Po Vokietijos-Meksikos
rungtynių paskambino draugas. Aš jam tiesiai: „Hitler Kaput!“ O
jis man: „grose šeize!“ Abu sutarėm,
kad Vokietijos rinktinė, nuo tada, kai tik mes ją atsimename
žaidžiant čempionatuose, o abu esame įžengę į septintą
dešimtį, turėjo nacionalinį charamterį, o šita rinktinė,
kurioje laksto turkai, prieš kelias savaites glėbiasčiavęsi su
Turkijos premjeru R-T. Erdoganu, ar nežinia iš kur atvykę
„juodukai“, turi turkišką, afrikietišką charakterį, bet ne
vokišką. Jie, tarytum, žaidžia iš reikalo. Tai ne Vokietijos
rinktinė, kokią mes dar atsimename - su valia laimėti.
Tautų maišymo
politikos atgarsiai pasiekė ir futbolą. Ji sunaikino futbolo
čempionato koloritą. Čempionatas tapo labai brangiu ir margu
samdytų svieto perėjūnų spektakliu, kuris skirtas viso pasaulio
alkoholikams, dykaduoniams ir pajacams, bei politikams, norintiems
pademonstruoti savo „artumą su liaudimi“.
Abu su draugu
sutarėme, kad ir LRT komentatoriai nebe
tie, ypač tas, kur kapoja trumputėmis frazėmis ir labai myli žodį
„žudyti“. Gal jis nežino, ką tas žodis reiškia? O gal žino,
bet taip nori įteigti, kad globalizmas, prieš nužudydamas nacijas,
nužudė nacionalinį futbolą?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą