2019-12-24

Daliaus Stanciko atsakymas Jono Noreikos šmeižikams


Gruodžio 23 dieną Delfi paskelbtame straipsnyje „Kodėl nepasitikima žydų gelbėtojais?“ Dalius Stancikas pagrindžia savo teiginius, išdėstytus Genocido tyrimo centro pažymoje dėl Jono Noreikos antinacinės veiklos ir kunigo Jono Borevičiaus liudijimo. Tai autoriaus mėginimas atremti istorikų-šabesgojų Nerijaus Šepečio ir Alvydo Nikžentaičio šmeižtą prieš mūsų tautos didvyrį Joną Noreiką.

Kodėl aš Šepetį ir Nikžentaitį pavadinau garbingais šabesgojų vardais. Skirtingai nei gojai, šabesgojai yra žydų mylimi. Apie vieną iš tokių mylimų šabesgojų žydų-rusų dainininkas Aleksandras Rozenbaumas sukūrė net dainą.



Aš manau, kad „Holokausto industrijai“ Jonas Noreika yra simbolis, kurį apdergus apdergiama visa lietuvių tauta. Jei gojų didvyriai paskiriami „žydšaudžiais“, reiškia ir visa tauta tokia. Tuomet, šast, ant stalo 447 JAV įstatymą dėl žydų turto restitucijos ir atiduokit visą Lietuvos turtą žydams, net tą, kurį iš žydų atėmė patys žydai, ir nepamirškite Kukliansky grąžinti jos mamos žvakidžių. Tai svarbu, nes jos mama nieko „nejautė“, kad J.Noreika gelbėjo žydus.

Kad Noreika kalėjo Štuthofo koncentracijos stovykloje (Archiwum Muzeum Stutthof, Sygn., I-III-11224) istorikams-šabesgojams nėra įrodymas, liudininkai apie jo antinacinę veiklą (SD vadas Lietuvos teritorijoje Karlas Jägeris, Lietuvos laisvės armijos (LLA) Šiaulių skyriaus vadas Stepas Kontrimas, vienas iš Lietuvių fronto Kęstučio karinio dalinio organizatorių Vytautas Stonys, 1941 m. sukilėlis Damijonas Riauka, antinacinio pasipriešinimo organizacijos Lietuvių frontas Šiaulių skyriaus vadas dr. Domas Jasaitis, pats Jonas Noreika (tardymų protokolai KGB kalėjime) ir, pagaliau, pats naujausias įrodymas – kun. Jonas Borevičius. Antinacinės organizacijos Lietuvių fronto veiklos tyrėjas Mindaugas Bloznelis J. Noreiką yra įtraukęs tarp 53 ryškiausių šios organizacijos dalyvių) irgi ne įrodymai.

Žinant ypatingą pogrindžio veiklos slaptumą šių liudijimų yra tikrai nemažai (apie partizanus, pogrindžio pasiųstus įsidarbinti stribais ar NKVD-istais, tai pagrindžiančių šaltinių paprastai būna mažiau). Istorikams-Šabesgojams tai nesvarbu, nors visi šaltiniai yra nurodyti Centro pažymose, jie toliau meluoja, neva Centras savo išvadų niekuo nepagrindžia?

Dėl žydų gelbėjimo D.Stancikas rašo: „Remiantis jau minėtais ir kitais istoriniais šaltiniais (jie nurodyti ankstesnėje Centro pažymoje) Centras šių metų kovo 27 savo paaiškinimuose apie Joną Noreiką paskelbė tokią išvadą: „J. Noreika priklausė antinaciniam Šiaulių pogrindžiui, kuris gelbėjo žydus, J. Noreika padėjo žydų gelbėtojams“.

Šiaulių antinacinis frontas buvo sukūręs labai stiprų, platų ir aktyvų Šiaulių gelbėjimo tinklą, kurio organizatorius buvo dr. Domas Jasaitis.

Stancikas rašo: „Tiek iš D. Jasaičio, tiek iš J. Noreikos liudijimų, tiek iš jų užimamų pareigų antinaciniame pogrindyje (D. Jasaitis buvo Lietuvių fronto Šiaulių m. vadas, J. Noreika – Lietuvių fronto Šiaulių apskrities vadas, abu šie skyriai buvo sudarę bendrą tarybą) akivaizdus labai artimas D. Jasaičio (žydų gelbėjimo organizatoriaus) ir J. Noreikos santykis.

Logiškai mąstančiam tyrėjui neišvengiamai turėjo iškilti šie klausimai: ar žydų gelbėtojas (oficialiai pripažintas) Domas Jasaitis būtų pasitikėjęs „Holokaustą vykdančiu dokumentuotu kolaborantu“ (čia taip E. Zingerio vadovaujama tarptautinė komisija pavadino J. Noreiką) – juk už žydų gelbėjimą naciai baudė mirties bausme?

Ar gyvybe dėl žydų rizikuojantis D. Jasaitis žydus persekiojantį asmenį (toks pagal N. Šepetį yra Noreika) vertintų kaip „didelį patriotą ir rezistentą“, „griežtai ginusį krašto reikalus prieš okupantus“? Juk jei J. Noreiką vertintume kaip N. Šepetys, A. Nikžentaitis ir E. Zingerio Komisija, tai jis turėjo būti mirtinai pavojingas ne tik D. Jasaičiui, bet ir žydus gelbėjusiai jo žmonai Sofijai Lukauskaitei–Jasaitienei bei jų sūnui ir dukrai (žydų gelbėjimo darbe dirbusiais pasiuntinukais), ir jos seseriai Onai Lukauskaitei-Poškienei, su kuria po karo J. Noreika sukūrė antisovietinę organizaciją (dar vienas faktas, rodantis ypatingą Jasaičių ir Noreikos tarpusavio pasitikėjimą) bei dviem jos sūnums!

Visas šis istorinis kontekstas, taip pat kiti šaltiniai, nurodyti pavasarį paskelbtuose Centro paaiškinimuose, ir leido padaryti jau minėtą Centro išvadą. Ir štai dabar atrastas kun. Jono Borevičiaus (oficialiai pripažinto žydų gelbėtojo) liudijimas, kad žydų gelbėjimui jį paskatino Jonas Noreika, organiškai įsiliejo į Šiaulių pogrindžio ir žydų gelbėjimo paveikslą ir jį papildė.“

Plačiau minėtame D.Stanciko straipsnyje.

Nuorodos:





Komentarų nėra:

Rašyti komentarą