Gruodžio 15 Briuselyje įvyks eilinis
Europos sąjungos vadovų susitikimas. Jo dienotvarkėje Europos
valiutų fondo (EVF) sukūrimas. Žemiau pateikiu garsaus rusų
ekonomisto prof. Valentino Katasonovo straipsnio, skirto šiam
įvykiui, kiek sutrumpintą vertimą.
Dar 1979 metais Europos ekonominės
bendrijos (EEB) bazėje susikūrė Europos valiutų sistema (EVS),
kurios sukūrimo tikslas buvo apsaugoti Europą nuo valiutų kursų
svyravimų dėl perėjimo nuo Bretton - Woods prie Jamaikos
valiutinės sistemos. Tada buvo įkurtas Europos valiutinės
kooperacijos fondas (European Monetary Cooperation Fund), formuojamas
iš valstybių-narių įnašų ir skirtas atskirų šalių valiutų
keitimo kursų stabilizavimui ES rėmuose, išduodant kreditus,
skirtus mokėjimo balansų išlyginimui. ХХ amžiaus pabaigoje,
kada Europa ėmė pereidinėti prie vieningos valiutos (euro), šis
fondas nutraukė savo veiklą.
Apie vieningą valiutos fondą Europa
vėl prisiminė maždaug po dešimties metų, prasidėjus 2007-2009
metų finansų krizei Europoje. Europa iš lėto ėmė grimzti į
kitą krizę – skolų, kuri grėsė ES iširimu. Naujomis sąlygomis
fondo prireikė ne nacionalinių valiutų kursų stabilizavimui (jų
nebeliko), o tam, kad neleisti grubiai pažeidinėti finansinių
normatyvų, kurie buvo nustatyti 1992 metų Mastrichto susitarimu
(biudžeto deficitas, suvereni skola, infliacija, procentinės
normos). Dar 2010 metais vyriausias Deutsche Bank ekonomistas Tomas
Majeris pasiūlė sukurti pilnavertį Europos valiutų fondą (EVF),
analogišką TVF.
2010 metais kovai su Europos skolų
krize ES specialiai sukūrė Europos finansinio stabilumo fondą
(EFSF). Buvo taip pat priimtas sprendimas dėl sukūrimo Europos
finansinio stabilumo mechanizmo (EFSM) iš Europos komisijos lėšų
(60 milijardai eurų) sprendimui Europos skolų problemų ir euro
kurso stabilizavimui. Pagaliau, 2011 metais buvo sukurtas Europos
stabilizacinis mechanizmas, ESM (European Stability Mechanism, ESM),
kuris skirtas pakeisti anksčiau sukurtus fondus. Kurį tai laiką
ESM veikė kartu EFSM, bet 2013 metais pastarasis buvo panaikintas.
Pasiliko ESM, teikiantis pagalbą euro zonos šalims, kada pas jas
atsiranda sunkumų su išorinių skolinimosi įsipareigojimų
vykdymu. ESM resursas formuojamas 19 šalių-narių indėliais.
Įnašai yra dideliu mastu santykiniai, tai yra ypatingi
įsipareigojimai šalių įnešti pinigus jeigu iškiltų aštri
būtinybė. Sumokės ESM kapitalo dalis 2017 metų kovo mėnesį
sudarė 80,4 milijardus eurų.
Pagrindinė dalis ESM resursų
mobilizuojami per rinkoje platinamas obligacijas. Obligacijų emisijų
buvo daug, su skirtingu išpirkimo terminu, bet visos su „ilgu“
ir „labai ilgu“ (40 metų). Pirmoji jų emisija buvo 2011 metais.
Tada obligacijų paklausa viršijo pasiūlą 9 kartus. Pati
didžiausia obligacijų emisija buvo 2012 metais – 7 milijardų
eurų sumai. 2017 metais planuojama išleisti ilgalaikes obligacijas
11,5 milijardų eurų sumai. Nežiūrint į labai kuklų ESM
pelningumą, jos turi gerą paklausą, nes reitingo agentūros duoda
joms didžiausius vertinimus. Paskutinės emisijos obligacijos
bendrai turėjo nulinę procentinę normą.
ESM puslapyje nurodoma, kad iki šiol
išduota kreditų 273,3 milijardų eurų sumai. Vidutinė procentinė
norma 2017 metų rugsėjo 30 dienai buvo viso 1,06%. 2011-2015 metais
EFSM ir jį pakeitęs ESM suteikė kreditų, kurie 2,5 karto viršijo
bendrą TVF kreditų sumą. Pagrindiniu ESM kreditų gavėju tapo
Graikija, Airija ir Portugalija.
Čia ypač išsiskiria Graikija. Jos
gelbėjimui buvo sukurtos pagalbos programos dalyvaujant TVF, ECB ir
Europos komisijai. Po Europos komisijos iškaba veikia ESM. Dvi
pirmos programos jau uždarytos, dabar veikia trečia (86 milijardų
eurų sumai). Šiai dienai ESM programos rėmuose Graikijai pervesta
42 milijardai eurų. Viso EFSM ir ESM linija Graikijai buvo pervesta
182 milijardai eurų. 2017 metų spalio 30 dienai ESM priklausė 52%
visos suverenios Graikijos skolos. Reikia taip pat atkreipti dėmesį
į tai, kad ESM pirko labai ilgos trukmės Graikijos iždo popierius:
Vidutinis jų išpirkimo laikas – 32,5 metų.
Mechanizmo kreditinis potencialas šiai
dienai yra 500 milijardai eurų, o panaudojamas jis, ESM duomenimis,
tik 25%. Ši statistika skirta skleisti optimizmą tarp ESM dalyvių:
kilus krizei mechanizmas bus pajėgus suteikti stambią pagalbą
šalims, kurioms prireiks šios paramos.
Pagal eilę parametrų ESM kreditai net
labiau patrauklūs, negu TVF kreditai. Taip, maksimali trukmė TVF
kreditų padengimo – 10 metų (vidutinis – nuo 3 iki 5 metų), o
ESM kreditų – 40 metų (vidutinis – apie 30 metų). TVF
kreditinės normos yra diapazone nuo 2 iki 5%, o pas ESM – maždaug
1%. Lanksčiau ir operatyviau sprendžiamas klausimas dėl išplėtimo
resurso bazės (tam ESM naudoja skolos popierių emisiją; TVF gi
kelis metus nesėkmingai sprendžia klausimą dėl kapitalo didinimo
didinant šalių-narių įnašus). ESM nekelia tokių griežtų
sąlygų kreditų gavėjams, kaip TVF. Vienintelis ESM minusas –
siauras gavėjų ratas (šiai dienai viso keturios aukščiau
išvardintos šalys), o išėjimas ESM už euro zonos ribų
neleidžiamas.
Žodžių darinys „Europos valiutų
fondas“ jau keli metai girdimas straipsniuose ir pasisakymuose.
2017 metų kovo 20 dieną Olandijos finansų ministras, euro grupės
vadovas (euro grupė – neformalus susivienijimas euro zonos finansų
ministrų) Jerunas Deiselblumas interviu Frankfurter Allgemeine
Zeitung pakvietė Europos sąjungą sukurti EVF TVF pavyzdžiu. Toks
fondas, Deiselblumo nuomone, gali išaugti iš Europos stabilizacinio
mechanizmo. Europos komisaras ekonomikos ir finansų reikalams Pjeras
Moskovisi tą pačią dieną pareiškė paramą sumanymui kurti
europinį TVF analogą. Visus 2017 metus šis pasiūlymas kruopščiai
buvo ruošiamas baigiamajam ES susitikimui. Čia kyla keli klausimai.
Kam Europai savo valiutų fondas, jeigu
yra TVF? Priežastis ta, kad TVF pergyvena rimtą krizę. JAV kaip
pagrindinis TVF akcininkas visaip priešinasi jo reformavimui.
Nepasitenkinimas fondu auga, kaip iš šalių kreditų ir TVF paskolų
gavėjų pusės, taip ir iš daugelio šalių pusės, kurios yra
organizacijos nariai ir teisingai manančių, kad jų balsų dalys
priimant sprendimus stipriai sumažintos. Kai kurie ekspertai
neatmeta net galimybės, kad šis finansinis institutas iširs. Taip
pat yra prieštaravimų tarp TVF ir Europos sąjungos, kurie
pasireiškė realizuojant pagalbos Graikijai programą. Pažymėsiu,
kad beveik visus pinigus paramos Graikijai rėmuose skiria Europa
(per ESM), o TVF tame dalyvauja tik savo patarimais, kurie stipriai
dirgina Briuselį.
Vienu iš sudėtingiausių klausimų
yra klausimas apie tai, kuo EVF skirsis nuo ESM. Ekspertai kelia šias
versijas: 1) plečiasi dalyvių ratas (ЕSM apima euro zoną, o EVF
apims visą ES); 2) plečiasi resurso bazė; 3) išaugs sprendimų
priėmimo operatyvumas (ЕVF bus išlaisvintas nuo būtinybės
ilgiausių konsultacijų, kurias šiandien Briuselis priverstas
vykdyti su TVF teikiant pagalbą Graikijai); 4) išsiplės
sprendžiamų uždavinių ratas (ESM skiria pinigus padengti biudžetų
deficitus ir išorinių skolų problemų sprendimui; EVF gali tapti
hibridu, apjungiantis TVF ir Pasaulio banko modelius, t. y. pinigai
gali būti skiriami finansuoti investiciniams projektams,
reikšmingiems visai Europai).
Aš neplėsiu sąrašo versijų to, į
ką gali transformuotis dabartinis ESM. Šios savaitės pabaigoje
sužinosime atsakymus iš ES susitikimo dokumentų. Galima tiktai
spėti, kad EVF sukūrimo procesas nebus lengvas. Gali būti per daug
skirtingos nuomonės tarp euro zonos šalių dėl to, koks turi būti
fondo statusas, resurso bazė, funkcijos ir t.t. Kol kas dėl ESF
tyli Europos centrinis bankas.
Kurio veikla jau šiandien stipriai
kertasi su ESM, o ryt gali dar labiau kirstis su EVF. Europos
komisija, kuri yra pagrindinis projekto motoras, savo lakoniškuose
pranešimuose sako, kad galutinis sprendimas dėl EVF priims Europos
taryba ir Europos parlamentas tiktai 2019 metų vidury.
Baigdamas pasakysiu, kad EVF sukūrimas
sutampa su globalia tendencija kitose pasaulio dalyse sukūrimo
panašių institutų. Tendenciją sąlygoja TVF krizė, artėjančia
antra banga globalios finansų krizės ir augančiais pavojais
dezintegracijos pasaulio valiutinės sistemos (…).
Straipsnio originalas:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą