Po šią savaitę įvykusio ES
valstybių susitarimo dėl klimato kaitos, naujoji ES komisijos
pirmininkė ketina prastumti dar vieną projektą – migracijos ir
prieglobsčio susitarimą.
Tai numatoma padaryti vasario
pabaigoje. Šis susitarimas turi tapti pagrindu naujo taisyklių
rinkinio, liečiančio elgesį su prašančiais ES prieglobsčio,
dalyvaujant visoms ES narėms. Pagal šiandien galiojančius
įstatymus, prieglobsčio suteikimo procedūra turi būti vykdoma
šalyje, kurioje pareiškėjas pirmą kartą įžengė į Šengeno
erdvės teritoriją. Tai taip vadinama Dublino sutartis, kuri
pirmiausiai liečia ES pasienio valstybes. Daugiausiai nukenčia
Graikija, Italija ir Ispanija, kur atvyksta daugiausiai imigrantų.
Todėl Dublino sutartis ilgą laiką šių šalių buvo kritikuojama.
Dar viena „nukentėjusi“ valstybė
– Vokietija, kurios kanclerė Angela Merkel vienašališkai,
neturėdama tam visų ES šalių ir Vokietijos parlamento įgaliojimų,
atidarė ES Šengeno zonos sienas ir įleido 2015 metais į ES apie 2
milijonus nelegalių migrantų. Dabar jos statytinė Ursula fon der
layen, Merkel vyriausybėje dirbusi gynybos ministre, bando taisyti
šefės padarytą nusikaltimą.
Dėl didelių išmokų ir palankios
migrantų priėmimo politikos, Vokietija tapo visų į ES vykstančių
veltėdžių Meka. Nuo 2015 iki 2018 metų Vokietijoje pareiškimus
prieglobsčiui pateikė 1,6 milijono žmonių. Viso ES per šį
laikotarpį jų buvo 4 milijonai.
Bandymus veikti skatina ir nuolatiniai
Turkijos grasinimai leisti šioje šalyje esantiems 4 milijonams
migrantų netrukdomai vykti į ES. Šiais metais iš Turkijos į ES
persikraustė beveik 70000 nelegalų. Pagrindinis Turkijos reikalavimas –
skirti jai didesnę finansinę paramą.
Nauja ES sutartis numato:
* sustiprinti ES išorės sienų
apsaugą;
* solidarų pabėgėlių paskirstymą visoms ES
valstybėms;
* pagreitinimą deportacijos tų, kuriems atsisakyta
suteikti prieglobstį;
* užkirsti kelią antrinei migracijai,
kai vienoje ES šalyje gavęs prieglobstį, prieglobsčio prašo
sekančioje ES valstybėje. Tai numatoma pasiekti griežtinant
kontrolę ir suvienodinant prieglobsčio suteikimo procedūrą;
* privalomas priėmimas migrantų
pagal JTO perkėlimo programą.
Manoma, kad šios
naujos ES administracijos ambicijos yra sunkiai įgyvendinamos.
Išorės sienų apsauga vargu ar savaime sumažins imigrantų
skaičių, nes kiekvienas užsienietis, prašantis prieglobsčio, yra
įleidžiamas, kad būtų galima patikrinti jo prašymo pagrįstumą.
Padaugėjus pasieniečių laivų Viduržemio jūroje, padaugės
ir čia „skęstančių“, todėl migrantų srautas iš Afrikos tik
sustiprės.
Lapkričio pabaigoje Višegrado grupės
šalys (Čekija, Slovakija, Vengrija ir Lenkija) perspėjo, kad jos
nepasirašys naujos pabėgėlių sutarties. Čekija premjeras Andrej
Babis pasakė: „Mes principingai atmetame pabėgėlių Europos
sąjungoje paskirstymo mechanizmą, atmetame bet kokias kvotas. Mes
principingai atmetame neteisėtą migraciją. Mes taip pat
neleidžiame kontrabandistams spręsti, kas gyvens Europoje. Aš
nesuprantu, kodėl nuolatos kažkas kelia šią temą už derybų
stalo. Aš tikiuosi, kad tai pasibaigs naujos Europos komisijos
rėmuose“, – pasakė Babis. Jis pabrėžė, kad vyriausybei ir
ateityje čekų tautos interesai bus pirmoje vietoje.
Nuorodos:
http://lebionka.blogspot.com/2019/11/visegrado-salys-dar-karta-atmete.html
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą