1944 metais, iš Krymo buvo išvarytos
visos nacionalinės mažumos“ – totoriai, graikai, italai ir net
bulgarai. Visi, išskyrus žydus ir karaimus (karaimai – 8
amžiuje Bagdade atsiradusi Talmudą
neigianti žydų sekta, http://www.eleven.co.il/). Kodėl tai
įvyko?
Po pirmojo sionistų kongreso 1897
metais Bazelyje, žydų organizacijos visame pasaulyje suaktyvino
pastangas įkurti žydų valstybę Palestinoje. Buvo idėjų kurti
žydų valstybę Afrikoje, Pietų Amerikoje. Rusijos žydai sumanė
įkurti Pietų-Rusijos žydų respubliką Krymo teritorijoje,
Volynėje ir Podolėje su sostinė Odesos mieste. 1905 metais net
buvo nepavykęs bandymas realizuoti šią idėją. Po to apie
projektą kuriam laikui buvo pamiršta.
1923 metais JAV žydų labdaros
organizacija „Joint“ pasiūlė Sovietų Rusijai žydų
autonomijos sukūrimo projektą Rusijos teritorijoje. Į autonomijos
teritoriją turėjo įeiti Odesa, Chersonas, Juodosios jūros
pakrantė iki Abchazijos ir Sočio. Šis projektas JAV buvo žinomas
„Krymo Kalifornijos“ pavadinimu.
Pradžiai autonomijoje buvo numatyta
apgyvendinti 500 tūkstančių žydų iš Vakarų Ukrainos ir
Baltarusijos. Mainais „Joint“ siūlė Sovietams tarpininkauti
gaunant stambius kreditus ir remti jų interesus Jungtinėse
Valstijose. Šiuos siūlymus aktyviai parėmė Sovietų valdžia,
palaimino Leninas. Vėliau planuojamos autonomijos teritorija buvo
sumažinta iki Krymo pusiasalio.
Michailo Poltoranino interviu.
Garsus Rusijos žurnalistas ir
visuomenės veikėjas Мichailas Poltoraninas televizijos
interviu (žiūr. video) tvirtino, vykdant Krymo programą
„Joint“ Sovietų valdžiai suteikė kreditą, kuris buvo siejamas
su žydų apgyvendinimo Kryme programa. Pagal šią sutartį Sovietai
kiekvienais metais turėjo gauti 900 000 dolerių paskolą su 5%
palūkanų. Visai gaunamo kredito sumai
buvo išleistos valstybinės obligacijos-akcijos, kurios buvo
padengtos pajais – žemės sklypais Kryme.
Krymo žemės akcijas-pajus gavo 200
žmonių, tarp kurių buvo JAV prezidentas Ruzveltas, jo žmona
Eleonora, Huveris, Maršalas. Faktiškai kreditas buvo gautas už
vekselius, garantuotus Krymo žeme. Skola su procentai turėjo būti
gražinta 1945 metais, o sandoris realizuotas iki 1954 metų.
Projektas pažeidė veikusius įstatymus
ir buvo pavojingas – nuo 1921 metų čia buvo Krymo autonominė
respublika, turėjusi savo Konstituciją. Be to, ant šiose žemėse
gyveno totoriai ir kitos tautos. Kilo etniniai konfliktai.
Žydų perkėlimas sukėlė aršų
Krymo-totorių ir Krymo autonomijos vadovų pasipriešinimą, dalis
kurių, ryšium su tuo, buvo represuoti.
Krymo kaimo vietovėse buvo sukurti
du žydų nacionaliniai rajonai – Fraidorfo ir Larindorfo.
Persikėlėliai susidūrė su vietos
gyventojų pasipriešinimu ir jiems neįprastu valstiečių darbu ir
jie grįždavo į gimtąsias vietas. Kaime liko gyventi labai
nedaugelis – dauguma žydų naujakurių persikėlė į miestus.
1930 metais iš 49100 Krymo žydų kaime gyveno tiktai 10140 žmonių.
Stalinas 1934 metais įkūrė žydų
autonominę sritį Birobidžane, taip norėdamas pabaigti Krymo
projektą. Birobidžanas egzistuoja iki mūsų dienų.
Apie „Krymo Kalifornijos“ projektą
Stalinui buvo priminta karo metais.
1943 metais, Teherano konferencijos
metu Ruzveltas perspėjo Staliną, kad tolimesni tiekimai pagal
lend-lizo programą ir antrojo fronto atidarymas neįmanomi be „Krymo
Kalifornijos“ projekto įgyvendinimo – toks buvo JAV žydų
magnatų reikalavimas.
Iš Stalino buvo pareikalauta Krymo
teritorijoje sukurti Tarybinę socialistinę žydų respubliką ir iš
anksto, dar iki Krymo išvadavimo, paskirti vyriausybinę komisiją
kad parengti šį klausimą.
1944 metų gegužės 18 dieną iš
Krymo buvo deportuoti Krymo totoriai, o birželio 26 dieną armėnai,
bulgarai, graikai, italai. Nedeportuoti liko, kaip minėta aukščiau,
tiktai žydai ir karaimai.
Mūsų pateikiamame interviu
M.Poltoraninas parodė rusišką vertimą slapto D.Maršalo laiško
JAV prekybos ministrui A.Garimanui, parašytą 1945 metais. Laiške
reiškiamas JAV prezidento pageidavimas Stalinui, kad jis būtų
pasirengęs perdislokuoti Sovietų karinį Juodosios jūros laivyną
į Odesą ir į Kaukazo pakrantę. Laiške rašoma: „Buvimas Krymo
teritorijoje Juodosios jūros laivyno bazės ir žydų respublikos,
atviros įvažiuoti žydams iš viso pasaulio, atrodo anachronizmu,
galinčiu sukelti nenuspėjamas pasekmes“.
Greitai tarptautinė padėtis
pasikeitė ir iš sąjungininko JAV tapo TSRS priešu. Be to
Palestinoje pabėgėlių dėka žydų skaičius pasiekė 600
tūkstančių žmonių. Stalinas aktyviai rėmė sionistų idėją
sukurti žydų valstybę būtent Palestinoje, istorinėje žydų
tėvynėje ir 1946 metais davė potvarkį tiekti ginklus žydams, tuo
metu Palestinoje kovojusiems prieš arabus ir anglus. 1948 metų
gegužės 14 dieną buvo paskelbta žydų valstybė Izraelis. Pirmoji
šią žydų valstybę pripažino TSRS. Tai įvyko gegužės 17
dieną.
Artėjant „Joint“ paskolos
grąžinimo terminui 1954 metais, tuometinis TSRS vadovas Nikita
Chruščiovas saliamoniškai išsprendė skolos problemą: 300 metų
Rusijos ir Ukrainos vienybės atkūrimo proga perdavė Krymą iš
Rusijos federacijos jurisdikcijos į Ukrainos jurisdikciją.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą