ES įžengė į savo gyvavimo
70-dešimtmetį susidurdamas su eile problemų: Brexit ir JAV
prezidento Donaldo Trampo politika - „Amerika pirmiausiai“, kuri
nukreipta į JAV reindustrializaciją. Nuo birželio 1 dienos JAV
įsigaliojo prekybos muitai ES plienui ir aliuminiui, numatomi muitai
automobiliams ir kitoms ES prekėms. Prof. Valentino Katasonovo
nuomone, Europą susilpnino ir ES valstybių-narių nesutarimai dėl
sankcijų Rusijai, JAV pasitraukimas iš daugiašalės sutarties dėl
Irano branduolinės programos. Dar vienas smūgis ES ekonomikai –
euroskeptikų atėjimas į valdžią Italijoje. Nepaisant to, kad
vieningoje Europoje jau daugiau negu prieš dvidešimt metų
likviduotos nacionalinės valiutos, nuo nacionalinių biudžetų
šalys-narės neatsisakė. O taip vadinamas ES biudžetas– tai virš
nacionalinis antstatas, užtikrinantis bendrų programų finansavimą.
Didžioji šio finansavimo dalis tenka
žemės ūkiui ir gamtinių resursų valdymui, įskaitant
žuvininkystę ir aplinkos apsaugą (40-50% visų išlaidų). Kitos
sritys yra: ES transporto tinklų vystymas, pagalba atsiliekantiems
regionams, mokslo tyrimai, palaikymas ne ES valstybių. 5-6% išlaidų
tenka administracinio aparato išlaikymui.
Pagrindines ES biudžeto įplaukas
(maždaug ¾) sudaro šalių-narių įnašai. Kitu pajamų šaltiniu
yra į ES importuojamų prekių muitų pajamos. Papildomas šaltinis
- 0,3% surenkamo PVM, baudos kompanijoms, pažeidžiančioms ES
įstatymus, įnašai šalių, kurios nėra ES narės ir kita.
Šiuo metu ES galioja 2014-2020 metų
biudžetas. Imta ruošti sekančių septynių metų periodo 2021-2027
metų biudžetą. Dar ХХ amžiuje ES integracija numatė sukūrimą
bendro biudžeto ir bendros finansų ministerijos.
1992 metais ES valstybės-narės
pasirašė Mastrichto susitarimą, kuris nustatė finansinius
normatyvus. Viršutinė suverenios skolos riba nustatyta 60% šalies
BVP, valstybės metinio biudžeto deficitas – 3% BVP. Numatyti taip
pat apribojimai infliacijai ir suverenios skolos popieriams. ES
narės-valstybės chroniškai pažeidžia Maastrichto sutarties
normatyvus. Suverenios skolos vidurkis tarp ES šalių buvo 80% BVP.
Europos integracijos šalininkai skaito, kad atsiradus bendros
finansų ministerijos-ECB tendemui, kontroliuojančiam padėtį,
daryti biudžeto pažeidimus bus sunkiau. Kol kas ES biudžetas tėra
nedideliu papildymu prie nacionalinių biudžetų. Yra grėsmė, kad
dėl Brexit Briuseliui nepavyks išlaikyti ir ankstesnės apimties
biudžeto. 2015 metais Didžioji Britanija įnešė į ES biudžetą
15 milijardus eurų, o gavo iš biudžeto 5,3 milijardus. Grynas
įnašas sudarė beveik 10 milijardų eurų.
EK siūlo du biudžeto deficito
likvidavimo mechanizmus: 1) kompensuoti pajamų praradimus valstybių
narių sąskaita; 2) sumažinti išlaidas. ЕК neskuba mažinti savo
išlaidų, priešingai, savo biudžetą planuoja didinti 1.289
milijardais, kas sudarys 1,114% 27 ES valstybių narių BVP.
2014-2020 metų biudžete šios išlaidos sudarė 1,03% nuo 28 šalių
BVP.
Prancūzija ir Vokietija tam
priešinasi, nes šioms šalims tenka didžiausia ES našta.
Vokietija 2016 metais į ES iždą sumokėjo 23,27 milijardus eurų
(grynas donoro įnašas 12,47 milijardų). Prancūzija 19,48 (grynas
donoro įnašas 8,2 milijardai). Trečias donoras buvo Didžioji
Britanija. Įnašas buvo 12,76 (grynas donoro įnašas – 5,71
milijardai).
2021-20127 metų biudžete ES išlaidos
mažės žemės ūkiui ir atsilikusių regionų vystymui. Atsiras
naujos išlaidos. Numatoma 33 milijardus skirti sienų apsaugai nuo
nelegalios migracijos. Dar 27,5 milijardai gynybos išlaidoms
(daugiau negu dvigubai negu dabartiniame biudžete).
Subsidijos atsiliekančioms valstybėms
dabartiniame biudžete antra pagal dydį išlaidų eilutė – 350
milijardai eurų. Daugiausiai subsidijų tenka Lenkijai-77 milijardai
(22% visų subsidijų). Gryna subsidija jai buvo 7,09 milijardai;
Rumunija gauna 5,99 milijardus grynų subsidijų, Graikija-4,34
milijardus.
Sekančiame biudžete subsidijos sieks
330 milijardai eurų, 20 milijardais mažiau. Nukentės visos rytų
Europos valstybės. Manoma, kad naujame biudžete subsidijos gali
padidėti Italijai, kad ši neišeitų iš euro zonos.
Žanas Klodas Junkeris tvirtino, kad
„biudžetas teisingas visiems“. Tačiau kai kurie Europos
parlamento nariai neslepia, kad ES biudžetas bus „politinis“.
Naujas biudžetas 2021-2027 metams bus priimtais kaip įstatymas, ir
kai kurie euro parlamentarai reikalaus įtraukti į įstatymo tekstą
fomuluotę dėl sąryšio subsidijų su „demokratijos“ laikymusi
ir „europinėmis vertybėmis“. Įstatymas yra priimamas
kvalifikuota dauguma – 55% ES šalių narių, kuriose gyvena 65% ES
gyventojų.
Vengrija balsuos prieš, jie nesugebės
vetuoti priimamo įstatymo. Bet jeigu prie jos prisijugs kitos šalys,
įstatymas gali likti nepriimtas iki sekančių metų pavasario.
Junkeris skuba jį priimti iki pavasario, kada vyks rinkimai į naują
Europos parlamentą ir bus atnaujinta Europos Komisija. Globalistai
priversti skubėti, nes euro skeptikų gratos auga. Italija nori
išeiti iš euro zonos ir sugrįžti prie lyros, atmesti Mastrichto
susitarimą. Briuselyje baiminasi, kad Italijos pavyzdys gali būti
užkrečiamas. Irstančioje Europoje gali nebelikti ir kuklaus
vieningo biudžeto, kuris veikia 2014-2020 metais, mano profesorius
Valentinas Katasonovas.
Mano įsitikinimu, ES projektas su
visais jo biudžetais yra pasmerktas, jis bus sunaikintas imigracijos
iš Afrikos ir Azijos. Vien Vokietijai „pabėgėliai“ kainuos
trilijoną eurų. Tai rodo žinomiausio Vokietijos ekonomisto
Hanso-Vernerio Sinn prognozės. O kur kitų ES šalių-donorių
išaidos veltėdžiams „pabėgėliams“? Viską jie suris, kaip
skėriai. Globalistų planas – sunaikinti Europą, į tai
nuosekliai einama.
Nuorodos:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą