Vokiečiai sunerimo, kad
Afrikos ir Azijos musulmonais dirbtinai pakeisti
Vokietijos gyventojai nebus konkurencingi pasaulio rinkose. Su
vokiečių genocidu (gyventojų pakeitimas JTO yra prilygintas
genocidui) jie jau, panašu, susitaikė.
Vokietijoje atlikti tyrimai
parodė, kad didelis ateivių iš Afrikos ir Islamo šalių
gimstamumas sukels ekonominę katastrofą dėl gyventojų protinės
degradacijos (1, 2).
2015 metais buvo
tvirtinama, kad pabėgėliai - reikalingi specialistai. Šiandien MIP
jau neneigia, kad tai buvo bemoksliai, kurie parazituoja šalies
socialinę sistemą. 2015 metais atvyko virš 2 milijonų imigrantų,
dauguma iš Afrikos ir Artimųjų Rytų musulmonai sunitai. Du
trečdaliai iš jų buvo funkciniai beraščiai. Tris iš keturių
sirų virš keturių metų nuo atvykimo į Vokietiją gyvena iš
pašalpos Hartz4. Kas antras Herz pašalpos gavėjas Vokietijoje yra
su migraciniu fonu.
Praėjusią savaitę
Vokietijos federalinė statistikos žinybą
(Statistische Bundesamt) paskelbė naują tyrimą pavadintą
„bevaikystė, gimimai ir šeimos“ (Kinderlosigkeit, Geburten und
Familien).
Tyrimas parodė, kad 2018
metais moterys imigrantės pagimdo žymiai daugiau vaikų, nei
moterys autochtonės. Amžiaus grupėje nuo 45 iki 54 metų pas
autochtones šis rodiklis yra 1,5 vaiko, pas atvykėles – 2,4.
Vaikų išsilavinimas priklauso nuo tėvų išsilavinimo ir
socialinės kilmės. Pas žemos kvalifikacijos vokietes yra 1,7
vaiko, pas atvykėles – 2,4 vaiko. Pas turinčias aukštąjį
išsilavinimą vokietes -1,4 vaiko. Šie skaičiai parodo, kad
gimstamumą užtikrina žemas išsilavinimas ir migracinis fonas. Be
to atvykėlės gimdo jaunesnės. Kas penktas prieglobsčio prašytojas
gimė Vokietijoje, nes dauguma moterų-pabėgėlių buvo nėščios,
kuomet atvyko į Vokietiją.
Kitas tyrimas, kurį
atliko Federalinis gyventojų tyrimo institutas Bundesinstitut für
Bevölkerungsforschung (BiB) parodė, kad migracijos fonas yra
lemiamas gimstamumo faktorius.
Tik 14 procentų vokiečių
moterų turėjo 3 ir daugiau vaikų, pas imigracinį foną turinčias
– 28 procentai. Daugiausiai vaikų pas musulmones. Pirmoje kartoje
46 procentai šių moterų turi tris ir daugiau vaikų, jų dukterų
kartoje – 32 procentais, kas vis tiek ženkliai daugiau kaip pas
autochtones.
Ateityje problema tik
aštrės dėl tolesnės migracijos iš regionų su protiškai
atsilikusias gyventojais ir neigiama demografine dinamika pačioje
Vokietijoje. Mažą išsilavinimą turinčios moterys nuo 25 iki 34
metų pagimdo 1,4 vaiko. Vidutinis moters amžius, susilaukusios
pirmagimio šalyje yra 30 metų. Ketvirtadalis aukštąjį
išsilavinimą turinčių moterų lieka bevaikėmis.
Dar didesni skirtumai,
jei pridėti išsilavinimo faktorių. Mokykloje blogiausiai mokosi
musulmonų vaikai. Jiems todėl sunkiau rasti gerai apmokamą darbą.
Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kas devintoje klasėje turkų vaikai
yra blogiau įsisavinę pagrindines disciplinas vokiečių, anglų,
matematiką.
Skirtumai ryškėja ne
tik švietimo, bet ir darbo, socialinėje ir kriminalinėje srityse.
Atidžiai stebintys
visuomenės ir politikos gyvenimą Vokietijoje jaučia, kad ant
Vokietijos kaklo užsineria kilpa. Dabartinės Vokietijos vyriausybės
veiksmus apsprendžia ne protas, o ideologija, griaunanti šalies
energetiką, pramonę ir piliečių santaupas, nekalbant apie pensijų
fondus. Visa tai lydi žodžio laisvės suvaržymai ir etninės
gyventojų sudėties keitimas. Planingas gyventojų sudėties
pakeitimas, tam pasitelkiant imigraciją, reiškia negrįžtamą
pabaigą klestėjimo ir socialinės valstybės pabaigą.
Vokietija šalis turinti
nedaug žaliavų. Vokietijos klestėjimas paremtas švietimu,
inovacijomis ir inžinerijos menu. Tai Vokietiją padarė trečia
eksporto šalimi pasaulyje. Kiek dar ilgai? Spartus gyventojų
išsilavinimo lygio kritimas, iš vienos pusės, ir kairės-žaliųjų
priešiškumas pramonei, kartu su socialinės sistemos išsekimu,
atneš pabaigą Vokietijos klestėjimui.
Nuorodos:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą