2024-04-09

Ar Italija aplenks Vokietiją ir taps stipriausia ekonomine galia?

Labai džiaugiuosi, kad gyvenu "Gerovės valstybėje", kurioje kas penktam gyventojui stinga lėšų maistui. Džiaugiuosi, kad Lietuvos gamta, ikėjoms iškirtus miškus,  tampa panaši į Mėnulio peizažus, kad buka premjerė švaisto skolintus milijonus, bet nesako, kiek milijardų mes jau skolingi, džiaugiuosi, kad bukas anūkas paskelbė karą Kinijai ir dabar už kiekvieną kinietišką smulkmeną permokame, nes ji keliauja per lenkų rankas. Žodžiu, kam kalbėti apie Lietuvos ekonomiką, jei jos sparčiai nelieka. 

Jei neturi mašinos, varvini seilę dėl svetimos. Jei Lietuvoje neliko ekonomikos, tai aš bent žvalgausi į kitas ES valstybes, su viltimi, kad kažkur ekonomika dar gyvuoja.  


"Berliner Zeitung" paskelbė labai įdomų Franz Becchi ir Liudmila Kotlyarova straipsnį "Sudėtingas palyginimas: Ar Italija aplenks Vokietiją ir taps stipriausia ekonomine galia?" Žemiau pateikiu šio straipsnio vertimą.

Vokietijos ekonomikos perspektyvos niūrios, tačiau pietų šalys auga. Ar Italija aplenks Vokietiją? Nagrinėjame šią tezę.

ES ekonominės perspektyvos atrodo niūrios, tačiau kai kurioms narėms sekasi geriau nei kitoms. Pietų Europa šiuo metu augimo tempais lenkia turtingesnę šiaurę.

Vokietijos ekonomika sustojo, o, pavyzdžiui, Italija išgyvena netikėtą pakilimą. "Deutsche Welle" net išspausdino antraštę: "Ar Italija aplenkė Vokietiją kaip Europos ekonomikos galiūnė?" Skamba utopiškai, bet kas už to slypi? 

Ekonomikos augimas: Vokietija atsilieka nuo Italijos

Paskutinį 2023 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, Italijos ekonomika augo 0,6 proc., o Vokietijos ekonomika per tą patį laikotarpį susitraukė 0,3 proc. Apskritai Italijos ekonomika pernai augo 0,9 proc. ir gerokai viršijo vyriausybės prognozes, o Vokietijos ekonomika atsiliko nuo ankstesnių vyriausybės šviesoforo prognozių ir susitraukė 0,3 proc.

Vokietijos ekonomika jau kurį laiką ritasi žemyn. Pagrindiniai Vokietijos ekonomikos tyrimų institutai neseniai sumažino 2024 m. prognozes, nes eksportas mažėja, o vidaus paklausa neauga. Tikimasi, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) šiais metais išaugs tik 0,1 proc. Prieš šešis mėnesius prognozė tebuvo 1,3 proc.

Nuo koronaviruso pandemijos protrūkio pradžios Vokietijoje beveik neaugo, nes dėl padidėjusių energijos kainų sulėtėjo gamyba gamybos sektoriuje. Ypač sunkių laikų tikėjosi ir Italija. Ar padėtis pasikeitė?

Pietų Europa auga labiau nei šiaurinė

Faktas tas, kad pietinės Europos šalys mažiau nukentėjo nuo gamybos sulėtėjimo ir santykinai pigių rusiškų dujų praradimo, o panaikinus koronaviruso sukeltus apribojimus, jos pasinaudojo turizmo pagyvėjimu. Tai ypač pasakytina apie Italiją.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Fratelli d'Italia) neseniai vykusiose spaudos konferencijose entuziastingai pasakojo apie teigiamas savo šalies tendencijas. Ji teigė, kad jos vyriausybė sugrąžino Italijai politinį stabilumą, o tai yra ekonomikos augimo priežastis.

Nors daugelis ES narių nerimauja dėl dešiniosios pakraipos vyriausybės Italijoje, Meloni dabar sulaukė ir tarptautinio pripažinimo. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (SPD) nutiesė jai raudoną kilimą kanceliarijoje, o kiekvienas susitikimas su ES Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (CDU) yra šiltas apkabinimas. JAV prezidentas Joe Bidenas net pabučiavo ją į kaktą, dėl to Italijoje sulaukė kritikos.

Kodėl Italijos ekonomika auga?


Tačiau kiek iš tikrųjų Meloni prisideda prie Italijos ekonomikos vystymosi? Kalbant apie ekonominę politiką, atrodo, kad ministrė pirmininkė tik seka savo pirmtako Mario Draghi pėdomis ir toliau vykdo jo politiką. Tačiau kiek įspūdingas yra ekonomikos augimas?

"Italijoje nėra jokio tinkamo augimo", - interviu laikraščiui "Berliner Zeitung" komentuoja italų ekonomistas Nino Galloni. Naujausi skaičiai paliko klaidingą įspūdį, kritiškai vertina jis. Vokietijos ekonomiką šiuo metu krizė paprasčiausiai paveikė labiau, todėl atrodo, kad Italija klesti.

Tai patvirtina ir viešųjų finansų apžvalga: Italijos ekonomikos augimas daugiausia grindžiamas didėjančia skola. Prieš prasidedant koronaviruso pandemijai, nauja Italijos vyriausybės skola tebuvo 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Tačiau pastaraisiais metais ji labai išaugo ir 2023 m. pirmąjį pusmetį pasieks 8,3 proc. bendrojo vidaus produkto. Apskritai Italijos valstybės skola sudaro 137,3 % BVP, o Europos vidurkis yra 90 % BVP. Vokietijoje skolos santykis 2023 m. sudarė 63,7 proc.

Be kita ko, tuometinė Giuseppe Conte vyriausybė 2020 m. gegužės mėn. pradėjo skatinti energijos taupymo priemones, dar vadinamas "superpriemoka". Namų savininkai gaudavo mokesčių lengvatas arba tiesiogines nuolaidas už renovacijos darbus, kuriais buvo pagerintas jų nekilnojamojo turto energijos vartojimo efektyvumas. Tai gerokai paskatino Italijos ekonomiką. "Būtent tai ir lėmė skirtumą tarp Italijos ir kitų ES narių", - sako ekonomistas Galloni. Iš viso Italijos valstybė premijoms išleido beveik 150 mlrd. eurų.

Tačiau šią programą jau sukritikavo Conte įpėdinis Mario Draghi. Buvo teigiama, kad superpremija panaikintų bet kokias paskatas derėtis dėl darbo kainų, o tai neišvengiamai turėtų infliacinį poveikį. Tačiau tik su Meloni programa dabar palaipsniui mažinama.

"Manau, kad Meloni iš tikrųjų sulėtino Italijos ekonomikos augimą", - kritikuoja Galloni. Be to, kad panaikino supermokestį, ji taip pat nutraukė piliečių pašalpų mokėjimą, po kurio nebuvo jokio teigiamo poveikio atlyginimams. 

Italija nėra nauja ekonominė galybė, tačiau Vokietija yra socialiai nelygi

Tuo pat metu Italija yra viena iš didžiausių pandemijos metu priimto ES naujos kartos ekonomikos atkūrimo fondo lėšų gavėjų. Iki 2026 m. šalis subsidijų ir paskolų forma turėtų gauti apie 200 mlrd. eurų. "Tuomet Italija turės grąžinti šiuos pinigus su įsipareigojimais, kurių negalės įvykdyti", - aiškina Galloni.

Jo išvada: Italijos ekonomikos augimas nėra pakankamai didelis, kad kompensuotų skolą. Todėl mažas Italijos "ekonominis stebuklas" yra tik tyla prieš audrą. Nepriklausomai nuo geopolitinių įvykių Meloni prognozuoja, kad Italijos laukia sunkūs laikai.

Lyginti šalį su Vokietija, kurios padėtis, nepaisant recesijos, bent jau pagal BVP vienam gyventojui ar nedarbo lygį yra geresnė nei Italijos, pavyzdžiui, yra klaidinanti. Italija kol kas netaps nauja ekonomine galybe. Tačiau Vokietija iš tikrųjų atsilieka nuo Italijos pagal grynojo turto, tenkančio vienam gyventojui, vidurkį. Mediana rodo visuomenės centro turtą ir leidžia susidaryti aiškų vaizdą apie turto pasiskirstymą Vokietijoje. Europos centrinio banko (ECB) duomenimis, Italijos namų ūkio mediana yra 161 062 eurai, o Vokietijos - tik 106 206 eurai. Tai rodo, kad Vokietijoje vyrauja itin didelė socialinė nelygybė.



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą