Sausio 13 dieną ištiktas širdies
smūgio mirė žymus vokiečių publicistas, Angelos Merkel
migracinės politikos ir Vokietijos islamizacijos kritikas,
sąžiningiausias žmogus Udo Ulfkotte.
Merkel režimas sukūrė visas sąlygas,
kad šis didvyris būtų persekiojamas savo šalyje, kad jis būtų
nuolatos terorizuojamas už tiesos sakymą.
Liberal-fašistinis Merkel
režimas pasiekė savo – Udo Ulfkotte širdis neatlaikė...
Udo Ulfkotte gimė 1960 metų sausio 20
dieną Lippštate, Šiaurės Reinas-Vestfalija. Jurisprudenciją ir
politiką studijavo Freiburgo ir Londono universitetuose, buvo
laikraščio Frankfurter Allgemeine Zeitung (FAZ) redaktoriumi.
Vokietijos kanclerio Helmuto Kolio vyriausybės patarėjas. Jis dėstė
Liuneburgo universitete, buvo Vokietijos organizacijos kovojančios
prieš islamizaciją Pax Europa aktyvus dalyvis. Yra gyvenęs Irake,
Irane, Afganistane, Saudo Arabijoje, Omane, Jungtiniuose Arabų
Emiratuose, Egipte ir Jordanijoje.
Udo Ulfkotte su savo knygomis
"Krisenherd nahost" ("Artimieji Rytai - konfliktų
židinys"), "VerschluBsache BND" ("Įslaptinta
byla BND") ir "Marktplatz der Diebe" ("Vagių
turgaus aikštė") Udo Ulfkotte išgarsėjo kaip populiarus
autorius.
2003 metais Buvo išleista pirmoji
Udo Ulfkotte knyga lietuvių kalba: „Taip meluoja žurnalistai.“
Šioje knygoje autorius „pateikia
daugybę faktų, akivaizdžiai rodančių, kaip žiniasklaidos
priemonės dėl reitingų, didelių tiražų manipuliuodamos
informacija apgaudinėja skaitytojus, televizijos žiūrovus ir
radijo klausytojus. Autoriaus sukaupti ir šokiruojantys, ir
linksminantys pavyzdžiai, kruopščiai išnagrinėti užkulisiniai
faktai knygoje"„Taip meluoja žurnalistai" leidžia
skaitytojams žvilgtelėti į šiuolaikiškos (dez-)informacijos
mašinerijos mechanizmą. Visi, ir žiniasklaidos atstovai, ir
vartotojai, turi nedelsdami keisti mąstyseną. Žinoma, be
žurnalistų visuomenė neišsivers, tačiau, kad informacija nebūtų
vien ginklas kovoje dėl valdžios ir įtakos sferų, reikia
neprarasti budrumo ir išlaikyti atstumą, iš kurio galima vertinti
kritiškai. Jau seniai žurnalistai ne informuoja apie tikrovę, o
kuria tariamą tikrovę. Šioje knygoje Udo Ulfkotte rašo, kokį
produktą žiniasklaida mums kasdien pateikia kaip informaciją.
Pasirodo, jog dažnai tai būna įžūliai išgalvotas melas.
Vaikantis populiarumo ir didelių tiražų, akivaizdžiai
manipuliuojama informacija, papirkinėjama, slepiama tai, kas
žurnalistui ar jo užsakovui nenaudinga, o išgalvojama tai, kas
naudinga.“ (citata iš knygos anotacijos)
Knyga
„Pabėgėlių industrija“ (2015)
Aurorius sako: „Aš
pabėgėlis savo šalyje. Man du kartus teko pervažiuoti pagal
policijos rekomendacijas. Mane nori nužudyti. Ypač musulmonai. Be
to ne tik Vokietijoje, bet visame pasaulyje. Taip pat ir politikai ir
ne tik kairiosios krypties“.
Udo Ulfkotte knygoje „Pabėgėlių
industrija“ atveria užkulisius įstaigų, kurios išmušinėja
pelną iš milijardinio verslo su pabėgėliais. Jo nuomone iš
„pabėgėlių industrijos“ pelnosi politikai, žurnalistai ir
socialiniai susivienijimai.“
Autorius rašo: „Vokietijos
Raudonasis kryžius, Caritas, Diakonie ir kitos labdaringos
organizacijos, dirbančios su pabėgėliais, turėjo 140
milijardų eurų metinę apyvartą ir davė darbo 2,3 milijonams
žmonių. Palyginimui, Vokietijos automobilių pramonėje dirba iš
viso 738 000 žmonių. Ir netgi didelis koncernas „Siemens“, su
filialais 167 valstybėse ir 343.000 darbuotojų skaičiumi, pasiekia
vos 70 milijardų eurų metinę apyvartą.“
„Iš pabėgėlių antplūdžio gauna
naudą ir partijos, ir politikai. Kas trečias Bundestago politikas,
Ulfkotte žodžiais, yra valdybos narys, arba turi vadovaujančią
funkciją pabėgėlių industrijos socialinėje srityje.“
Ulfkotte sako: „Ko visuomenė nežino:
partijos skatina savo politikus užimti postus stebėtojų valdybose,
arba tapti konsultantais, nes ne mažiau, kaip ketvirtadalį gaunamų
pajamų jie privalo atiduoti į partinę kasą. Taip užslėpto
finansavimo keliu per narius, turinčiais deputato vietą, į partinę
kasą patenka maždaug tiek pat lėšų, kiek per nario mokesčius.“
Ulfkotte žodžiais, „dabar išlaidos
vienam pabėgėliui, jeigu jas sąžiningai sumuoti, siekia 3,5
tūkstančių eurų per mėnesį. Jeigu apskaityti visas dar
nenumatytas išlaidas, kaip pavyzdžiui “traumuotų pabėgėlių
psichoterapiją”, tada, tik vienam milijonui pabėgėlių, tai
išsilies į 42 milijardus eurų per metus. Ši suma atitinka
biudžetams ne mažiau 11 Vokietijos valstybinių įstaigų: Šeimos
ir jaunimo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Finansų
ministerijos, Aplinkos apsaugos ministerijos, Federalinės ekonomikos
ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Vokietijos Bundestago,
Federalinės teismo palatos, Federalinio Prezidento kanceliarijos,
Federalinio konstitucinio teismo ir Bundesrato.“
„Kitas palyginimas, kad įvertinti
išlaidų apimtį: 42 milijardai eurų yra būtini Vokietijos
valstybei bedarbystės pašalpų išmokėjimui.“
Ulfkotte mano, kad „prieglobsčio
suteikimo sistema suvalgys mūsų ateitį, ateitį mūsų vaikų ir
anūkų. Tuo metu, kai vieni gauna riebius pelnus, gyventojams gresia
pasinėrimas į skurdą, nes valstybė nesuteiks jokios pagalbos,
jeigu kalba eina apie išmušimą pinigų plėšriam aštuonkojui –
pabėgėlių industrijai.“
Parsidavimas už pinigus yra vadinamas
prostitucija. Ar prostitučių paslaugas teikiančią įstaigą
pavadinsime institutu, ar viešosios nuomonės tyrimo agentūra, ar
labdaros organizacija, ar bordeliu – jokio skirtumo.
Udo Ulfkotte ir Stefan Schubert knyga
„Nusikalstamumas nesant sienų“ (Grenzenlos-kriminell) (2016)
2016 metų rudenį dienos šviesą
išvydo paskutinioji Udo Ulfkotte knyga, kurios bendraautorius buvęs
policijos darbuotojas Stefan Schubert, knyga „Nusikalstamumas
nesant sienų“ (Grenzenlos-kriminell)
„Kažkas turi pasakyti žmonėms
teisybę“, kad Vokietijoje „dar niekada tiek piliečių neįsigijo
licenzijų ginklams. Niekada anksčiau nepirko tiek seifų. Niekada
anksčiau tiek daug žmonių neužsirašė į kovos menų mokyklas.
Niekada nebuvo parduota tiek aerozolių. Žmonės supranta, kad
reikia rūpintis savo saugumu. Ir tai teisinga!“, - sako nesenai
dienos šviesą išvydusios knygos autoriai - žymus
žurnalistas Udo Ulfkotte ir kriminalistas Stefan Schubert.
„Tai saugaus
gyvenimo pabaiga“, pasakoja autoriai anonsuodami
leidyklos „Koop-verlag“ puslapyje savo naują knygą.
Autorių žodžiais, politikai ir
spauda žaidė žaidimus su piliečių saugumu. Neturintys sąžinės
politiniai veikėjai atidarė sienas ir į šalį įleido
nusikaltėlius bei teroristus. Nusikaltimai įgijo neregėtus mastus.
Paaiškėjo ir tai, kad valstybė nebegali apsaugoti savo piliečių.
Udo Ulfkotte ir Stefan Schubert parodė,
kokia iš tikrųjų yra rimta padėtis. Jie išanalizavo informaciją
iš įvairių šaltinių, be to, slaptus specialiųjų tarnybų
dokumentus, bendravo su insaideriais ir policininkais. „Gauti
rezultatai sukrečiantys. Nusikalstamumas pasiekė neregėtą lygį“.
„Policija nebegali mūsų apsaugoti“,
konstatuoja autoriai. Politikai ir MIP, jų žodžiais, bando
nutylėti šį faktą. Nusikaltėlių kilmė sistematiškai nutylima,
statistika falsifikuojama, o policininkai savo darbe priversti
prisitaikyti prie sistemos.
Įžymus Vokietijos žurnalistas,
daugelio bestselerių autorius dr.Udo Ulfkotte, pristatydamas
savo naują knygą „Grenzenloss Kriminel“ (Nusikalstamumas nesant
sienų), kurią parašė kartu su buvusiu policijos darbuotoju Stefan
Schubert, pažymėjo, kad „Politikai ir masinės informacijos
priemonės sako mums: Dėl masinės migracijos niekas nesikeičia.
Atviros sienos-tai puiku! Pabėgėlių srautai tai pliusas. Niekas iš
„Biodeutschen“ neturi keisti savo gyvenimo. Kiekvienas gali
vaikščioti bet kuriuo paros laiku, bet kuriame mieto rajone.
Moterys per daug nerizikuoja. Automobiliai nebus pavogti arba
apšaudyti. Mes gyvename geriausiame iš visų pasaulyje! Bet šis
melas nesutampa su tuo, ką pergyvena žmonės kiekvieną dieną. Kad
atėjo įprastinio gyvenimo pabaiga, saugumo jausmo pabaiga – tai
patirtis.“
Žurnalistinio tyrimo rezultatai
akivaizdūs: islamo valstybė jau senai šeimininkauja Vokietijoje,
šariatas praktikuojamas Vokietijoje, radikalūs musulmonai
treniruojami Bundesvere, realiai gresia pilietinis karas, turkų ir
libaniečių nusikaltėlių gaujos dalinasi Vokietijos teritoriją,
kuria No-Go teritorijas, 600000 nelegalių migrantų, kuriems
nesuteiktas prieglobstis, nėra deportuojami iš Vokietijos,
Vokietijoje veikia ROCKER klubai “Osmanų Vokietija”, kurie
skelbia siekį užkariauti Vokietiją.
Jų knyga, autorių nuomone, „tėra
lengvas pasivaikščiojimas“, ji švietėjiška. Tai informacinis
priešnuodis kairiųjų liberalų valdomai valstybei ir jų
kontroliuojamoms MIP. Kiekvienas turi gydytis pats, gydyti savo
gimines, pažįstamus ir draugus. „Dar niekas neprarasta! Mes
turime teisę saugiai gyventi pasaulyje! Mes turime teisę gyventi
nebijodami.“ – rašo autoriai šios knygos anotacijoje.
Tik pasirodžius knygai, knygų
platinimo tinklas “Amazon” boikotavo knygą, bet šiuo metu
ji jau yra platinamųjų knygų sąraše.
Savo interviu RT Udo Ulfkotte
papasakojo apie savo konfliktą su Facebook administracija.
Udo Ulfkotte pasakoja: „Aš
paskelbiau Facebook pranešimą su reklama savo naujos knygos, kurią
parašiau kartu su buvusiu policininku. Savo puslapyje aš tiesiog
papasakojau apie jos turinį. Bet jie ėmė ir užblokavo mano
paskyrą. Mūsų teisingumo ministerija ne kartą skelbė, kad, jei
vartotojai talpins į Facebooką politiškai nekorektiškus
pranešimus, jų paskyros bus blokuojamos. Dabar tai įvyko su
manim“, – pasakė žurnalistas.
Jo žodžiais, tas pats vyksta su
šimtais ir tūkstančiais kitų vartotojų. „Tokia dabartinė
situacija taip vadinamose laisvose demokratinėse valstybėse, kur
yra MIP ir žodžio laisvė. Tokia šiandien yra Vokietijos realybė“,
– pabrėžė Udo Ulfkotte.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą