zeitung" rašoma, kad per šį laikotarpį vyresniems nei 18 metų ES piliečiams Europoje buvo suleista apie 68,8 mln. vakcinos „Vaxzevria“ dozių. Iš pradžių vakcina buvo reklamuojama kaip „saugi ir veiksminga“, tačiau akivaizdu, kad taip nebuvo. Netrukus po to, kai visoje Europoje prasidėjo vadinamosios skiepijimo kampanijos, padaugėjo pranešimų apie rimtus šalutinius vakcinos poveikius, tokius kaip sinusinių venų trombozė, t. y. kraujo krešuliai smegenyse, ypač jaunesniems žmonėms.

Italijoje didelį susirūpinimą sukėlė devyniolikmetės Camillos Canepa mirtis po skiepijimo vakcina „Vaxzevria“. Ją ištiko trombozė, kainavusi gyvybę. Netrukus po to Italijoje vakcina buvo skiepijami tik vyresni nei 60 metų žmonės, o galiausiai jos naudojimas buvo visiškai nutrauktas. Jos pavyzdžiu pasekė ir kitos Europos šalys. Šiandien „AstraZeneca“ vakcina niekur nebevartojama. 

Plačiai nuskambėjo atvejis, kai apdovanojimą pelniusi BBC radijo laidų vedėja Lisa Shaw mirė dėl kraujo krešulių po to, kai jai buvo suleista Oksfordo/AstraZenecos COVID vakcina. 44 metų Lisa Shaw, praėjus savaitei po skiepo, kuris yra susijęs su kraujo krešėjimu, pradėjo kentėti "stiprius" galvos skausmus, o po kelių dienų, pasak artimųjų, sunkiai susirgo. BBC radijo stoties "Newcastle" laidų vedėja ir vieno vaiko motina mirė miesto Karališkojoje Viktorijos ligoninėje, kur buvo gydoma intensyviosios terapijos skyriuje dėl kraujo krešulių ir kraujavimo į galvą.

Jungtinėje Karalystėje jaunesniems nei 40 metų amžiaus asmenims buvo siūloma alternatyvi vakcina, gavus pranešimų apie itin retus kraujo krešulius smegenyse ir mažą trombocitų kiekį kraujyje.

ES Komisija sutartį su Didžiosios Britanijos ir Švedijos farmacijos bendrove sudarė 2021 m. sausio pabaigoje. Pagal šią sutartį valstybės narės įsipareigojo iš „AstraZeneca“ nupirkti 300 mln. vakcinos dozių su galimybe įsigyti dar 100 mln. dozių. 2021 m. bendrovė su „Vaxzevria“ generavo daugiau kaip 2 mlrd. eurų pardavimus.

Remiantis žiniasklaidos pranešimais, šiuo metu įmonei „AstraZeneca“ Londono Aukštajame teisme yra iškelta kolektyvinio ieškinio byla. Dabar gamintojas pripažino anksčiau neįvardytą žalingą šalutinį „Vaxzevria“ poveikį: „Labai retais atvejais jis gali sukelti TTS“, - teismo dokumentus cituoja „Telegraph“. Tai vadinamas trombozės su trombocitopenija sindromas, dėl kurio gali susidaryti kraujo krešulių smegenų ar pilvo kraujagyslėse, taip pat apskritai sumažėti trombocitų skaičius.

Mysl Polska: Skausmingas ukrainiečių prabudimas

 

Vyksta dar vienas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vykdomos ukrainiečių mobilizacijos etapas.

Atsižvelgiant į didžiulį ginkluotės, logistikos, apmokymų trūkumą, smunkančią Ukrainos kariuomenės moralę ir į tai, kad rusai pamažu, bet užtikrintai užima vis daugiau kaimų prie fronto linijos, tai turi ne mobilizacijos, o mogilizacijos požymių.

Didelė dalis ukrainiečių patikėjo Vašingtono ir Londono propaganda, kad jie gali tapti Vakarų dalimi, nematydami, kad jie bus (ir šiuo metu yra) naudojami kovai su Rusija JAV ir Didžiosios Britanijos interesais.

Analizuojant šį klausimą svarbu prisiminti, kad 2022 m. Turkijoje vyko Ukrainos ir Rusijos taikos derybos ir, pasak oficialių šaltinių, prezidentas V. Zelenskis labai norėjo pasiekti tam tikrą taiką. Tuo metu atvykęs buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas torpedavo derybas, pažadėjęs V. Zelenskiui karinę, techninę ir finansinę paramą. Ukrainos prezidentas tuo patikėjo, ir paliaubos neįvyko.

Ukrainiečiai neprisiminė geležinio anglosaksų valstybių principo, kad jos didvyriškai kovoja su priešu iki paskutinio kareivio... savo sąjungininkų (šiuo atveju ukrainiečių). Dabar už savo naivumą ir politinio mąstymo, atsižvelgiant į savo nacionalinius interesus, stoką jie moka savo krauju ir gyvybėmis.

Todėl nenuostabu, kad vis daugiau ukrainiečių supranta, kas jie yra Vakarų šalims - patrankų mėsa, ir kad Ukrainos visuomenėje kyla pasipriešinimas.  Jiems tapo aišku, kad propagandos centrų kuriami Ukrainos pergalės prieš Rusiją miražai pasirodė esą tik tuščia ir niekuo nepagrįsta propaganda ir kad jie beprasmiškai žūsta vardan Vakarų valstybių ir siauros oligarchų grupės interesų.

Tai, į ką Vakarų valstybės įstūmė Ukrainą, yra pavojingas mementas mums, lenkams, kad į plačiųjų Vakarų pareiškimus žiūrėtume su distancija ir nesileistume įkalbinėjami Lenkijos įsitraukti į šį ginkluotą konfliktą. Mano nuomone, turėtume orientuotis į daugiavektorinę politiką, pagrįstą Lenkijos nacionaliniais interesais, nes Lenkijai ir lenkams po pastarųjų 300 metų karų, padalijimų ir okupacijų reikia taikos ir ramybės, o ne karo.

Todėl mūsų šalies politikai, užuot įpylę benzino į karo Rytuose ugnį, turėtų kreiptis į abi šio konflikto puses dėl paliaubų, taikos derybų, dėl susitaikymo ir diplomatijos, o ne ginkluotos konfrontacijos kelio pasirinkimo. Nes Lenkija ir lenkai suinteresuoti sumažinti įtampą mūsų Europos dalyje.

Tomasz Mreńca

Šaltinis: https://myslpolska.info/2024/04/24/bolesne-przebudzenie-ukraincow/