2019-12-14

Ursula fon der Layen bandys prastumti ES „Migracijos ir prieglobsčio“ sutartį kitų metų pradžioje




Po šią savaitę įvykusio ES valstybių susitarimo dėl klimato kaitos, naujoji ES komisijos pirmininkė ketina prastumti dar vieną projektą – migracijos ir prieglobsčio susitarimą.

Tai numatoma padaryti vasario pabaigoje. Šis susitarimas turi tapti pagrindu naujo taisyklių rinkinio, liečiančio elgesį su prašančiais ES prieglobsčio, dalyvaujant visoms ES narėms. Pagal šiandien galiojančius įstatymus, prieglobsčio suteikimo procedūra turi būti vykdoma šalyje, kurioje pareiškėjas pirmą kartą įžengė į Šengeno erdvės teritoriją. Tai taip vadinama Dublino sutartis, kuri pirmiausiai liečia ES pasienio valstybes. Daugiausiai nukenčia Graikija, Italija ir Ispanija, kur atvyksta daugiausiai imigrantų. Todėl Dublino sutartis ilgą laiką šių šalių buvo kritikuojama.



Dar viena „nukentėjusi“ valstybė – Vokietija, kurios kanclerė Angela Merkel vienašališkai, neturėdama tam visų ES šalių ir Vokietijos parlamento įgaliojimų, atidarė ES Šengeno zonos sienas ir įleido 2015 metais į ES apie 2 milijonus nelegalių migrantų. Dabar jos statytinė Ursula fon der layen, Merkel vyriausybėje dirbusi gynybos ministre, bando taisyti šefės padarytą nusikaltimą.

Dėl didelių išmokų ir palankios migrantų priėmimo politikos, Vokietija tapo visų į ES vykstančių veltėdžių Meka. Nuo 2015 iki 2018 metų Vokietijoje pareiškimus prieglobsčiui pateikė 1,6 milijono žmonių. Viso ES per šį laikotarpį jų buvo 4 milijonai.

Bandymus veikti skatina ir nuolatiniai Turkijos grasinimai leisti šioje šalyje esantiems 4 milijonams migrantų netrukdomai vykti į ES. Šiais metais iš Turkijos į ES persikraustė beveik 70000 nelegalų. Pagrindinis Turkijos reikalavimas – skirti jai didesnę finansinę paramą.

Nauja ES sutartis numato:
    * sustiprinti ES išorės sienų apsaugą;
    * solidarų pabėgėlių paskirstymą visoms ES valstybėms;
    * pagreitinimą deportacijos tų, kuriems atsisakyta suteikti prieglobstį;
    * užkirsti kelią antrinei migracijai, kai vienoje ES šalyje gavęs prieglobstį, prieglobsčio prašo sekančioje ES valstybėje. Tai numatoma pasiekti griežtinant kontrolę ir suvienodinant prieglobsčio suteikimo procedūrą;
    * privalomas priėmimas migrantų pagal JTO perkėlimo programą.
Manoma, kad šios naujos ES administracijos ambicijos yra sunkiai įgyvendinamos. Išorės sienų apsauga vargu ar savaime sumažins imigrantų skaičių, nes kiekvienas užsienietis, prašantis prieglobsčio, yra įleidžiamas, kad būtų galima patikrinti jo prašymo pagrįstumą. Padaugėjus pasieniečių laivų Viduržemio jūroje, padaugės ir čia „skęstančių“, todėl migrantų srautas iš Afrikos tik sustiprės.

Lapkričio pabaigoje Višegrado grupės šalys (Čekija, Slovakija, Vengrija ir Lenkija) perspėjo, kad jos nepasirašys naujos pabėgėlių sutarties. Čekija premjeras Andrej Babis pasakė: „Mes principingai atmetame pabėgėlių Europos sąjungoje paskirstymo mechanizmą, atmetame bet kokias kvotas. Mes principingai atmetame neteisėtą migraciją. Mes taip pat neleidžiame kontrabandistams spręsti, kas gyvens Europoje. Aš nesuprantu, kodėl nuolatos kažkas kelia šią temą už derybų stalo. Aš tikiuosi, kad tai pasibaigs naujos Europos komisijos rėmuose“, – pasakė Babis. Jis pabrėžė, kad vyriausybei ir ateityje čekų tautos interesai bus pirmoje vietoje.

Nuorodos:
http://lebionka.blogspot.com/2019/11/visegrado-salys-dar-karta-atmete.html


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą