Žymus Rusijos ekonomistas Valentinas
Katasonovas 2019 metų Davoso Ekonomikos forumą, vykstantį šiame
Šveicarijos mieste sausio 17-20 dienomis, vertina kaip
globalizacijos epochos pabaigos simbolį.
Šiais metais Davose svarstomi planetos
klimato kaitos klausimai, turto poliarizacija ir socialinių
konfliktų rizika, rizikos susietos su technikos išvystymu ir
žmonijos senėjimo problemos. Davose susirinko 2500
dalyvių iš 90 (pernai iš 99) šalių. Jame dalyvauja 20 valstybių
prezidentai ir premjerai.
Forumo prestižas krenta. Šiais metais
neatvyko pirmieji JAV, Vokietijos, Prancūzijos, Kanados, Italijos,
Ispanijos, Izraelio, Rusijos asmenys. Nelauktas visiems buvo
Didžiosios Britanijos premjerės dalyvavimas forume. Dar didesne
sensacija buvo atvykimas į Davoso forumą Kinijos lyderio Si
Dzinpino. Jis forume pasakė: „Iš tikrųjų, ekonominė
globalizacija sukūrė naujas problemas, bet tai ne pretekstas, kad
atsisakyti nuo ekonominės globalizacijos. Greičiau mes turime
prisitaikyti ir valdyti ekonominę globalizaciją, suminkštinti jo
negatyvias pasekmes ir užtikrinti jos privalumus visoms valstybėms.“
Si Dzinpino pasirodymas forume, V.
Katasonovo žodžiais, buvo dalies analitikų ir žurnalistų
įvertintas kaip Pekino bandymas perimti ir Vašingtono lyderystę
pasaulio ekonomikoje. „Kita dalis apžvalgininkų aiškina
„kinietišką siurprizą“ tuo, kad Pekinas nervinasi ir imasi
priemonių prieš tai, kaip Donaldas Trampas ims įgyvendinti savo
antiglobalistinius pažadus. Didžioji dalis iš pažadų nutaikyti
prieš Kniją, su kuria pas Amerika gigantiškas prekybos deficitas.
Pekinas turi pagrindą jaudintis: Vašingtono įvedami 45%
muito mokesčiai Kiniškoms prekėms, o
taip pat papildomos protekcionistinės priemonės, kad neutralizuoti
nužemintą juanio kursą gali padėti kryžių ant kinietiškos
ekonomikos stebuklo“, rašo V.Katasonovas.
Virš Davoso
tvyro postkapitalizmo dvasia
Forume nebuvo
klausimo apie kapitalizmo reformaciją. V.Katasonovas rašo: „Tarybų
Sąjungoje buvo naudojamas terminas „bendra kapitalizmo krizė“.
Man atrodo, kad būtent šiandien ši „kapitalizmo krizė“
pasiekė epogėjų – dėl tos priežasties, kad ekonominė ir
finansinė globalizacija arti pabaigos. Svarbiausia: be ekstensyvaus
naujų ekonominių erdvių įsisavinimo kapitalizmas negali vystytis.
Tikėtina, tai supranta (mažiausiai, jaučia) Donaldas Trampas.
Tačiau jis bando įveikti šią krizę, apgręžęs kapitalizmą į
atgaline eigą – sustabdydamas globalizaciją arba pasukęs ją
atgal. Davoso forume, kaip mes sakėme, susirinko globalizacijos
šalininkai. Jie bando surasti kapitalizmo gelbėjimo receptus,
tęsdami judėjimą globalizacijos bėgiais. Kaip tai nebūtų
paradoksalu, bet artimiausiu laiku pagrindiniu ideologu ir
globalizacijos propagandistu gali būti komunistinės Kinijos
vadovybė. O forumas iš Davoso persikraustys kur nors į Šanchajų.
Kas liečia rimtus Vakarų naujos
pasaulio tvarkos „architektus“, tai, atrodo, jie jau padėjo
kryžių ant kapitalizmo. Jie laipsniškai įdiegia į žmonių
sąmonę naują pasaulio tvarką. Šiandien ji užšifruota tokiais
terminais, kaip „skaitmeninė visuomenė“, „skaitmeninė
ekonomika“, „skaitmeniniai finansai“. Šie terminai jau
skambėjo praėjusių metų forume; šiais metais tema „skaičiai“
išeina į pirmą planą.
Aš ne kartą rašiau, kad po nekalta
sąvoka „skaitmeninė visuomenė“ slepiasi elektroninė
koncentracijos stovykla, kurioje kiekvienas jos gyventojas gaus
skaitmeninę identifikaciją ir bus valdomas skaitmeninių signalų
pagalba. Dalyje, liečiančioje ekonomiką, šis modelis pilnai
atmeta rinkos santykių laisvę ir numato griežtą centralizuotą
paskirstymą. Šitą modelį galima pavadinti postkapitalizmu, arba
nauja vergovine santvarka. Postkapitalizmo dvasia jau sklando virš
Davoso,“ - teigia Valentinas Katasonovas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą