Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ir užsienio reikalų ir prekybos ministras Peteris Szijarto šiandien su oficialiu vizitu vieši Sakartvele šios šalies valdžios kvietimu. Apie tai šiandien rašo Vengrijos dienraščiai (1,2,3).
Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad Gruzijos ministras pirmininkas Giorgi Kvirikašvilis pakvietė savo kolegą iš Vengrijos ir kad delegacijoje bus užsienio reikalų ir užsienio prekybos ministras Peteris Szijjarto, ekonomikos plėtros ministras Bigas Martinas ir finansų ministras Mihai Varga.
„Po šį savaitgalį įvyksiančių rinkimų būsiu pirmasis vyriausybės vadovas, apsilankęs Gruzijoje, konservatyvioje, krikščioniškoje ir proeuropietiškoje šalyje.
Kelios tarptautinės organizacijos ir šalys šį savaitgalį į Gruzijos rinkimus nusiuntė stebėtojus, kurie nustatė, kad rinkimai atitinka tarptautinius standartus, "Magyar Hirlap" laikraščiui sakė Vengrijos užsienio reikalų instituto vyresnysis tyrėjas Péteris Pálas Kránitzas. Pasak eksperto, geri abiejų šalių santykiai grindžiami bendromis vertybėmis ir interesais, taip pat pasitikėjimu.
Vengrijos dienraštyje rašoma, kad sekdama Viktoro Orbano pavyzdžiu, Gruzija siekia įtvirtinti savo nacionalinius interesus tarptautinėje arenoje, Europos Sąjungoje ir NATO.
Szijjártó Péter: Į Gruziją atvykome įdomiu metu
„Įdomus metas, jaudinantis metas“, - savo socialinio tinklo puslapyje iš Tbilisio pareiškė užsienio reikalų ir prekybos ministras.
Szijjártó priminė, kad prieš dvi dienas Gruzijoje vyko parlamento rinkimai.
"Parlamento rinkimų rezultatai buvo gana aiškūs. Valdančioji partija laimėjo 53-54 proc. Valdančioji partija, kuri savo politiką grindžia suvereniteto ir šeimų apsauga, kuri vykdo politiką, kuria siekiama nacionalinių interesų, ir kuri aiškiai pasisako už taiką ir taikų konfliktų sprendimą"
- pabrėžė Szijjártó.
Tačiau ministras pridūrė, kad „iš Briuselio buvo tikimasi kitokio rezultato arba buvo įsivaizduojamas kitoks rezultatas“.
Iš Briuselio buvo siekiama liberalių partijų pergalės, partijų, kurios savo veikloje mažiau dėmesio skiria taikai, šeimai ir suverenitetui palankiai politikai
- sakė jis.
Jis taip pat priminė, kad Gruzijos vyriausybė prieš rinkimus priėmė du svarbius įstatymus: įstatymą dėl suvereniteto apsaugos, kuriuo siekiama apriboti išorės įtaką, ir įstatymą dėl šeimų apsaugos, kuriame aiškiai nurodoma, kad santuoka sudaroma tarp vyro ir moters, o šeimą sudaro tėvas, motina ir vaikai.
Šie įstatymai taip pat sulaukė didelio Briuselio puolimo. Tačiau dabar liberalioji pagrindinė srovė ir Briuselio kariuomenė pajudėjo, nes nieko naujo po saule nėra. Anot liberaliosios srovės ir Briuselio, demokratija egzistuoja tik tose šalyse, kuriose laimi liberalai.
- sakė Péter Szijjártó ir pridūrė, kad toks puolimas, kokį dabar prieš Gruziją vykdo liberalioji srovė ir Briuselis, mums, vengrams, yra gerai pažįstamas.
- Viena vertus, sveikiname Gruzijos valdančiąją partiją už tai, kad ji pelnė, tiksliau, išlaikė žmonių pasitikėjimą. Sveikiname juos už drąsą ginti nacionalinius interesus, ginti suverenitetą ir šeimas bei pasisakyti už taiką. Toliau sieksime toliau plėtoti šį strateginį Gruzijos ir Vengrijos bendradarbiavimą abipusės pagarbos ir abipusės naudos pagrindu“, - pabrėžė ministras.
Jis paaiškino, kad „netrukus įsigalios mūsų susitarimas dėl investicijų apsaugos, neseniai jį pasirašėme, ir tai atvers galimybę kurti naudingą bendradarbiavimą naujuose ir naujuose ekonomikos sektoriuose“.
Szijjártó taip pat sakė, kad antradienį Ministras Pirmininkas surengs derybas su Gruzijos Ministru Pirmininku, kurių metu jie aptars Vengrijos veiksmus, kuriais siekiama paremti Europos integraciją ir tolesnę ekonominio bendradarbiavimo plėtrą.
Orbano kelionė į Tbilisį buvo dar viena provokacija ES. V. Orbanas vyko į Tbilisį „išreikšti paramos Gruzijos vyriausybei“, Ispanijos radijo stočiai RNE sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellas. „Kad ir ką V. Orbanas kalbėtų savo vizito metu, jis neatstovauja Europos Sąjungai“, - pabrėžė jis. Vengrija šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja ES Tarybai.
Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų stebėtojai surinko duomenis ir dokumentais nustatė:
1. Seimo rinkimų I turui atspausdinta 100 proc. biuletenių rinkimų dienai ir 30 proc. biuletenių rezervas išankstiniam balsavimui“.
2. 21-a rinkimų apygardų komisija bendrai gavo 691000 vnt. vienmandatės apygardos rinkimų biuletenių su jų gavimo dokumentuose nurodytais šaknelių numeriais nuo – iki (bendras šių apygardų rinkėjų skaičius 704304), taip pat 269100 vnt. vienmandačių apygardos rinkimų biuletenių be nurodytų šaknelių numerių. Todėl šie 28 proc. nurodytose rinkimų apygardose gautų rinkimų vienmandatėse apygardose biuletenių (t. y. neidentifikuotų griežtos apskaitos dokumentų) negalėjo būti naudojami balsavime ir įskaityti į balsavimo rezultatus.
3. Rinkimų kodekso 130 str. 2 d. nustato, kad apygardų komisijos rinkimų biuletenius, balsavimo vokus ir specialius ženklus privalo perduoti apylinkių komisijoms ne vėliau kaip prieš 12 val. iki balsavimo pradžios rinkimų dieną arba iki balsavimo specialiuose balsavimo punktuose ir namuose pradžios. Tačiau 14-os iš 21-os apygardų komisijų dokumentai patvirtina, kad šiose 14-oje apygardų (472120 rinkėjų) iš 463000 vnt. gautų vienmandačių ir daugiamandatės apygardų rinkimų biuletenių tik 358055 vnt. buvo perduoti rinkimų apylinkėms, o 104945 vnt., t. y. 22,67 proc. pasilikta rinkimų apygardose.
4. VRK neteikia stebėtojams šių duomenų iš kitų rinkimų apygardų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepriima nagrinėjimui stebėtojų ir kandidatų skundų dėl šių duomenų (rinkimų biuletenių, išorinių ir vidinių vokų, specialiųjų ženklų) išreikalavimo.
5. Išankstinio balsavimo procedūra neužtikrina balsų saugumo,
6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024-10-24 nutartimi adm. byloje Nr.eR-66-789/2024 nepriėmė nagrinėjimui stebėtojų, kandidatų ir jų atstovų rinkimuose skundo dėl galutinių Seimo rinkimų rezultatų 8-iose vienmandatėse rinkimų apygardose, nors pagal stebėtojų surinktus 21-os apygardos aukščiau nurodytus duomenis, balsavime neteisėtai panaudota iki 45 proc. vienmandačių apygardų rinkimų biuletenių. Paini Rinkimų kodekso redakcija sudaro sąlygas riboti stebėtojų ir net kandidatų teises, neleidžia jiems skųsti Seimo ir Prezidento rinkimų rezultatų, stebėtojų veiklą verčia beprasme ir tik parodomąja, o VRK-ai sudarytos sąlygos savivaliauti jos įgaliojimais, sukčiauti ir klastoti rinkimus. Prokuratūra nepradeda ikiteisminių tyrimų, nevertindama dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo, netgi prisipažinimų dėl to.
7. Pasaulio lietuvių rinkimų apygardos Nr.71 didžiausioje rinkimų apylinkėje Nr.55 Jungtinėje Karalystėje didžioji dalis balsų gauta paštu, tačiau išoriniai vokai atidaryti be stebėtojų, slepiant balsavusiųjų identifikavimą, rinkimų biuletenius saugant ne antspauduotuose, bet atvirose dėžėse.
8. Stebėtojai nustatė, kad VRK šiai rinkimų apylinkei perdavė po 30000 vnt. vienmandatės ir daugiamandatės apygardų biuletenių, tačiau ši balsavimo komisija oficialiai apskaitė tik po 23000 vnt. nurodytų biuletenių, dėl ko neįmanoma nustatyti tikrų balsavimo rezultatų.
9. Pasaulio lietuvių apygardoje II turo balsavimas pradėtas, į II turo rinkimų biuletenius įrašius kandidates Aušrinę Armonaitę ir Dalią Asanavičiūtę anksčiau, nei buvo suskaičiuoti ir patvirtinti I turo balsavimo rezultatai.
Dėl nurodytų priežasčių kreipiamės į Respublikos Prezidentą ir Seimą dėl jų kreipimosi per 3 dienas po galutinių rezultatų paskelbimo į Konstitucinį Teismą Rinkimų kodekso 191 str. pagrindu dėl Išvados pateikimo dėl šio kodekso šiurkščių pažeidimų Seimo rinkimuose.
Prašome mus nedelsiant priimti, mes jums pateiksime tai patvirtinančius įrodymus.
Stebėtojų gildijos stebėtojas Lietuvos visuomenės tarybos stebėtojas
Gediminas Ustinavičius Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras
Didysis proto naikinimo žygis tęsis. Viskas bus paneigta. [...]
Bus įžiebtos ugnys, liudijančios, kad du ir du yra keturi.
Bus traukiami kalavijai, kad įrodytų, jog vasarą lapai žaliuoja.
G.K. Chesterton, Eretikai, 1905 m.
Brangūs tikintieji Amerikos katalikai,
kreipiuosi į jus visus likus kelioms dienoms iki prezidento rinkimų, kurie sukvies milijonus Amerikos piliečių prie balsadėžių.
Net ir santykinio normalumo sąlygomis balsavimas yra jūsų moralinė pareiga, per kurią jūs pirmuoju asmeniu bendradarbiaujate renkant asmenį, kuris ateinančius ketverius metus vadovaus Tautai. Tačiau šiame artėjančiame rinkimų ture - kaip ir 2020 m., o iš tiesų daug labiau - jūs nesate kviečiami tiesiog rinktis tarp dviejų kandidatų, kurie atsitiktinai yra skirtingose politinėse pusėse, bet kurie abu vis dėlto siekia bendrojo gėrio, vadovaudamiesi Konstitucija ir įstatymais. Ne, šiuose rinkimuose jūs turite rinktis tarp dviejų radikaliai priešingų savo Tautos valdymo sampratos būdų: esate kviečiami rinktis tarp demokratijos ir diktatūros, tarp laisvės ir vergovės.
Iš vienos pusės turime kandidatą Donaldą J. Trumpą, kuris, nepaisant rimtų problemų savo pozicijose, ypač abortų ir pagalbinio apvaisinimo klausimais, siekia bendrojo gėrio ir pagrindinių piliečių laisvių apsaugos. Donaldo Trumpo Amerikoje kiekvienas katalikas gali praktikuoti savo tikėjimą ir ugdyti juo savo vaikus be valstybės kišimosi.
Kitoje pusėje turime kandidatą ir partiją, kurie skatina viską, kas tiesiogiai prieštarauja Katalikų Bažnyčios tikėjimui ir moralei. Kamalos Haris (Kamala Harris) Amerikoje katalikai - taip pat ir protestantai - laikomi fundamentalistais, kuriuos reikia marginalizuoti ir eliminuoti, o jų vaikai laikomi valstybės nuosavybe, kuri sau pasisavina teisę nuo ankstyvo amžiaus vesti juos iš kelio ir kūnu, ir siela. Trumpo Amerika gali vėl tapti didinga ir klestinti. Harris Amerika pasmerkta invazijai ir moraliniam, socialiniam bei ekonominiam sunaikinimui - tai žiauriausia diktatūra.
Pažvelkite į savo šalį! Jūsų miestai tapo sąvartynais, pilnais apleistų ir nusikaltėlių, narkotikų prekeivių ir narkomanų, prostitučių ir plėšikų. Jūsų mokyklos - tai indoktrinacijos ir korupcijos lizdai nuo pat vaikų darželio. Jūsų teismuose nusikaltėliai išteisinami, o nekalti įkalinami: persekiojami nauji ideologiniai nusikaltimai, o neteisėtumas toleruojamas ir skatinamas. Jūsų ligoninėse viešpatauja tarptautinės korporacijos, o jūs esate jų bandomieji triušiai, kuriuos reikia išnaikinti arba padaryti chroniškais ligoniais, kad taptumėte jų nuolatiniais klientais. Ūkininkai, rančų augintojai ir žvejai persekiojami ir verčiami žlugti, o žemę užgrobia nesąžiningos korporacijos, kurios ją paverčia nesibaigiančiomis fotovoltinėmis sistemomis ir vėjo turbinomis savo duomenų centrams ir serverių fermoms, kuriose renka visus jūsų duomenis, jūsų judėjimą, pirkinius ir politines preferencijas, maitinti.
Jie nuėjo taip toli, kad ėmėsi klastoti klimatą pasitelkdami sudėtingas geoinžinerines operacijas ir niokojančius padegimus, kad visuotinio atšilimo apgaulė taptų patikima ir būtų įvestas ekologinis perėjimas, pabrangusi energija, elektriniai automobiliai ir skuteriai. Ir visa tai daroma remiantis įrodymais, kuriuos sudaro melas, neturintis jokių mokslinių įrodymų, bet skleidžiamas vergiškai bendradarbiaujant režimo žiniasklaidai, visada pasirengusiai bet kokį nesutinkantįjį pavadinti sąmokslo teorijų šalininku. Tačiau tai, kas dar vakar buvo atmetama kaip sąmokslo teorijų rezultatas, dabar pripažįsta pati vyriausybė. Jie atima iš jūsų saulės šviesą; jie nuodija jus sėdami debesis; jie užgriūva jūsų kaimus ir laukus mirtinais uraganais; jie žudo jūsų gyvulius ir išdžiovina pasėlius sukeldami sausras ir niokojančius gaisrus. Jie siekia kontroliuoti visą maisto sektorių ir priversti jus valgyti tik tai, ką jie jums pateikia. To reikalaujama Darbotvarkėje iki 2030 m., kurią be jokio balsavimo primetė Jungtinės Tautos ir Pasaulio ekonomikos forumas.
Per šiuos ketverius pražūtingus Bideno ir Harris valdymo metus Baltuosiuose rūmuose sėdėjo marionetė, o korumpuota ir nekompetentinga viceprezidentė nenustojo meluoti ir apgaudinėti rinkėjų apie savo praeitį ir ateitį. Valdžią valdo nusikalstama gilioji valstybė, kurios vardus ir veidus dabar jau žinome ir kuri yra atsakinga už jūsų didžios Tautos sunaikinimą. O kad krizė nesibaigtų, nuolat atsiveria nauji karo scenarijai konfliktuose, kurių iš tikrųjų niekas nenori, išskyrus tuos, kurie iš jų gauna milžinišką pelną, aukoja žmonių gyvybes ir kenkia tarptautiniam stabilumui.
Jūs matėte, ką per ketverius metus sugebėjo padaryti demokratai, t. y. pabudę kraštutiniai kairieji. Įsivaizduokite, ką jie sugebės padaryti, jei vietoj daugybės Bideno antrininkų bus išrinkta jo viceprezidentė - skandalingiausiu ir neįsivaizduojamu sukčiavimo būdu - su savo svita LGBTQ+ ministrų, griežtai woke, parduota Kinijai arba Pasaulio ekonomikos forumui, remiama George'o Soroso arba Billo Gateso, manipuliuojama Baracko Obamos ir Hillary Clinton. Tuomet, brangūs Amerikos katalikai, turėsite ne tik eiti į kitą mitingą - kaip norėtų Kamala - kad galėtumėte pasakyti „Kristus yra Viešpats“, nes toks pasakymas bus laikomas neapykantos kalba, o malda prie abortų klinikos - teroro aktu. Nemanykite, kad tai tik tolimos hipotezės: visur, kur tik valdžią paima pabudę kairieji, jie įveda pačią žiauriausią, antihumanišką ir antikrikščionišką diktatūrą, kokią tik žmonija kada nors pažinojo. Ir mes žinome, kad kiekvieną kartą, kai kairieji ateidavo į valdžią, jie niekada neišeidavo iš jos demokratinėmis priemonėmis.
Donaldas Trumpas ir Kamala Harris: kalbame ne apie dvi šiek tiek skirtingas vizijas, o apie įprastą politinę priešpriešą. Ne, kalbame apie du diametraliai priešingus ir nesutaikomus pasaulius, kuriuose D. Trumpas kovoja prieš giliąją valstybę ir yra pasiryžęs išlaisvinti Ameriką iš jos smaugiančių gniaužtų, o priešingoje pusėje turime korumpuotą ir šantažuojamą kandidatę, organišką giliosios valstybės dalį, kuri veikia kaip marionetė karo kurstytojų, tokių kaip Barackas Obama ir Hillary Clinton, save vadinančių „filantropais“, tokių kaip nusikaltėliai George'as Sorosas ir Klausas Schwabas, ar tokių personažų kaip Jeffrey Epsteinas ir Seanas Combsas, rankose. Jų programa yra pasaulinių kairiųjų, Pasaulio ekonomikos forumo, Rokfelerio fondo, Bilo ir Melindos Geitsų fondo ir galiausiai „Vanguard“, „BlackRock“ ir „StateStreet“ programa. Jų programą diktuoja finansinė oligarchija, kuri valdo žmoniją ir kenkia žmonėms: elitas, veikiantis ne tik Jungtinėse Valstijose, bet ir Kanadoje, Australijoje, Europoje ir visur, kur politika yra jų investicinių fondų ir pseudohumanitarinių organizacijų, siekiančių sunaikinti Vakarų civilizaciją, įkaitė.
Už šių žmonių - dabar jau turėtume tai žinoti - stovi blogiui atsidavę žmonės, kuriuos vienija šėtoniška neapykanta mūsų Viešpačiui Jėzui Kristui ir tiems, kurie Jį tiki, daugiausia katalikų tikintiesiems. Mes norime, kad Kristus viešpatautų, ir su pasididžiavimu tai skelbiame: Kristus yra Karalius! Jie nori, kad viešpatautų Antikristas, kurio tironiją sudaro chaosas, karai, ligos, badas ir mirtis. Ir kuo labiau didėja globalistinio elito suplanuotos ir sukurtos nepaprastosios situacijos bei krizės, tuo labiau tas elitas turi pretekstą įvesti naujus apribojimus, naujus pagrindinių teisių suvaržymus ir naują socialinę kontrolę.
Dabartinis „prezidentas“ Džo Baidenas (Joe Biden) yra šio ardomojo elito tarnas ir yra plačiai šantažuojamas dėl skandalų ir nusikaltimų, kuriuos įvykdė jis pats asmeniškai, taip pat jo šeima, pradedant jo sūnumi Hanteriu (Hunter). Jo „viceprezidentė“ Kamala Harris taip pat pavaldi tai pačiai giluminei valstybei. O Demokratų partija, kuriai jie abu priklauso, yra „woke“ ideologijos, kuri kamuoja visas pasaulio kairiųjų partijas, išraiška.
Kandidatas Donaldas J. Trumpas, nors neabejotinai užima kai kurias rimtas kritines pozicijas, su kuriomis katalikas negali sutikti, mums, brangūs Amerikos tikintieji, šiuo konkrečiu istoriniu momentu yra vienintelis galimas pasirinkimas, galintis pasipriešinti globalistiniam perversmui, kurį galutinai, negrįžtamai ir su neapskaičiuojama žala ateities kartoms ruošiasi įvykdyti pabudę kairieji.
Balsuoti už Donaldą Trumpą reiškia tvirtai atsiriboti nuo antikatalikiškos, antikrikščioniškos ir antihumaniškos visuomenės vizijos. Tai reiškia sustabdyti tuos, kurie nori sukurti pragaro distopiją, dar blogesnę už tą, apie kurią skelbė George'as Orwellas. Ir tai taip pat reiškia - nepamirškite - atiduoti jam mūsų pasitikėjimo balsą, kad prezidentas D. Trumpas žinotų, jog masinis katalikų ir krikščionių balsavimas, sugrąžinęs jį į Baltuosius rūmus, turi tapti prielaida ryžtingiau įsipareigoti ginti gyvybę nuo prasidėjimo iki natūralios mirties, tradicinę šeimą, tėvų teisę auklėti savo vaikus, ginti krikščioniškąjį tikėjimą ir Tautos kultūrinę tapatybę.
Kartoju: pasirinkimas yra tarp konservatyvaus Prezidento, kuris už kovą su gilumine valstybe moka savo gyvybe, ir pragaro pabaisos, paklūstančios šėtonui. Katalikui negali būti jokių abejonių: balsuoti už Kamalą Harris morališkai neleistina ir yra labai sunki nuodėmė. Taip pat morališkai neįmanoma susilaikyti, nes šiame kare paskelbti save neutraliu reiškia susivienyti su priešu.
Žmonės visame pasaulyje pradeda suprasti, kokia grėsmė gresia jiems ir jų vaikų ateičiai, ir jūs, amerikiečiai, taip pat tai supratote. Tačiau net jei šį kartą giliajai valstybei bus sunkiau pakartoti 2020 m. sukčiavimą, neturite manyti, kad ji taip lengvai susitaikys su pralaimėjimu. Todėl pasiruoškime, kad po pasikėsinimų į jo gyvybę, nuo kurių prezidentas D. Trumpas apvaizdos dėka išvengė, galimų išpuolių ir pilietinio karo scenarijų nebūtų panaudota karo padėčiai ir naujiems apribojimams įvesti.
Tačiau nepamirškime, brangūs tikintieji, kad vien tik žmogaus jėgos yra bejėgės prieš šį velnišką jėgų pasireiškimą. Skelbiame, kad Kristus yra Karalius - tai reiškia, kad mūsų Viešpats turi sugrįžti karaliauti, o pirmasis būdas padaryti Jį karaliumi yra paklusti Jo šventajam Įstatymui ir gyventi Jo malonėje. Leiskite Kristui karaliauti jūsų širdyse, šeimose, bendruomenėse ir visose Jungtinėse Amerikos Valstijose: tai vienintelis kelias į taiką, harmoniją ir klestėjimą jūsų Tautai.
Pagalvokite, kiek daug jūsų, katalikų, yra Jungtinėse Valstijose! Balsuokite nedvejodami ir melskitės, kad mūsų Viešpats apšviestų Amerikos piliečius jiems renkantis ir suteiktų pergalę tiems, kurie bent jau be problemų skelbia, kad Kristus yra Viešpats.
Tegul Dievas laimina jus visus, o Gvadalupės Mergelė, kuri yra Jungtinių Valstijų ir visos Amerikos globėja, ir šventasis arkangelas Mykolas teapsaugo jus.
+ Carlo Maria Viganò, arkivyskupas,
buvęs apaštališkasis nuncijus Jungtinėse Amerikos Valstijose
JAV portale "Life Site News" rašoma, kad Tuckeris Carlsonas pagyrė ir pasidalijo arkivyskupo Carlo Maria Viganò laišku, kuriame jis ragina katalikus balsuoti už Trumpą ir smerkia Kamalą Harris kaip kraštutinių kairiųjų globalistų „marionetę“. Karlsonas laišką pavadino „nepaprastai įžvalgiu aprašymu, kas pastatyta ant kortos šiuose rinkimuose“.
A remarkably insightful description of what’s at stake in this election from Catholic Archbishop Carlo Vigano. Please read this:
OPEN LETTER TO AMERICAN CATHOLICS ON THE EVE OF THE 2024 PRESIDENTIAL ELECTION
Dear Faithful American Catholics, I am addressing all of you, a few…
Ministras Pirmininkas taip pat informavo apie naujausius vyriausybės sprendimus, derybas dėl pirmininkavimo ES, būsimą Europos aukščiausiojo lygio susitikimą Budapešte, atvirą Briuselio intervenciją ir netrukus prasidėsiančias nacionalines konsultacijas.
- Mes, vengrai, apie dalykus kalbame atvirai ir tiesiai, todėl mūsų balsas ES yra šiek tiek kitoks. Tai tik dalis tiesos, nes Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas neseniai pasakė kalbą, kurioje teigė, kad ES išnyks, jei nepadidinsime konkurencingumo, - sakė Viktoras Orbanas Kossuth radijui.
Europa susitinka čia
Ministras Pirmininkas sakė, kad E. Macronas atliks svarbų vaidmenį kuriant konkurencingą Europą. Jis sakė, kad, be ES konkurencingumo ir Vengrijos pirmininkavimo ES, su Prancūzijos prezidentu aptarė Europos politinės bendrijos aukščiausiojo lygio susitikimą, kurio šeimininke bus Vengrija. - Jis pabrėžė, kad Budapešte įvyks Vakarų pasaulio susitikimas, ir pridūrė, kad prieš aukščiausiojo lygio susitikimą Jungtinės Valstijos rinks prezidentą, o tai gali turėti įtakos deryboms.
Dabar Vakarai turi bėdų
Kaip ilgą laiką mąstė vengrai? - „Socializmas mus privedė prie bankroto, todėl turime žiūrėti į tuos, kuriems sekasi“, - tęsė jis ir, atsakydamas į ankstesnį klausimą, pridūrė: perimkime rinkos ekonomikos institucijas, nes būtent tai ir lemia jų sėkmę. Mums reikia nacionalinių ypatumų, bet kryptis yra“, - sakė V. Orbanas, žvelgdamas į praeitį. Tačiau dabar bėdų turi Vakarų šalys. - Kinijos ekonomika gali būti sėkminga, bet jei kas nors mano, kad Vengrijos situaciją galima pertvarkyti Kinijos pavyzdžiu, tai netiesa. Rytų modelis čia nėra kultūriškai pritaikomas. Turime sukurti mums tinkamą modelį. Vengrija turi eiti savo keliu, - sakė Ministras Pirmininkas.
Neįsitraukimas į karą
Premjeras sakė, kad Rusijos ir Ukrainos konfliktas, deja, paskatino šaltojo karo mąstymo atsiradimą ir ekonomikoje.Šaltojo karo sugrąžinimas yra bloga idėja, tačiau yra daug žmonių, kurie taip reaguoja į Rusijos ir Ukrainos karą ir dabar skelbia karą ir ekonomikoje, pridūrė jis.
Jis sakė, kad galima buvo manyti, jog Vengrijai dėl Rusijos ir Ukrainos karo nelieka vietos manevrams, tačiau Vengrijai pavyko nesikišti į šį karą, nors visa ES kalbėjo tą patį. Kaip jis sakė, Vakarų šalys pralaimi karą. - Mums pavyko neįsitraukti į karą, todėl galime neįsitraukti į blogą ekonominę politiką.
Briuselis nori marionetinės vyriausybės
- Yra politikos pasaulis, kuriame mes perkame dešreles parduotuvėje, bet neiname pasižiūrėti, kaip jos gaminamos, - tęsė premjeras, pasitelkęs palyginimą, sakydamas, kad politikoje reikia būti geram, o mes, vengrai, mokame stovėti ant žemės. - Net ir naujojo NATO generalinio sekretoriaus kadencijos metu mums nereikia dalyvauti kare. Visada rasdavome erdvės manevrams, tai darysime ir ateityje. Vengrija turi teisę vykdyti naują ekonominę politiką, pažymėjo Ministras Pirmininkas, sakydamas, kad padėtis yra aiški. Planas parengtas, mums į akis atvirai pasakyta: viskas baigta, Premjere, pereikime prie kito. Lenkai taip pat nuėjo savo keliu, ir jiems atsitiko tas pats“, - sakė V. Orbanas, atkreipdamas dėmesį į Briuselio planą Vengrijai ir jos vyriausybei, ir priminė, kad Europos Komisija ir Liaudies partija padarė viską, kad konservatyvi Lenkijos vyriausybė žlugtų. - Jie nori marionetinės vyriausybės, pridūrė jis.
Tai mums kainuotų daug
Jis teigė, kad žmonės labai nukentėtų, jei nusileistų Briuselio reikalavimams: - Jie nori didelių mokesčių vietoj mažų socialinių garantijų, jie nori, kad panaikintume mokesčius tarptautinėms bendrovėms, jie nori, kad panaikintume racionalųjį maitinimą ir 13 mėnesio pensijos mažinimą, jie nori atimti subsidijas žemės ūkiui, kurias siųstų į Ukrainą. Jei bus marionetinė vyriausybė, kyla klausimas, kokį poveikį ji turės Vengrijos žmonėms, - pridūrė jis.
Augimas 2025 m.
Kalbėdamas apie praktinius naujosios ekonominės politikos aspektus, Ministras Pirmininkas sakė, kad pirmiausia reikėtų paminėti JAV prezidento rinkimus. Tai yra pirmas dalykas. Jei jų nebus, dabartinė padėtis tęsis, o tam reikės kitokios ekonominės politikos. Yra ES šalių, kurios jau dabar išleidžia keturis procentus BVP kariuomenei, tačiau mums gyvybiškai svarbu, kad pirmininkaujanti valstybė narė pasakytų, jog šis karas negali tęstis. Mes parengėme 20-25 punktų paketą, kuris padėtų Vengrijai išbristi iš sunkios padėties. „Jei laikysimės ekonominio neutralumo, 2025 m. ekonomikos augimas gali siekti daugiau kaip tris procentus“, - sakė premjeras, kuris teigė, kad yra manančių, jog vyriausybė nustato atlyginimus, tačiau tai sugriaus ekonomiką. Darbuotojai ir darbdaviai derasi tarpusavyje. Vienoje pusėje yra kapitalas, kitoje - darbo jėga, jie abu turi susitarti. Artimiausioje ateityje bus 1 mln. forintų vidutinis darbo užmokestis ir apie 400 000 forintų minimalus darbo užmokestis“, - sakė jis.
Nacionalinės konsultacijos
- Turime kovoti, kad apgintume savo pasiekimus, o tam reikia jėgų. Vienintelis dalykas, kuriuo galiu pasikliauti šioje kovoje, yra Vengrijos žmonių nuomonė. Jei ją turėsiu, galėsiu apginti rezultatus ir derėtis turėdamas demokratinį mandatą. Nacionalinės konsultacijos sustiprins vyriausybės politiką, sakė V. Orbanas. Tai yra bendra valia, kuri turi būti įgyvendinta, sakė jis. Kaip pavyzdį jis pateikė tai, kad ankstesnėse konsultacijose Vengrijos gyventojai pareiškė, kad vyriausybė turėtų sustabdyti migraciją. Premjeras pabrėžė, kad piliečiai tikisi, jog vyriausybė ką nors padarys dėl migracijos, net jei Briuselio biurokratai sakė, kad migracijos paktas yra geras ir kad jo įgyvendinimą reikia paspartinti. - Faktas yra tas, kad vis dar vyksta kova tarp jėgų, pasisakančių už ir prieš migraciją, tačiau pusiausvyra keičiasi mūsų naudai, užbaigė Ministras Pirmininkas.
Daugiausiai patiktukų sulaukęs žiūrovo (@rochus_wagner) komentaras.
Nuoširdžiai sveikinu Vengrijos žmones ir Ministrą Pirmininką V. Orbaną su jo drąsia politika, kurioje visada atsižvelgiama į Vengrijos žmonių gerovę. Vengrija yra pavyzdys, kaip formuoti politiką savo šalies labui. Orbanas rimtai vertina Vengrijos himne suformuluotus idealus ir priešinasi JAV įtaką turinčios ES bandymams destabilizuoti Vengrijos ekonomiką ir visuomenę. BRAVO!
P.S. Aš irgi pritariu komentaro autoriui ir sveikinu Vengrijos žmones, kad jų tautoje užgimė štai toks Viktoras Orbanas, kuris tarnauja Vengrijai, o ne Ukrainai, Briuseliui, ar savo kišenei. Lietuvoje negimė toks milžinas, todėl mūsų valstybei 34 metus vadovauja gnomai.
Tatarstano sostinėje įvyko XVI BRICS aukščiausiojo lygio susitikimo „BRICS Outreach/BRICS Plus“ plenarinė sesija. Susitikime dalyvavo NVS šalių vadovai, Azijos, Afrikos, Artimųjų Rytų ir Lotynų Amerikos valstybių delegacijos, taip pat kelių tarptautinių organizacijų vykdomųjų organų vadovai.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas: Gerbiami valstybių vadovai, Ponios ir ponai Mieli draugai, džiaugiuosi galėdamas pasveikinti jus visus į informavimo / BRICS plius susitikimą. Šis išplėstas formatas puikiai pasitvirtino ir suteikia galimybę tiesioginiam ir atviram dialogui tarp asociacijos narių ir mūsų draugų bei partnerių.Norėčiau jums priminti, kad praėjusiais metais daugelio Afrikos valstybių vadovai ir pagrindinių regioninių organizacijų vadovai buvo pakviesti į susitikimus Johanesburge. Ir šį kartą pirmininkaujanti Rusija pakvietė artimiausius Rusijos kaimynus, draugiškas šalis, su kuriomis mus sieja bendra gyvenimo vienoje valstybėje istorija. Taip pat yra valstybių lyderių, kurie yra suinteresuoti užmegzti glaudesnę partnerystę su BRICS ir netgi svarsto galimybę ateityje tapti asociacijos nariais, ir šalių, kurios šiuo metu vadovauja pirmaujančioms daugiašalėms struktūroms. Kitaip tariant, prie bendro stalo atstovaujame Europos, Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos valstybėms.
Pagal siūlomą darbotvarkę svarstysime pasaulio bendruomenei labiausiai rūpimus klausimus. Tai tvarus vystymasis, skurdo panaikinimas, prisitaikymas prie klimato kaitos, keitimasis technologijomis ir žiniomis, kova su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu.
Ypatingą dėmesį skirsime taikiam konfliktų sprendimui, įskaitant, žinoma, rimtą diskusiją dėl blogėjančios padėties Artimuosiuose Rytuose.
BRICS narėms labai svarbu aptarti visas šias temas su panašiai mąstančiomis šalimis iš pasaulio pietų ir rytų. Visos mūsų šalys turi panašius siekius, vertybes ir naujos demokratinės pasaulio tvarkos, atspindinčios visą kultūrinę ir civilizacinę įvairovę, viziją. Esame įsitikinę, kad tokia pasaulio tvarka turėtų būti grindžiama visuotiniais pagarbos teisėtiems šalių ir tautų interesams ir suvereniam pasirinkimui principais, pagarba tarptautinei teisei ir abipusiai naudingo, sąžiningo bendradarbiavimo dvasia.
Perėjimas prie teisingesnės pasaulio tvarkos nėra lengvas. Ją kurti trukdo jėgos, įpratusios mąstyti ir veikti pagal dominavimo viskam ir visiems logiką. Už pasauliui primestos taisyklėmis grindžiamos tvarkos širmos bandoma sulaikyti augančius konkurentus ir nepriklausomą, nekontroliuojamą Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos šalių vystymąsi.
Nelegalios vienašalės sankcijos, atviras protekcionizmas, manipuliavimas valiutų ir akcijų rinkomis, kišimasis į vidaus reikalus prisidengiant rūpinimusi demokratija ir žmogaus teisėmis, kova su klimato kaita - visa tai vyksta.
Tokie, tiesiai kalbant, nesveiki metodai ir požiūriai lemia naujų konfliktų atsiradimą ir senų prieštaravimų paaštrėjimą. Tai kenkia regioniniam ir pasauliniam strateginiam stabilumui, pažeidžia lygiaverčio ir nedalomo saugumo principus ir skatina tarpvalstybinius nesutarimus.
Vienas iš tokių pavyzdžių - Ukraina, kuri naudojama siekiant sukurti kritinę grėsmę Rusijos saugumui, ignoruojant mūsų gyvybiškai svarbius interesus, teisingus rūpesčius ir pažeidžiant rusakalbių žmonių teises. O dabar jie net neslepia tikslo sukelti mūsų šaliai strateginį pralaimėjimą. Leiskite atvirai pasakyti, kad tai yra iliuziniai skaičiavimai, kuriuos gali atlikti tik tie, kurie nežino Rusijos istorijos, neatsižvelgia į per šimtmečius susiformavusią jos tautos vienybę, dvasios stiprybę ir susitelkimą.
Tačiau, kaip ir buvo sutarta, viena pagrindinių mūsų diskusijos temų bus padėtis Artimuosiuose Rytuose. Ji taip pat kelia susirūpinimą. Būtent apie tai ir kalbėjau - apie ilgamečio konflikto, kurio nepavyksta užgesinti jau dešimtmečius, paaštrėjimą.
Kitas Palestinos ir Izraelio konfrontacijos etapas tapo bene kruviniausiu per ilgą susirėmimų seką. Per kovas Gazos ruože jau žuvo daugiau kaip 40 000 žmonių, dauguma jų - civiliai. Tačiau tuo pat metu, ir tai noriu pabrėžti, mes visada buvome ir esame prieš bet kokias terorizmo apraiškas.
Prieš metus Gazoje prasidėjusios kovos dabar persimetė į Libaną. Nuo jų nukentėjo ir kitos regiono šalys. Izraelio ir Irano konfrontacija smarkiai išaugo. Visa tai primena grandininę reakciją ir verčia visus Artimuosius Rytus atsidurti ant visiško karo slenksčio.
Humanitarinė padėtis taip pat sparčiai blogėja. Pabėgėlių ir šalies viduje perkeltųjų asmenų skaičius jau viršijo 1,5 mln. Infrastruktūrai ir namams, mokykloms, ligoninėms ir socialinėms įstaigoms padaryta milžiniška žala, ir naikinimas tęsiasi.
Rusija, žinoma, turi daugybę klausimų, labai svarbių ir opių, kuriuos privalome spręsti patys, tai darome ir toliau darysime. Tačiau kartu visada siekėme svariai prisidėti prie Artimųjų Rytų stabilizavimo. Todėl nuo pat eskalacijos pradžios kartu su BRICS narėmis ir kitais partneriais aktyviai dalyvavome siekiant sureguliavimo. Kaip prisimenate, 2023 m. lapkričio mėn. net surengėme skubų vaizdo susitikimą.
Be abejo, neatidėliotinas uždavinys - pradėti visapusišką politinį procesą, kad būtų išspręsta visa Artimųjų Rytų problema. Smurtas turi būti sustabdytas, nukentėjusiesiems turi būti suteikta gyvybiškai svarbi pagalba ir palengvintos jų kančios. Pats susitarimas turi būti pasiektas remiantis visuotinai pripažintu tarptautiniu teisiniu pagrindu, kuriame aiškiai numatyta sukurti nepriklausomą Palestinos valstybę, taikiai sugyvenančią su Izraeliu.
Istorinės neteisybės, padarytos palestiniečių tautai, atitaisymas gali užtikrinti taiką Artimuosiuose Rytuose. Kol šis klausimas nebus išspręstas, užburtas smurto ratas nebus nutrauktas. Žmonės ir toliau gyvens nuolatinės krizės atmosferoje, kurioje neišvengiamai vėl prasidės didelio masto smurtas.
Dar kartą norėčiau pakartoti, kad pagrindinė sąlyga taikai ir stabilumui Palestinos teritorijose atkurti yra dviejų valstybių formulės, patvirtintos Saugumo Tarybos ir Generalinės Asamblėjos rezoliucijomis, įgyvendinimas.
Pereidamas prie bendros padėties pasaulyje vertinimo, norėčiau pabrėžti, kad čia atstovaujamos valstybės turi išties didžiulius pajėgumus ir išteklius, turi didelį autoritetą pasaulinėje arenoje ir visa tai aktyviai naudoja, kad realiai prisidėtų prie pasaulinio saugumo užtikrinimo ir tvaraus vystymosi procesų pasaulyje skatinimo.
Daugelis mūsų šalių pateikė labai naudingų iniciatyvų. Savo ruožtu Rusija iškėlė idėją sukurti lygiaverčio ir nedalomo saugumo Eurazijoje sistemą, kuri būtų grindžiama įtraukiu ir nediskriminaciniu pagrindu. Kalbame apie bendras pastangas patikimai užtikrinti tikrą stabilumą ir sudaryti sąlygas taikiam visų žemyno valstybių ir tautų vystymuisi.
Žinoma, simboliška, kad mūsų susitikimas šiandien vyksta Jungtinių Tautų dieną. Būtent 1945 m. spalio 24 d. įsigaliojo Jungtinių Tautų Chartija, kurios principai jau beveik aštuonis dešimtmečius yra valstybių tarpusavio santykių ir tarptautinės teisės pagrindas.
Pasaulio organizacija ir toliau turi atlikti pagrindinį vaidmenį palaikant taiką ir saugumą bei skatinant tvarų ir pažangų augimą. Kartu manome, kad siekiant, jog Jungtinės Tautos ir toliau veiksmingai veiktų, svarbu pritaikyti savo struktūrą prie XXI a. realijų ir padidinti Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių, įskaitant tas, kurių vadovai yra šioje salėje, atstovavimą Saugumo Taryboje ir kituose svarbiausiuose organuose.
Taip pat jau seniai reikėjo reformuoti Jungtinių Tautų vystymosi institucijas ir pasaulines finansines struktūras. Per pastaruosius dešimtmečius besivystančių šalių svarba pasaulio ekonomikoje labai pasikeitė. Tačiau ypač tai nebuvo tinkamai atspindėta Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko ir kitų daugiašalių plėtros bankų valdymo sistemose.
Jungtinių Tautų įkūrėjai jų paskirtį matė kaip tautų veiksmų derinimo centrą. Nes drauge ir kartu galima iš tiesų reaguoti į pasaulinius iššūkius ir grėsmes, spręsti tokias užduotis kaip kova su terorizmu, prekyba narkotikais, korupcija, organizuotu nusikalstamumu, įskaitant nusikalstamą naudojimąsi informacinėmis technologijomis, ir, žinoma, užtikrinti tvarų ekonominį augimą, kad būtų užtikrintas visų žmonių vystymasis ir gerovė.
Akivaizdu, kad kita pasaulio ekonomikos atsigavimo banga kyla daugumoje pasaulio šalių. Todėl atėjo laikas aptarti idėją sukurti savo platformą, kuri padėtų išlaisvinti mūsų augančios ekonomikos potencialą. Jos tikslas - padidinti investicijų srautus į BRICS šalis, pasaulio pietus ir rytus ir pabrėžti investicijas į didelius infrastruktūros ir technologijų projektus.
Svarbu sukurti alternatyvius, patikimus ir diktato nereikalaujančius daugiašalius finansinius mechanizmus, gamybos ir logistikos grandines, keistis technologijomis ir pažangiomis žiniomis, plėtoti ir didinti naujų tarptautinių transporto koridorių pajėgumus.
Rusija kartu su partneriais dirba ties tokiais pasaulinės reikšmės maršrutais, kaip Šiaurės-Pietų ir Šiaurės jūrų kelias, ir kviečiame visas suinteresuotas šalis bendradarbiauti.
Kaip gerai žinome, klimatas užima ypatingą vietą darnaus vystymosi darbotvarkėje. Logiška, kad tarptautinėje klimato darbotvarkėje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama praktiniams visuotinio atšilimo problemos sprendimams parengti. Ir čia svarbu užtikrinti, kad pasaulio pietų ir rytų šalys turėtų galimybę gauti finansavimą ir technologijas bei padėti joms prisitaikyti prie klimato kaitos.
Norėčiau pabrėžti, kad Rusija siekia kuo aktyviau dalyvauti pasauliniame klimato kaitos procese. Mūsų šalis yra viena iš lyderių pagal savo indėlį mažinant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, o jos energijos balansas yra vienas ekologiškiausių pasaulyje. Aplinkai nekenksmingų dujų, branduolinės ir hidroenergijos gamybos dalis sudaro 85 proc. Rusijoje yra daugiau kaip 20 proc. pasaulio miškų, kurie, sugerdami šiltnamio efektą sukeliančias dujas, padeda stabdyti visuotinį atšilimą.
Rusija taip pat svariai prisideda prie pasaulinio aprūpinimo maistu ir energijos tiekimo saugumo. Vien pernai eksportavome daugiau kaip 100 mln. tonų žemės ūkio produktų, tapome grūdų tiekimo lydere ir užimame pirmaujančias pozicijas energetikos rinkoje.
Inicijavome grūdų biržos sukūrimą BRICS šalyse. Manome, kad šis mechanizmas padės sukurti skaidrų ir nerizikingą prekybos žemės ūkio produktais režimą tiek tarp BRICS narių, tiek su kitais mūsų partneriais.
Apibendrindamas norėčiau pakartoti, kad Rusija, kaip ir visos BRICS šalys, yra pasirengusi bendradarbiauti su pasaulio pietų ir rytų šalimis, kad skatintų įtraukų ir tvarų vystymąsi siekiant sukurti geresnį pasaulį. Pasaulį, kuriame būtų atsižvelgiama į kiekvienos tautos nuomonę ir interesus, gerbiama jos teisė į suverenų vystymąsi ir tapatybė ir pripažįstama absoliuti visų kultūrų, tradicijų ir religijų vertė.
Tikiu, kad šiandienos diskusija bus konstruktyvi ir išsami ir prisidės prie neatidėliotinų regioninės ir pasaulinės darbotvarkės klausimų sprendimo.
Dėkoju už dėmesį ir su malonumu suteikiu žodį Kinijos Liaudies Respublikos Prezidentui Xi Jinpingui.
Dar kartą apie Henrio Kisindžerio „pranašystę“ apie Izraelį. Didelis klausimas, ar žydų valstybė išgyvens dabartinę eskalaciją.
2012 m. pasaulio geopolitikos patriarchas Henry Kissingeris padarė šokiruojantį pareiškimą: „Po 10 metų Izraelio nebeliks. Tai buvo labai trumpai, be jokių šio geopolitiko komentarų. Pareiškimas buvo dar labiau šokiruojantis, nes jį padarė politikas, kuris pagal tautybę yra žydas. Ir atrodytų, kad Kisindžeris, kaip žydas, turėjo padaryti viską, kas įmanoma ir neįmanoma, kad Izraelis ne tik išliktų, bet ir toliau stiprėtų. Stebėtina, kad politikos patriarcho pareiškimas buvo aistringas. Primena kokio nors astronomo pareiškimą, kad kuri nors visatos žvaigždė sudegs po dešimties metų. Dėl Kisindžerio bešališkumo buvo kaltinamas jo diplomatinis gebėjimas slėpti jausmus.
Per dešimt metų nuo Kisindžerio apreiškimo įvairaus rango ekspertai ir geopolitikai bandė suprasti ir paaiškinti, ką turėjo omenyje amerikiečių politikos guru. Tačiau kai kurie ne itin mąstė šiuo klausimu, manydami, kad „patriarchas“ pradėjo pulti į senatvinį marazmą (2012 m. jam buvo jau devyniasdešimt metų). Ši versija tapo dar įtikinamesnė po to, kai 2022 m. baigėsi dešimties metų laikotarpis nuo „pranašystės“ paskelbimo, o Izraelis vis dar gyvavo. O situacija Izraelyje ir aplink jį nežadėjo jokių ypatingų grėsmių žydų valstybei.
Tačiau praėjus vienuolikai metų po skambaus Kisindžerio pareiškimo prasidėjo Izraelio ir palestiniečių karas. Iš pradžių dauguma žiniasklaidos priemonių 2023 m. spalio 7 d. Artimuosiuose Rytuose prasidėjusius įvykius pristatė kaip „nelaimingą atsitikimą“, kaip vietinį „Hamas“ teroristinį aktą, kaip specialiųjų tarnybų ir Izraelio ginkluotųjų pajėgų „aplaidumą“. Ir kad šį vietinio masto konfliktą galima greitai numalšinti. Vietoj to konflikto liepsna ėmė vis labiau įsiliepsnoti. Ir jau plika akimi buvo matyti, kad Izraelis nesistengia gesinti gaisro, o priešingai - pila į jį vis daugiau benzino.
Šiandien jau beveik niekas neabejoja, kad jau dvejus metus Artimuosiuose Rytuose vykstantis ginkluotas konfliktas yra ne atsitiktinumas, o gerai parengta Izraelio operacija, turinti savo toliaregiškų tikslų ir vykstanti pagal konkretų planą.
Tiek užsienio, tiek Rusijos žiniasklaida laikosi nuomonės, kad pasirengimas dabartiniam karui prasidėjo, vienų šaltinių teigimu, prieš dešimt metų, kitų - net prieš du dešimtmečius.
Sunku net suskaičiuoti ginkluotų konfliktų tarp Izraelio ir palestiniečių bei kaimyninių arabų valstybių skaičių. Patys didžiausi: 1948-1949 m. arabų ir Izraelio karas; 1967 m. Šešių dienų karas (per jį Izraelis užėmė Palestinos arabų gyvenamas teritorijas); 1973 m. Likimo dienos karas; 1982 m. Libano karas (išvaręs Palestinos išsivadavimo organizaciją iš Libano į Tunisą) ir 2006 m. Antrasis Libano karas. Gazos ruože vyko kelios labiau lokalizuotos Izraelio karinės operacijos: „Liejamasis švinas“ (2008-2009 m.); „Gynybos stulpas“ (2012 m.); „Nesudaužoma uola“ (2014 m.); „Juodasis diržas“ (2019 m.).
Žinoma, nė vienas iš šių karų ir operacijų Izraeliui nebuvo ekspromtas. Buvo gerai parengtas scenarijus (algoritmas). Beveik kiekvienas konfliktas ir kiekvienas karas prasidėdavo nuo to, kad arabai būdavo išprovokuojami paleisti pirmąjį šūvį, vaizdžiai tariant. Žydų valstybė (paprastai kartu su JAV) juos iš anksto parengė tiek politiniu, tiek kariniu požiūriu. Be to, šiandien žinoma, kad, tarkime, Henry Kissingeris (pastaruoju atveju kaip JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais ir kaip JAV valstybės sekretorius) labai aktyviai dalyvavo rengiantis Šešių dienų karui ir Teismo dienos karui (Doomsday War). Šis amerikiečių politikos guru gerai išmano Izraelio karų rengimo ir provokavimo virtuvę.
Svarbiausias tokių karų tikslas buvo išplėsti žydų valstybės sienas. Žingsnis po žingsnio žydai judėjo link nelabai plačiai reklamuojamo tikslo – Didžiojo Izraelio sukūrimo. „Didžiojo Izraelio“ sąvoka į apyvartą įvesta praėjusio amžiaus pradžioje. Tai atsispindi Pasaulio sionistų organizacijos, įsteigtos per Pirmąjį sionistų kongresą, įvykusį 1897 m. rugpjūtį Bazelyje, Šveicarijoje, dokumentuose. Norėdami sukurti Didįjį Izraelį, sionistai pirmiausia turėjo turėti bent dalį teritorijos Palestinoje, turinčios žydų valstybės statusą. Šiandien yra daug istorikų, kurie nuo XXI amžiaus aukštumų pradeda geriau suprasti daugelio pasaulinių XX amžiaus įvykių prasmę. Pirmiausia – dviejų pasaulinių karų prasmė. Tokių istorikų teigimu, sunku pervertinti sionistų vaidmenį ruošiant ir kurstant šiuos karus. Jiems šie karai buvo priemonė sukurti Izraelio valstybę.
Teisybės dėlei reikia pripažinti, kad kai kurie politikai ir stebėtojai tai suprato net praėjusiame amžiuje. Tarp jų išskirtinio paminėjimo vertas anglų žurnalistas ir rašytojas Douglasas Reedas (1895-1976). Savo nuomonę apie sionistų vaidmenį kurstant du pasaulinius karus jis išdėstė knygoje „Ginčas apie Sioną. 2500 metų žydų klausimui“ (Knygą Douglasas Reedas parašė 1949–1956 m., pirmą kartą ji išleista po jo mirties – 1977 m.). Postūmis parašyti knygą buvo JT sprendimas 1948 metais įkurti Izraelio valstybę. Giliai suprasdamas visas šio sprendimo subtilybes, Douglasas Reedas įžvalgiai rašė, kad Izraelio projektas yra visos žmonijos kasykla, kad dėl jo trečiasis pasaulinis karas beveik neišvengiamas. Po Douglaso Reedo knygos išleidimo daugelis autorių ir jo kūrybą apibūdino žodžiais „aliarmas“, „sąmokslo teorijos“, „antisemitizmas“ ir kt. Knyga buvo konfiskuota iš bibliotekų ir knygų prekybos, knygos leidėjai grasino...
Praėjo beveik septyni dešimtmečiai nuo tada, kai Douglasas baigė savo darbą su knyga. Tačiau visi įvykiai aplink Izraelį vystosi taip, kaip prognozavo anglų žurnalistas. Knygoje „Ginčas apie Sioną“ suskaičiavau apie dvi dešimtis vietų, kur autorius tiesiogiai sako, kad Izraelio valstybės sukūrimas sukels trečiąjį pasaulinį karą. Kodėl? Nes sionistams, kurie siekė sukurti žydų valstybę, jos reikia (Izraelio valstybės), kad jie įgytų valdžią visame pasaulyje. Pasaulis priešinsis. Sionistai turės panaudoti jėgą (įskaitant branduolinius ginklus), kad palaužtų pasaulio pasipriešinimą. Tačiau Douglasas Reedas teigė, kad trečiasis pasaulinis karas de facto jau prasidėjo pasibaigus antrajam ir tikrai po Izraelio sukūrimo 1948 m. Tik neperėjo į labai karštą ir žmogžudišką fazę: „Trečiasis pasaulinis karas prasidėjo iškart pasibaigus antrojo mūšiams ir nuo to laiko nuolat plito po visą pasaulį, šen bei ten. . Tereikia nedidelio smūgio iš vienos pusės, kad jis įsipliestų į naują visuotinį karą. Douglasas Reedas numatė, kad žmogžudystės fazė gali ateiti XX amžiaus pabaigoje. Čia jis klydo. Tikriausiai, bent iš dalies, šią klaidą (gana netikslumą) galima paaiškinti tuo, kad beatodairišką apsėstųjų sionistų lenktynes į pasaulio viešpatavimą suvaržė tokie politikai kaip Henris Kissingeris. Dabartiniame šimtmetyje tokių politikų nebėra (arba bent jau jų nebėra), todėl judėjimas į karštą ir žudikišką trečiojo pasaulinio karo fazę smarkiai įsibėgėjo.
Regis, Henry Kissingeris, tardamas žodžius „po 10 metų Izraelio nebus“, rėmėsi ne kažkokiais mistiniais apreiškimais „iš viršaus“, o slapta informacija apie Izraelio pasiruošimą (padedant JAV) dideliam karui karas Artimuosiuose Rytuose (atkreipiu dėmesį, kad iki paskutinės savo gyvenimo dienos, kuri atėjo 2023 m. lapkričio 29 d., Kissingeris turėjo prieigą prie įslaptintos informacijos iš Baltųjų rūmų, Valstybės departamento ir Amerikos žvalgybos agentūrų). Gali būti, kad 2012 m., kai Kissingeris paskelbė savo verdiktą Izraeliui, jis mintyse galėjo pasakyti, kad po 10 metų žmonijos nebus. Tačiau jis susilaikė nuo tokios apokaliptinės pranašystės.
Kai Kissingeris vis dar buvo pajėgus politikas, jis bandė sumažinti Izraelio (o galbūt ir žmonijos) mirties riziką. Pasitelkus JT ir tarptautinę teisę nustatant tikslias Izraelio valstybės ribas. Tačiau iki šiol Izraelis tebėra valstybė be aiškių sienų. Tai pripažįstama ir Elektroninėje žydų enciklopedijoje (žr. straipsnį „Palestinos padalijimo planai“). Pastebėtina, kad Izraelio valdžia aiškių valstybės erdvinių kontūrų trūkumo nelaiko neatidėliotina problema. Ir kai kurie Izraelio teisininkai paprastai mano, kad teritorija nėra privalomas valstybės atributas (žr.: „Užsienio šalių konstitucinė teisė“. Vadovaujant Rusijos mokslų akademijos nariui korespondentui, profesoriui M. V. Baglay, Yu. I. Leibo ir F. M. M., 2008, p. 1023).
Pažymėtina, kad suvereni Izraelio teritorija, susidariusi po 1949 m. karo (de facto pripažinta daugumos pasaulio šalių), yra maždaug 20,77 tūkst. km², iš kurių 2% užima vanduo. Po Šešių dienų karo bendras Izraelio kontroliuojamos teritorijos plotas, įskaitant Palestinos autonomiją ir teritorijas, jau buvo 27,80 tūkst.
Šiandien Izraelio sienos su Egiptu ir Jordanija yra daugiau ar mažiau sureguliuotos. Izraelio sienos su Libanu ir Sirija nėra oficialiai nustatytos. Tačiau Izraelis, kaip rodo patirtis, prireikus nesunkiai atmes bet kokius tarpvalstybinius susitarimus dėl sienų. Tam būtina organizuoti paprastą pasienio provokaciją. Kas yra tarptautinė teisė, jei Izraelis paskelbė JT generalinį sekretorių Antonio Guterresą persona non grata? Jungtinės Tautos 1948 metais pagimdė žydų valstybę, o dabar nedėkingas vaikas savo tėvą siunčia kuo toliau.
Apie Izraelio ekspansinius planus galima sužinoti ne tik iš slaptų dokumentų (kaip tų, kuriuos 2012 m. naudojo Kissingeris). Visos šios „paslaptys“ slypi po ryškia gatvės lempa. Štai, pavyzdžiui, Izraelio finansų ministro Bezalelio Smotricho apreiškimai. Prancūzų ir vokiečių studija „Arte Reportage“ neseniai išleido dokumentinį filmą „Izraelyje: chaoso ministrai“. Jame matome minėtą ministrą pareiškusį: „Aš noriu žydų valstybės... kuri veiktų pagal žydų tautos vertybes... Rašoma, kad Jeruzalės ateitis – plėstis į Damaską“. Balsas pakomentavo šiuos žodžius: „Bezalelis Smotrichas turi radikalią Pažadėtosios žemės viziją, kuri apima visas Palestinos žemes, taip pat teritorijas Jordanijoje, Sirijoje, Libane, Irake, Egipte ir net Saudo Arabijoje“.
Galite sužinoti apie Izraelio ekspansinius planus (ir už juos stovinčius sionistus) net neskaitydami knygų, laikraščių ar nežiūrėdami filmų. Prisijunkite prie interneto ir pažiūrėkite į Izraelio kareivio aprangą. Ant uniformos rankovių yra ženklas, vaizduojantis hipotetinį Didžiojo Izraelio žemėlapį. Šis žemėlapis apima dalis Turkijos, Saudo Arabijos, Egipto, taip pat Irano ir Persijos įlankos šalių. Beveik visi Viduriniai Rytai, kurie yra daug didesni nei teritorija, kuri paprastai vadinama Palestina.
Izraelis neturėjo tokių didelių teritorijų net žydų valstybės klestėjimo laikais, valdant karaliams Dovydui ir Saliamonui. Sionistams tai nieko nereiškia. Jiems nerūpi žydų tautos ir Izraelio istorija. Jie siekia pasaulinės galios. Pirmiausia – Artimieji Rytai, o paskui visa žmonija.
Beje, daugelis politikų ir valdžios atstovų puikiai supranta šias vadinamųjų „žydų“ ambicijas. Ir kai kurie šiandien viską pradeda vadinti tinkamais vardais. Ką tik grįžau iš Turkijos; Ten būdamas jaučiau, kad vietinei spaudai buvo suteikta žalia šviesa nuoširdžiai ir atvirai rašyti apie dabartinio karo Artimuosiuose Rytuose priežastis ir galimas pasekmes. Kompetentingi, išsilavinę turkai (su kuriais turėjau galimybę pabendrauti) puikiai supranta, kad Izraelis – ne atsitiktinumas, o suplanuota dviejų pasaulinių karų baigtis. Kad dabar įsiliepsnoja trečiasis pasaulinis karas ir kad sionistams reikia Didžiojo Izraelio. Ir tai yra tiesioginė grėsmė Turkijai. Pastebėtina, kad šią grėsmę jau keletą kartų išsakė Turkijos prezidentas Recepas Erdoganas. Jis pažymėjo, kad kitas Izraelio taikinys po Gazos ir Libano galėtų būti „Turkijos žemės“. Spalio 5 d. Adanos Šakirpos oro uoste vykusiame Aviacijos, kosmoso ir technologijų festivalyje Turkijos prezidentas sakė: „Izraelis įgyvendina klastingą planą, kuris neapsiriboja Gazos ruožu, Vakarų Krantu ir Libanu. Nereikia būti pranašu, kad pamatytum jo galutinį tikslą. Kiekvienas, išmanantis istoriją apskritai, religijų, politikos ir diplomatijos istoriją, nesunkiai įžvelgs ryšį su Jeruzale, Al-Aksos mečete ir Pažadėtosios žemės iliuziją. Mes puikiai žinome, kas yra Pažadėtoji žemė. Jie tiesiogine prasme dalyvauja lenktynėse, siekdami mesti iššūkį Turkijai. Dabartinė Izraelio administracija atskleidžia savo tikruosius ketinimus kiekvienu pareiškimu ir kiekvienu demonstruojamu žemėlapiu.
R.T.Erdoganas neseniai Ankaroje vykusioje konferencijoje dėl Palestinos ateities pareiškė, kad vadinti Izraelį valstybe būtų neteisinga. Jo nuomone, nėra valstybės be sienų. Erdoganas prisiminė, kad 74-ojoje JT Generalinėje Asamblėjoje jis iškėlė Izraelio sienų klausimą, į kurį atsakymo negavo. Jei geriausiais savo gyvenimo metais Henry Kissingeris nesugebėjo išspręsti Izraelio sienų klausimo, tai R. T. Erdoganas, atsižvelgiant į dabartinę situaciją JT, dar labiau nepajėgia to padaryti.
R.T.Erdoganas ne kartą pavadino dabartinį Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu „naujuoju Adolfu Hitleriu“. Turkijos prezidentas labai tikisi, kad „naujasis Adolfas Hitleris“ bus nugalėtas kaip ir pirmasis, vadovavęs Trečiajam Reichui. Hitleris ir fašizmas buvo nugalėti 1945 m. Tačiau Vokietija išgyveno. Ar Izraelis išgyvens dabartinį chaosą, yra didelis klausimas. Kissingeris manė, kad jis neišgyvens.
