„Lietuvos persitvarkymo Sąjūdis“: „Nuo herojų iki šabesgojų“

Vakar buvo paminėta „Persitvarkymo Sąjūdžio“ iniciatyvinės grupės suformavimo data. Ši iniciatyvinės grupės suformavimas ir vėlesnis „Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio“ visuomeninio judėjimo įsteigimas, kaip rodo istorija, buvo Kremliaus vakarams parsidavusių vadovų, vykdančių TSRS sugriovimo ir imperijos turtų perėmimo planą, projekto dalis.

Nacionalinių respublikų inteligentija M.Gorbočiovo „persitvarkyme“ buvo įrankis, kuriuo jie profesionaliai manipuliavo. Gali būti, kad Gorbačiovo planas buvo kiek kitoks, kad nacionalinių respublikų turtas išslydo iš Kremliaus ideologų nasrų. Šį imperijos griovimą pabaigė B.Jelcinas, kuris deklaravo: „imkite suvereniteto tiek, kiek galite“ ir sušaudė savo šalies parlamentą iš tankų.

1988 metais inteligentijai, kurios didžioji dalis net nenutuokė apie M.Gorbačiovo planus, prieš nosį buvo pakabintos kelios morkos: nacionalinio išsivadavimo ir geresnio gyvenimo perspektyvos (gyvensime kaip Švedijoje, JAV).

„Kas galėtų paneigti“, kad „Persitvarkymo Sąjūdžio“ aktyvistus prieš 30 metų už vieno stalo nesusodino Kremliaus agentūra? Labai gali būti, kad tarp jų didžioji dalis nebuvo agentai, dirbę sovietams. Mes to niekada nesužinosime. Ar ne todėl sovietinio saugumo agentai Lietuvoje buvo įslaptinti ilgiems dešimtmečiams?

Gali būti, kad ne visi „Sąjūdžio iniciatyvinės grupės“ nariai tarnavo Kremliui, kad dalis jų, gali ir didžioji, net neįtarė, kas ir kodėl visą tai organizuoja. Gali būti, kad dalis iš jų buvo herojai. Juk visa tuometinė visuomenė žinojo, kad „susemti“ visus „sąjūdiečius“ valdžia galėjo bet kada. Tai buvo heroizmas iš inercijos, turint represijų laikų patirtį. Jaunajai kartai tai sunku suprasti. Ją valdžia tik pratina prie represijų, prie teroro.

Mums visiems tada prieš nosį kybojo tautinio išsivadavimo idėja. Šie tautiniai judėjimai valdžios buvo paskatinti, kad jų pagalba greičiau sugriausti imperiją, perimti imperijos turtus. Daugumai, aš buvau vienas iš tokių, protą aptemdė patriotizmas, siekis nusimesti nacionalinės priespaudos grandines, sovietinę nutautinimo jungą. Apie turto grobimą nebuvo nei minties, buvo užvaldžiusios fixe idėjos, kad kapitalas kaupiamas sąžiningu darbu, o ne vagiant, kad Lietuvos nepriklausomybė bus įgyta visiems laikams.

Nuo „Sąjūdžio žinių“ platinimo, nuo „Atgajos“ ekologinio žygio, prasidėjo mano kelias į „Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio“ steigiamąjį suvažiavimą, kurio delegatu aš buvau, į tų laikų „herojus“. Gaila tik, kad šis kelias mus nuvedė ne į „herojus“, o į „šabesgojus“.

Visose buvusiose sovietinėse respublikose planas buvo vienodas: „iš herojų padaryti šabesgojus“

Apie šį virsmą Ukrainoje papasakojo garsus Ukrainos žydų publicistas Eduardas Hodos savo almanache „Nuo herojaus iki šabesgojaus. Eduardo Hodos kreipimasis į Ukrainos didvyrį Stepaną Chmarą.“

Eduardas Hodos, savo seno pažįstamo Ukrainos Didvyrio pavyzdžiu, parodo, kaip Ukrainos nacionalizmas mirtinai surištas trisdešimčia sidabrinių su žydų kapitalu ir religine sekta Chabad.

Autoriaus nuotrauka.

Mano ankstesnės publikacijos apie Sąjūdį:

http://lebionka.blogspot.com/2017/05/ekologinio-klubo-atgaja-ikurimo-30-meti.html

http://lebionka.blogspot.com/2018/02/lauk-is-lietuvos-tarptautines.html