Claudia Roth – Vokietijos Bundestago
vicepirmininkė ir gyvas priminimas mums, lietuviams, kad jeigu mes
toleruosime lietuvybės naikintojus, atvirus Lietuvos valstybės
priešus, rytoj ir pas mus bus tokios iškrypėlės „roth“,
atvirai deklaruojančios siekį sunaikinti valstybę, tautą.
Vokietijos Bundestago „Alternatyva
Vokietijai“ (AfD) frakcijos pirmininkė Alice Weidel gegužės 16
d. kalbėdama Bundestage pažymėjo Merkel valdžios neįgalumą,
nesugebėjimą valdyti situaciją, kai net Bundestago vice-prezidentė
Claudia Roth deklaruoja „Vokietija, tu mėšlo gabale“.
Parlameto vienas iš vadovų –
atviras valstybės priešas! Aš tokio fakto neatsimenu pokario
Europos istorijoje.
Pasaulio Futbolo
čempionato proga Roth irgi sugebėjo apspjaudyti Vokietiją ir
vokiečius
Interviu
Tagesspiegel ji pasakė, kad vietoj Vokietijos vėliavos norėtų
čempionate matyti LGBT vėliavą, o ant jos užrašytas Vokietijoje
gyvenančių turkų ir afrikiečių pavardes: Khedira, Boateng, Özil.
Šios pavardės, kaip
pažymėjo portalas Pi-news, užtikrino Vokietijos pralaimėjimą
Meksikai pirmose čempionato rungtynėse rezultatu 0:1.
Kaip Vokietijai pavyko taip nusiristi
“iki plintuso”? Iš kur atsirado šitas
išsigimęs monstras Roth Vokietijoje?
"Žaliojo" monstro gimimas
Vokiečiams genetiniu lygmeniu įteigtas
tabu kalbėti apie žydų tautybės asmenų piktadarybes Vokietijoje,
ko nebijo daryti iš buvusios TSRS į Vokietiją atvykęs gyventi
gerai žinomas rusakalbėje žydų spaudoje publicistas Anatolijus
Veksleris. Jo rašinių tema ne karta tapo kairieji neofašistai
žydai, jų tiesiog zoologinė neapykanta bet kokiam tautiškumui,
perauganti net ir į neapykantą Izraelio valstybei, patiems žydams.
Būtent Roth aplinkoje, maitinamoje Sorošo ir Co. užgimsta pati
šlykščiausia, Vekslerio nuomone, antisemitizmo forma – žydiškas
kairysis antisemitizmas, prieš kurį kovoja ir Izraelio premjeras
Benjaminas Netanyahu.
Savo apžvalgoje „Angela Merkel kaip Štazi gyvatės kiaušinis“ tarp VDR saugumo tarnybos „Štazi“
„gyvatės kiaušinių“ Olegas Veksleris fiksuoja ir Klaudijos
Roth gyvatės embrioną.
Veksleris rašo: „Šia tema galima
rašyti ne straipsnius, o disertacijas, monografijas ir romanus.
Nors jie kai kada kaip tik ir išauga iš straipsnių. Prieš kelis
metus aš jau skyriau šiai temai kelis eskizus (apie žaliuosius
pedofilus ir Vili Brantą, Gerhardą Šrioderį, Joškė Fišerį ir
Oskarą Lefonteną, Ole fon Boiste ir Robertą Šille, Klaudijų Rot
ir Klausą Voveraitą, Francą-Jozefą Štrausą ir daugelį daugelį
kitų).
Prie aukščiau išvardintų nevykėlių
priklauso visų pirma daugelis žaliųjų partijos vadų nuo pat jos
egzistavimo pradžios: Klaudiją Rot išvarė iš pirmojo kurso ir
ji neįgijo nei vienos profesijos; faktiškas
2000-jų pilkasis Europos kardinolas Joškė Fišeris nesugebėjo
baigti mokyklos, prisidurdavo dirbdamas tai taksistu, tai fotografu,
bet daugiausia – profesionaliu revoliucionieriumi ir
„revoliucinių grupelių“ smogiku, kurios sumušdavo
policininkus ir mėtydavo į juos bombas. Dabartinis Europos
parlamento vadovas Martinas Šulcas irgi nesugebėjo įveikti net
labai vidutinės mokyklos Achene. Jo draugas Žanas-Klodas Junkeris,
Europos Komisijos vadovas – faktinis nusikaltėlis. Prie pedofilų
galima priskirti eilę žaliųjų lyderių su pagrindiniu
Europarlamento žaliuoju Konni Benditu ir Folkeriu Beku ir dar
nesenai kylančia Vokietijos socialdemokratų partijos (VSDP)
žvaigžde Sebastianu Edati. Prie pašėlusių fanfaronų aš
priskirčiau visų pirma visus tris socialdemokratų kanclerius, nuo
Vili Branto iki Šrioderio, bet visų pirma, žinoma, prieš du
metus mirusį, savo 97-čio išvakarėse, Helmutą Šmitą; didesnio
narcizo pokarinėje Vokietijos politikos nerasti.
„Taikos balandis Klaudija „Fatima“
Rot“
Taip pavadintoje publikacijoje Olegas
Veksleris prieš tris metus rašė: „Štai jums charakteringas pavyzdys:
viena iš daugiamečių žaliųjų partijos viršininkių Klaudija
Roth, pravarde „Fatima, kuri štai jau 40
metų kovoja su atomine energetika, su murmėjimais, su
įžeidinėjimais, su ideologiniais kaltinimais oponentų visomis
mirtinomis nuodėmėmis.“
Tuo metu, kai „adeptai jos partijos
gula po traukinio bėgiais“, kartą metuose vežančio
branduolines atliekas, Klaudija Roth nuvyko į Iraną pas ajatolas,
kur „Klaudija „Fatima“ Rot iš visų jėgų trokšta aprūpinti
Iraną „taikiai naudojama branduoline energija““.
Ji kalbėjo interviu, kad „tai
pagerins Sirijos ir Irano padėtį ir užtikrins Izraelio
saugumą“(!). Taip taip jūs
išgirdote
teisingai, taikaus atomo programa Iranui
sukurta išimtinai dėl Izraelio saugumo (kurį frau Rot supranta
žymiai geriau už Izraelio vyriausybę, kuri turi visai kitą
požiūrio tašką į problemą, negu Rot, kurios visas išsilavinimas
— du semestrai germanistikos, po kurių ją pašalino iš
universiteto, tipiškas žaliųjų partijos funkcionierių
išsilavinimas.“
Autorius ironizuoja, kad branduolinę
energetiką Roth nori vystyti šalyse „sklidinai prikimštomis dujų
ir naftos“ ir primena, kad šioms valstybėms „labai trūksta ir
raketų programos.“
Veksleris tęsia: „Ir staiga net
nusispjauti į saugumą Irano AES, ir į branduolines atliekas, apie
kurias per savo gyvenimą pasakė tiek jaudinančių žodžių, kad
jau laikas rašyti jų rinktinę pavadintą „Main Kampf su taikiu
atomu už vėjo malūnus.“ Už visą tai, autoriaus nuomone, ji
nugyveno neskursdama visą gyvenimą, „iš nuolatos didinamų
partinių-deputatų atlyginimų, kuriuos galima palyginti tiktai su
atlyginimais aukščiausių menedžerių. Nes valstybė rūpinasi
savo deputatais, kad jie galėtų ir toliau meluoti, niekuo
nesirūpindami ir taukšdami viską, kas tik jiems neateina į galvą.
Liūdna tiktai, kad tarp minių Bundestago karjeristų neatsirado
nieko, kas švelniai pataisytų frau Rot, su žodžiais „Madam, na,
iš kur pas jus šie ubago polinkiai? O jūsų mirusi mama ar tik
nedirbo savadautoja Maldavankoje?“
Anatoijus Veksleris pažymi, kad tuo
metu, kai Bundestago vicepirmininkė Klaudija Rot viešėjo Irane,
ajatolų režimas nužudė 12 šios šalies opozicionierių.
Vokietijos „žalieji“ demaskuoti ir apkaltinti
Vokietijoje „žalieji“ yra
pederastų partija, apie tai 2016 metų pabaigoje rašė Vokietijos
portalas Pi-news ir reklamavo kompaktinę plokštelę apie
tenykščius „žalius“ iškrypėlius. Lietuvos „žaliesiems
valstiečiams“, mano nuomone, būtų pravartu atidžiau
susipažinti su šio kompakto turiniu, sužinoti giliau apie
partnerių ideologiją (anie juk Europos parlamente „Žaliųjų
frakcijoje“).
Kad suprasti apie ką kalba
neoliberalai reikia įsivesti specialų neoliberalizmo žodyną ir
viską ką sako neoliberalizmo apologetai automatiškai išversti iš
normalių žmonių kalbą.
O šiame žodynėlyje „žaliasis“
- ne tas, kas saugo gamtą, o tas, kas naikina valstybę, šeimą,
tautą, gąsdina klimato kaita, veža imigrantus ir t.t. - yra
visiška neoliberalizmo fosilija. Pi-news apie Vokietijos žaliuosius
rašoma, kad tai grupės kurios veikia prieš bet kokią normą. Jie
visada ten, kur genderizmas, multikultūralizmas ir pederastija.
Nors jie retai rinkimuose surenka daugiau 5 ar 10 procentų rinkėjų
balsų, bet jų riksmas garsiausiai girdimas MIP. „Žaliasis“
užkratas labiausiai išbujojęs ir atnešęs didžiausią žalą
Vokietijai.
Visiems gerai žinomi „Žaliųjų“
aktyvistai: Claudia Roth ir Cem Özdemir, Daniel Cohn-Bendit
ir Jürgen Trittin.
Kompakte „Niekada ne žalias.
Pavojingos partijos portretas“ sudėtos visos šitos partijos
„šlikštynės“. O jų tikrai daug, kaip jokioje kitoje
Vokietijos partijoje.
Skandalai su „žaliaisiais“ -
reiškinys chroniškas. Europos „žaliųjų“ lyderis Daniel
Cohn-Bendit dar 1976 metais reiškėsi pedofilijos tematikoje, savo
knygoje „Didysis turgus“.
Solidžiausi Vokietijos leidiniai
Frankfurter Allgemeine Zeitung, Die Zeit ir Die Welt buvo paskelbę
publikacijas „Žalieji – pedofilų buveinė“, „Žalieji –
puodynė medaus pedofilams“.
„Puodynė medaus“ - vadino savo
partija pirmaisiais įsteigimo metais buvęs Vokietijos užsienio
reikalų ministras ir „žaliųjų“ lyderis Joškė Fišeris
(Joschka Fischer). Valgyti šio medaus suskrido visi Vokietijos
„smalyžiai“. Ilgametis „Žaliųjų“ partijos narys Markus
Schnapka su nostalgija prisimena šios partijos suvažiavimą
Šiauriniame Reine Vestfalijoje 1985 metais. Darbinė grupė
„homoseksualistai ir pedofilai“ pareikalavo įtraukti į
priešrinkiminę programą į žemės parlamentą reikalavimą
legalizuoti „neprievartinį suaugusių seksą su vaikais“. Ir
šis reikalavimas buvo priimtas. „Chaosas buvo neįtikėtinas“,
- papasakojo Markus Schnapka Deutche Welle. Prie tribūnos veržėsi
taip vadinami „miesto indėnai“, kurie atvirai pasisakė už
pedofilijos legalizavimą. Vos praėjus kelioms dienoms, tais
pačiais 1985 metais įvyko partijos suvažiavimas, kuriame vyko
tokios pačios scenos. Nuo scenos vaikai skandavo paruoštas iš
anksto skanduotes: „Meilė su tėvu – tai nuostabu!".
Žalieji finansavo gėjų ir pedofilų
asociacijas
Devintą dešimtmetį „Žalieji“,
kaip paaiškėjo, tiesiogiai finansavo Federalinę gėjų,
transseksualų ir pedofilų asociaciją, kuri reikalavo įstatymais
įtvirtinti nepilnamečių lytinius santykius su suaugusiais.
1984 metais gėjų, transseksualų ir
pedofilų asocijacija aficialiai įėjo į vieną iš „Žaliųjų“
frakcijos komitetų Bundestage, tai yra galėjo tiesiogiai įtakoti
į partijos kursą ir parlamento darbą. Diskusijos dėl sekso su
vaikais buvo nuolatos inicijuojamos „Žaliųjų“ ir jos niekada
nenutrūkdavo.
Folker Bek, vienas iš labiausiai
gerbiamų politikų iš „žaliųjų“ frakcijos, šiuo metu
posėdžiaujantis Bundestage, žinomas tuo, kad ne kartą reikalavo
iš baudžiamojo kodekso pašalinti straipsnį dėl pedofilijos.
Jungtinei Žaliųjų
frakcijai Europos parlamente vadovauja pedofilas Daniel Cohn-Bendit,
kuris prieš kelis dešimtmečius Frankfurte prie Reino dirbo vaikų
darželyje, per televiziją pasakojo apie savo iškrypusią meilę
vaikams, buvo kaltinamas pedofilija. Už jį balsavo net po
publikacijos knygos, kurioje šis iškrypėlis pasakojo, kaip vaikai
atseginėjo jo klyną. „Maži vaikai fantastiškai
seksualūs!Reikia būti
sąžiningam, rimtai. Vaikas! Aš iš pradžių dirbau su
visai kūdikiais, tai kas kita, bet štai keturių-šešių metų
vaikai! Žinote, kada maža penkių metų
mergaitė ima jus išrenginėti... Tai fantastika!“ -
sakė tiesioginiame televizijos kanalo
„Antenna2“(Prancūzija) Daniel Cohn-Bendit.
Kanibalas iš Rotenburgo vadovavo
„Žaliųjų“ partijos skyriui kalėjime
Žinomas Rotenburgo kanibalas, kuris
2001 metai suėdė savo draugą, įkalinimo įstaigoje užsiiminėja
politine veikla. Jis kalėjime vadovauja „Žaliųjų“ partijos
skyriui.
Mano manymu, didžiausio rinkėjų
pasitikėjimo sulaukusiems „Valstiečiams“ reikėtų atsikratyti
to „žalumo“, prilipusios prie jų partijos pavadinimo, nes nuo
jo Europoje sklinda pederastijos ir viso kito pūvančio tvaikas.
Nuorodos:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą