Dinastija

Kai vakar išgirdau savo buvusio bendradarbio Romo Pakalnio sūnų, dabartinį Vilniau vyriausią architektą Mindaugą Pakalnį, per LTV pasakojant apie visada „buvusią kalvotą Lukiškių aikštę“, prisiminiau kolegą, tuometinį Botanikos instituto direktorių Romą Pakalnį, ir pagalvojau: „obuolys nuo obels netoli tekrenta“. Man, be to, daug maž aišku, kaip šis nežemiško veido nevidonas tapo miesto vyriausiu architektu, dabar niokojančiu mano gimtą miestą.

Nedaug kas žino, kad Romas Pakalnis, kartu su „Eika“ generaliniu direktoriumi yra pagrobęs valstybės Botanikos institutui suteiktą keliasdešimties hektarų sklypą Santariškėse, kur tuo metu buvo vykdomi moksliniai eksperimentai.

Visuotiniame Botanikos instituto susirinkime, kuris turėjo patvirtinti R.Pakalnio -“Eikos“ gešeftą, buvo sekamos pasakos, kad mainais už sklypą „Eika“ pastatys institutui fitotroną.

Aš tuomet susirinkime pasisakiau, kad tai viso labo pasakos, gražus melas. Taip ir nutiko: institutas gavo špygą, „Eika“ - daugiamilijoninį žemės sklypą Vilniuje. Ką konkrečiai už „fitotroną“ gavo Romas Pakalnis aš nežinau, bet, kad jo „patriotizmas“ apsimestinis, savanaudiškas, aš turėjau galimybę įsitikinti ne kartą.

Obuolys nuo obels netoli tekrenta, mieli tautiečiai.

Pažvelkite į niokojamą Vilnių ir nežemišką jo architekto veidą, jis daug ką pasako. Gal iš čia ir randasi jo noras statyti raudų sienas, kasti požeminius bunkerius, plagijuoti Niujorko memorialą?

O gal ir vėl išlindo taip šios pakalniškos (bunkeriškai-fitotroniškos) dinastijos mylimos "Eikos" ausys, kuri prie Lukiškių aikštės buvusiame skvere "tankina Vilnių" ir stato viešbutį?