2017-12-16

Lietuvius pabėgėlių atžvilgiu diskriminuoti galima, tai vadinama „pozityviąja diskriminacija“


Lietuvoje, pasirodo, Konstitucija jau nebegalioja. Negalioja ir jos 29 straipsnis, kuris sako: Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.



Lietuvoje viešpatauja ne Konstitucija, o „pozityvioji diskriminacija“.

Bet viskas iš eilės:





Aš rašiau, kad savo tėvų ir protėvių žemėje tapome antrarūšiais žmonėmis, kuriems nebegalioja šalies Pagrindinis įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis sako: Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.

Spalio 11 dieną BNS pranešė, kad vyriausybė nutarė „pabėgėliams“ mokėti tokias išmokas:
-Kompensacija būsto nuomai vienam žmogui per mėnesį - 314 eurų.
-Pašalpa būtiniausioms reikmėms ( komunalinėms paslaugoms, maistui, transportui ir kt.) - 204 eurai.
-Papildomai mokyklinio amžiaus vaikams išmokama pašalpa būtiniausiems mokinio reikmenims įsigyti (57 eurai) ir kas mėnesį mokama 60,8 euro kompensacija vaikų ugdymo pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas išlaidoms apmokėti.

Suma:
Suaugusiam ir vaikui per mėnesį = 518 eurų.
Mokyklinio amžiaus vaikui = 635,8 eurų.

-Vienkartinė įsikūrimo pašalpa - 204 eurai.
-Vienkartinė įsikūrimo pašalpa vaikui -102 eurai.
-Nelydimam nepilnamečiui, sulaukus pilnametystės -1122 eurai.

Kiek Lietuvos vaikų, suaugusių ir senelių gauna tokias pajamas?

Valdžios diskriminuojamo lietuvio pajamos:

Minimali alga - 380 eurų.
Bazinė pensija-120 eurų.
Našlių pensija-21 euras.
Valstybės remiamos pajamos-102 eurai.
Vidutinė senatvės pensija 273,95 eurai.

Oraus gyvenimo palaikymas valstybėje turi būti garantuostas visiems, nesvarbu ar tai siras, nigerietis ar lietuvis. Lietuvių valstybės garantuotos minimalios pajamos negali būti mažesnės, negu pabėgėlių pajamos. Skvernelio vyriausybės nutarimas – yra grubus Lietuvos Konstitucijos pažeidimas.

Pagal Seimo nario Naglio Puteikio informaciją, skelbtą dienraštyje „Respublika“, „Sodros“ pateiktais duomenimis, pernai spalį 81 717 pensininkų, turinčių būtinąjį stažą, gavo mažesnes nei 200 eurų senatvės pensijas.


Spaudoje pavyko atrasti konkrečius skaičius, kokia suma skiriama pabėgėliams buto nuomai: Kaune butas pabėgėliams buvo nuomotas už 500 eurų per mėnesį. Apie tai buvo paskelbta šių metų rugsėjo 5 dieną portale „Vakarų ekspresas“.


„Konvencijos dėl pabėgėlių statuso“ 23 straipsnis „Valstybės pagalba“ sako: „Valstybės pagalbai ir paramai gauti Susitariančiosios valstybės teisėtai jų teritorijoje esantiems pabėgėliams suteikia tokią pačią padėtį, kokia naudojasi jų piliečiai.“

Akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos Socialinių reikalų ir darbo ministerija diskriminuoja mane ir kitus Lietuvos Respublikos piliečius dėl jų rasės ir tautybės.

Mes diskriminuojami teisėtai, aiškina LR socialinių reikalų ir darbo ministerija.

Žemiau pateikiu 2017 metų gruodžio 1 dieną gautą ministerijos atsakymą eletroniniu paštu pdf formatu (galimos klaidos pervedant į tekstinį formatą):

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS SOCIALINĖS APREPTIES DEPARTAMENTAS

Biudzetine istaiga, A.Vivulskio g. 1 1, LT-03610 Vilnius, tel. (8 5) 266 8176, (8 5) 266 8169, faks. (8 5) 266 4209, el. p. post@socmin.lt, http:// www .socmin.lt. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 1886 03515

Algimantui Lebionkai 2017 -12- 1 z l 2017-11 -29 Nr. (20.10-34) SD - flJO f
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČlŲ DISKRIMINAVIMO UŽSIENIECIŲ, GAVUSlŲ PRIEGLOBSTĮ LIETUVOJE, ATŽVILGIU

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau - SADM) išnagrinėjusi Jūsų raštą, kuriame prašoma suvienodinti išmokų dydžius, mokamus užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, bei Lietuvos Respublikos piliečiams ir tokiu būdu pašalinti diskriminaciją pastarųjų atžvilgiu, žemiau pateikia savo poziciją.
Diskriminacija pačia bendriausia prasme suprantama kaip teisių sumažinimas ar atėmimas arba privilegijų teikimas tam tikrai asmenų kategorijai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis skelbia ,,žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu". Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1 punktas draudžia tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją, priekabiavimą, nurodymą diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybes, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etnines priklausomybės, religijos pagrindu. Tačiau tam tikrais atvejais atskiroms socialinėms grupėms dėl jų ypatingo statuso, kuris dažniausiai yra nulemiamas tam tikro tokių grupių socialinio, ekonominio, kultūrinio ar kitokio jautrumo ir pažeidžiamumo, taikoma ypatinga teisinė apsauga. Šis reiškinys vadinamas ,,pozityviąja diskriminacija". Pažymime, jog ,,pozityvioji diskriminacija" yra įstatymo išimtis, todėl ji nėra draudžiama.
Lietuvos Respublikoje ypatinga teisinė apsauga taikoma užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvoje, kurie visuomenėje dar vadinami pabėgėliais. Prasidėjus migracijos krizei Europoje, 2016-2017 m. Lietuvos Respublika įsipareigojo priimti 1105 užsieniečius (vėliau šis skaičius sumažintas iki 1077). Vienas iš valstybės pagrindinių tikslų - siekis integruoti ypatingą teisinę apsaugą turinčių grupių į visuomenę, todėl 2016 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Valstybės paramos prieglobsčio gavėjų integracijai teikimo aprašą (toliau - aprašas), kuriame reglamentuoti valstybės paramos prieglobsčio gavėjų integracijai teikimo pagrindai, organizavimas, vykdymas, paramos integracijai terminai Pabėgėlių priėmimo centre (toliau - centras) ir savivaldybės teritorijoje, piniginių išmokų ir pašalpų mokėjimas, švietimas ir užimtumas, paramos integracijai nutraukimo ir atnaujinimo pagrindai, visuomenės informavimas apie prieglobsčio gavėjų integraciją. Apraše numatytas intensyvesnis Lietuvių kalbos mokymas bei ankstyvesnis prieglobsčio gavėjų įtraukimas į darbo rinką; aktyviau į prieglobsčio gavėjų integracijos procesą įtraukiamos savivaldybes, kurios paskiria administracijos direktorių arba jo įgaliotą asmenį koordinuoti paramos teikimą savivaldybes teritorijoje.
Centre integracijos laikotarpiu (iki 3 mėn. su galimybe pažeidžiamoms grupėms pratęsti iki 6 mėn.) prieglobsčio atvejui suteikiama nemokama gyvenamoji vieta; teikiamos socialines, psichologines paslaugos; teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos centre, o esant būtinybei, sudaromos sąlygos gauti sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas paslaugas; organizuojamas darbo paieškos ir asmeninių savybių bei kvalifikacijos įvertinimas; kas mėnesį mokama pašalpa maistui ir smulkioms išlaidoms 71 ,4 Eur; mokyklinio amžiaus vaikams išmokama pašalpa būtiniausiems mokinio reikmenims įsigyti (57 Eur); kas mėnesį mokama 60,8 Eur kompensacija vaik4 ugdymo pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas išlaidoms apmokėti; organizuojami nemokami lietuvių kalbos ir kultūros kursai; aprūpinami būtiniausiais daiktais, drabužiais, avalyne, patalyne.
Pasibaigus integracijos laikotarpiui centre, parama integracijai teikiama savivaldybėje (trunka 12 mėn. pažeidžiamoms grupėms gali būti pratęsta iki 36 mėn.), kurioje asmuo pasirenka gyventi. Integracijos savivaldybėje laikotarpiu prieglobsčio gavėjams organizuojamos nemokamos lietuvių kalbos pamokos; išmokama vienkartinė įsikūrimo pašalpa (suaugusiam asmeniui siekia 204 Eur, vaikui 102 Eur, nelydimam nepilnamečiui, sulaukus pilnametystes 1122 Eur); mokamos mėnesinės pašalpos būtiniausioms reikmėms (busto nuomai , komunalinėms paslaugoms , maistui , transportui ir kt.), kuri iki 6 mėn. siekia 204 Eur vienam asmeniui, o nuo 7 iki 12 mėn. 102 Eur. 2 asmenų šeima iki 6 mėn. gauna 306 Eur, o nuo 7 iki 12 mėn. 153 Eur. Jeigu šeimoje yra daugiau kaip 3 asmenys, kiekvienam kitam asmeniui kas mėnesį papildomai skiriama iki 6 mėn. 51 Eur, o nuo 7 iki 12 mėn. - 25,5 Eur; mokyklinio amžiaus vaikams išmokama pašalpa būtiniausiems mokinio reikmenims įsigyti (57 Eur); kas mėnesį mokama 60,8 Eur kompensacija vaikų ugdymo pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas išlaidoms apmokėti.

Atsižvelgiant į tai, jog užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, yra taikoma ypatinga teisinė apsauga dėl jų pažeidžiamumo (pozityvioji diskriminacija), jiems laikinai, t. y. tik integracijos laikotarpiu, yra mokamos sąlyginai didesnės išmokos nei Lietuvos Respublikos piliečiams siekiant užsieniečius, gavusius prieglobsti Lietuvoje, greičiau integruoti į visuomenę.
Direktorė Violeta Toleikienė



O jeigu premjeras Saulius skvernelis sugalvos pabėgėliams mokėti po 1000 eurų? Juk tai irgi bus „pozityvioji diskriminacija“, o jei po 2000 – diskriminacija bus dar „pozityvesnė!“ Kur to „pozityvumo” ribos? Kam tada reikalinga Konstitucija?

Gal teisininkai galėtų patarti, kaip kovoti su tuo pozityvizmu ir su Konstitucijos pažeidimu?






Komentarų nėra:

Rašyti komentarą