2025-02-04

USAID bus prijungta prie Valstybės departamento



Po DOGE kryžiaus žygio USAID buvo įtraukta į Valstybės departamentą, vadovaujamą Rubio, rašoma JAV portale "Zerohedge".

„USAID bus prijungta prie Valstybės departamento, mažinant darbuotojų skaičių, tačiau ji išliks humanitarinės pagalbos įstaiga, sakė @saraecook ir man šaltiniai. Tikimasi, kad D. Trumpo administracija apie šiuos veiksmus paskelbs artimiausiomis dienomis. Diskusijos dėl finansavimo mažinimo šiandien dar buvo sklandžios“, - CBS News vyresnioji Baltųjų rūmų reporterė Jennifer Jacobs rašė X.

Per pastarąsias kelias dienas D. Trumpo administracijos žingsnis atimti iš USAID nepriklausomybę ir prijungti ją prie Valstybės departamento buvo gerai suplanuotas, nes nutekėjo informacija ir pranešimai per žiniasklaidos priemones.


Kaip pažymėjome anksčiau:

Jei USAID bus prijungta prie Valstybės departamento, Marco Rubio užtikrins dotacijų kontrolę ir neleis mokesčių mokėtojų lėšoms patekti į giluminės valstybės kasą. Ir tai galiausiai reikš istorinį Amerikos vaidmens pasaulyje pokytį.  

USAID trūko tik dotacijų skirstymo priežiūros, todėl agentūra tapo giluminės valstybės pinigų plovimo fondu. Dabar, kai valstybės tarnyboje dirba Rubio, taip nebėra.

* * * 

Praėjus maždaug parai po to, kai JAV Tarptautinės plėtros agentūros interneto svetainė užsidarė ir dingo oficiali jos X paskyra, prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienio vakarą kreipėsi į žurnalistus, pareikšdamas: „Ją valdė būrys radikalių bepročių. Ir mes juos pašalinsime.“ 

Iki vidurnakčio Elonas Muskas, kuris prižiūri vyriausybės efektyvumo iniciatyvą „DOGE“, per tiesioginę „X Spaces“ sesiją mokesčių mokėtojams pateikė naujausią informaciją apie USAID statusą.

Muskas daugiau nei 682 000 klausytojų pasakė, kad prezidentas „sutiko, jog turėtume ją [USAID] uždaryti“. Tai būtų vienas didžiausių iki šiol planuojamų apkarpymų, o USAID likimas greičiausiai bus toks, kad ji praras nepriklausomybę ir bus prijungta prie Valstybės departamento.

„Kai gilinomės į USAID, paaiškėjo, kad čia turime ne obuolį su kirminu, o iš tikrųjų tiesiog kirminų kamuolį. Jei turite obuolį su kirminu, kirminą galite išimti. Jei turite visą kamuolį kirminų, tai beviltiška. USAID yra kirminų kamuolys. Nėra jokio obuolio. O kai nėra obuolio, reikia tiesiog atsikratyti viso to. Štai kodėl ji turi pasitraukti. Ji nepataisoma“, - aiškino Muskas. 

 Muskas rašė „X“: „USAID yra nusikalstama organizacija. Laikas jai mirti.“


AP pažymėjo:

Musko komentarai pasirodė po to, kai administracija išleido atostogų du aukščiausio rango USAID saugumo vadovus po to, kai jie atsisakė perduoti slaptą medžiagą, esančią riboto naudojimo zonose, Musko vyriausybės patikrinimo komandoms, sekmadienį naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė dabartinis ir buvęs JAV pareigūnas.

Musko Vyriausybės efektyvumo departamento, vadinamo DOGE, nariai galiausiai šeštadienį vis dėlto gavo prieigą prie pagalbos agentūros įslaptintos informacijos, į kurią įeina žvalgybos ataskaitos, sakė buvęs pareigūnas.

D. Trumpas jau nurodė įšaldyti užsienio pagalbą, vykdydamas savo užsienio politiką „Pirmiausia - Amerika“. Kaip pastebi kai kurie autoriai, USAID iš tikrųjų tarnavo kaip „giliosios valstybės“ pinigų plovimo schema.


Žurnalistas Robby Starbuckas pateikė daugiau spalvų: 

„Kaip jau sakiau anksčiau, USAID yra CŽV priedanga. Kartu su tokiomis nevyriausybinėmis organizacijomis kaip Atviros visuomenės fondas jie naudojasi JAV mokesčių doleriais ir vyriausybės ištekliais kaip savo asmenine taupykle. Stebėti tai buvo įnirtinga. Tikėkimės, kad dabar paaiškės visa tiesa“, - rašė žurnalistė Lara Logan (Lara Logan) svetainėje X. 


Musko dalyvavimas DOGE veikloje rodo, kad vyksta spartus kontrpuolimas prieš „giliąją valstybę“. Tai, kas greičiausiai įvyko su USAID, yra tiksliai nukreiptas smūgis, kuriuo siekiama nutraukti pagrindinį „giliosios valstybės“ finansavimo šaltinį. Visada sekite paskui pinigus - gera pradžia yra neutralizuoti giluminės valstybės gebėjimą plauti mokesčių mokėtojų lėšas.

Prie Musko taip pat prisijungė vienas iš DOGE vadovų Vivekas Ramaswamy ir senatorius Joni Ernstas (R-Iowa) „X Spaces“. Ramaswamy pažymėjo:

Jei USAID bus prijungta prie Valstybės departamento, Marco Rubio užtikrins, kad dotacijos būtų kruopščiai tikrinamos ir mokesčių mokėtojų lėšos nepatektų į giluminės valstybės kasą. Ir tai galiausiai reikš istorinį Amerikos vaidmens pasaulyje pokytį. 

CNN nuotr.


2025-02-03

Arkivyskupas Vigano: Trampo pergalė žymi kontrrevoliucijos prieš „ giluminę valstybę“ ir „giluminę Bažnyčią“ pradžią


Pirmą kartą po daugybės metų trukusios beprotybės JAV prezidentas gali įgyvendinti programą, dėl kurios buvo išrinktas, atkurti prigimtinės teisės principus, kurie yra pilietinio gyvenimo ir gerai sutvarkytos visuomenės pagrindas, - rašo arkivyskupas Carlo Maria Viganò.

Sun Vasaris 2, 2025 - 5:12 pm EST

(LifeSiteNews) - Arkivyskupas Carlo Maria Viganò parašė stulbinantį laišką, kuriame džiaugiasi Donaldo J. Trumpo perrinkimu Jungtinių Valstijų prezidentu, vertindamas tai kaip triumfą prieš globalistų darbotvarkę. (Visas laiškas žemiau.)



CONTRA SPIRITUALIA NEQUITIÆ

ARKIVYSKUPO CARLO MARIA VIGANÒ LAIŠKAS,

BUVUSIO APAŠTALIŠKOJO NUNCIJAUS JAV,

AMERIKOS KATALIKAMS

Quoniam non est nobis colluctatio

adversus carnem et sanguinem,

sed adversus principes, et potestates,

adversus mundi rectores tenebrarum harum,

contra spiritualia nequitiæ, in cælestibus.


Mes kovojame ne prieš kūną ir kraują,

bet prieš kunigaikštystes ir valdžias,

prieš šio pasaulio tamsybių valdovus,

prieš dvasinį nedorumą aukštumose.


Ef 6,12


Neseniai įvykęs JAV prezidento Donaldo J. Trumpo (Donald J. Trump) inauguravimas po triuškinančios pergalės prezidento rinkimuose yra didelė viltis kiekvienam Amerikos katalikui, taip pat visiems katalikams Vakarų šalyse, kurios šiandien patyrė globalistinį perversmą, suvokiantiems būtinybę ir konkrečią galimybę sukilti prieš Naujosios pasaulio tvarkos tironiją - visada su Dievo pagalba - kol dar nevėlu.

Tai, kam 2020 m. rinkimų klastojimu užkirto kelią „ giluminė valstybė“, dabar jau pasiekta: pirmą kartą po daugybės metų trukusios budelių beprotybės Jungtinių Valstijų prezidentas gali vykdyti programą, dėl kurios buvo išrinktas, atkurti tuos prigimtinės teisės principus, kurie yra pilietinio gyvenimo ir gerai sutvarkytos visuomenės pagrindas. Tai sveiko proto revoliucija arba, geriau sakant, sveiko proto kontrrevoliucija.

Trumpo oponentų interesų konfliktas

Tačiau jei krikščionims ir visiems geros valios žmonėms beveik atrodo, kad jie su palengvėjimu atsikvėpė matydami, kaip diena po dienos materializuojasi prezidento rinkimų kampanijos pažadai - pradedant LGBT ir lyčių indoktrinacijos mokyklose panaikinimu, - nereikėtų stebėtis, kad Donaldo Trumpo išrinkimas daugeliui kitų reiškia tikrą katastrofą. Tarp jų neabejotinai yra daugiau nei abejotinos elgsenos veikėjų - farmacijos, maisto ir karinių lobistų, aukštų finansų ar tarptautinių organizacijų magnatų - kurie turėjo ir tebeturi galios ir pinigų naudos iš „woke“ ideologijos, Darbotvarkės iki 2030 m., „Net Zero“, pandemijų, išmaniųjų miestų ir nekontroliuojamos imigracijos.

Asmenys, kurių niekas nerinko ir kurie neturi teisės kištis į valstybių valdymą, išskyrus šantažo galią, kurią įgijo savo tarnų atžvilgiu, ir jų bendrininkų korupciją, sukūrė netikras ekstremalias situacijas - ekstremalias situacijas sveikatos apsaugos srityje, ekstremalias situacijas karo srityje, ekstremalias ekonomines, klimato ir socialines situacijas - kad galėtų primesti savo sprendimus, pagrįstus melagingais duomenimis.

Daugelis iš jūsų suprato, kad vyriausybių ir tarptautinių organizacijų reakcijos į tam tikrus įvykius yra nenuoseklios: pavyzdžiui, dėl tariamo priežastinio ryšio tarp anglies dioksido kiekio atmosferoje ir tariamo visuotinio atšilimo (klaidinga prielaida) ir tariamo poreikio mažinti jo kiekį atmosferoje (klaidingas tikslas) Vakarų valstybėse buvo imtasi drakoniškų priemonių CO2 išmetimui mažinti (klaidingas sprendimas).

Tikrasis „ekstremalių situacijų“ tikslas

Šį akivaizdų nenuoseklumą lemia faktas, kurį pamažu pradeda suprasti vis daugiau žmonių: galutinis visų šių vadinamųjų ekstremalių situacijų tikslas - pateisinti socialinės, ekonominės, maisto ir sveikatos apsaugos politikos, kurios tikslas - visada drastiškai sumažinti pasaulio gyventojų skaičių, priėmimą. Tokį tikslą deklaruoja Klauso Švabo vadovaujamo Pasaulio ekonomikos forumo Davose pasekėjai.

Nesvarbu, ar gyventojai miršta nuo vakcinų sukelto vėžio, nuo nuodų, kurių dedama į maistą ar purškiama iš dangaus, nuo kenksmingų medžiagų, patenkančių į vandenį, nuo LGBT ideologijos sukelto psichologinio nevaisingumo ar chirurginiu būdu pakeistos lyties, nuo didėjančios infliacijos sukelto skurdo, nuo karų ar nelegalių imigrantų smurto ir nusikaltimų. Galutinis rezultatas atitinka tikslų neomaltūzišką projektą, kurį Billas Gatesas ir kiti save vadinantys „filantropais“ įgyvendina kaip pagrindinį savo įmonių ir fondų tikslą.

Ne paslaptis, kad tokios privačios viršvalstybinės organizacijos kaip JT, PSO, WEF, Pasaulio bankas, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas atsiskaito direktorių tarybai, kurios visi nariai yra įsitikinę demografinio nuosmukio ir būtinybės nacionalinį suverenitetą pakeisti Naująja pasaulio tvarka šalininkai.

Taip pat ne paslaptis, kad ir viešajame sektoriuje esama didžiulių interesų konfliktų, kylančių iš tarptautinių korporacijų lobistinės veiklos ar kitų įstaigų, kurios kišasi į valstybių valdymą. Jungtinių Valstijų Kongreso nariai gauna dideles pinigų sumas iš tarptautinių korporacijų mainais už joms naudingų įstatymų patvirtinimą: tai pasakytina apie karinę, farmacijos, žemės ūkio ir maisto produktų bei technologijų pramonę.

Jei nebūtų buvę šių neteisėtų ir ardomųjų intervencijų, niekada nebūtume turėję COVID pandemijos, paukščių gripo baimės, elektrinių automobilių, karų Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose, sintetinės mėsos, iš vabzdžių pagamintų miltų ir geoinžinerijos. Visų šių „nepaprastųjų situacijų“ tiesioginis tikslas - praturtinti konkrečius finansinius lobistus, kurie dažnai priklauso tiems patiems investiciniams fondams.

Du ardomieji subjektai

Tarp subjektų, kurie remia globalistų darbotvarkę dėl iš jos gaunamos naudos - valdžios ir pinigų, yra „giluminė valstybė“ (angl. Deep State), kurią sudaro vyriausybėje įsitvirtinęs aparatas, lemiantis jos politinius veiksmus ir pasirinkimus, nepriklausomai nuo įvairių besikeičiančių administracijų spalvos, veikiantis savo interesais prieš piliečių, kuriems, kaip teigiama, jis tarnauja, interesus.

Tačiau yra ir tai, ką aš pats vadinu Gilumine Bažnyčia, kurią taip pat sudaro katalikų hierarchijos atstovai, kurie po dešimtmečius trukusios progresyvios infiltracijos ir okupacijos kartu su Jorge Mario Bergoglio visiškai perėmė Katalikų Bažnyčios kontrolę. Šios globalistinio elito penktosios kolonos savo valdžią naudoja trečiųjų šalių interesams, priešingai Dievo garbei, Bažnyčios garbei ir sielų gerovei.

Šie du ardomieji dariniai - „Deep State“ ir „Deep Church“, kaip priminiau savo pirmajame „Atvirame laiške prezidentui Trumpui“ 2020 m. (čia), - yra veidrodiniai atvaizdai ir vienas kitą papildo: jų nariai yra išdavikai, tarnaujantys neteisėtoms valdžioms, kurias matėme koordinuotai veikiant per pandeminį farsą, kai buvo vykdomas „žaliasis sukčiavimas“ ir prekyba nelegaliais imigrantais.

Amerikos piliečiai ir tikintieji katalikai jau suprato, kad rimtą socialinę, ekonominę ir religinę tautos krizę sukėlė ir iš anksto parengė šių teisėtą valdžią griaunančių jėgų perversmas - vienos pilietinėje, kitos religinėje srityje. Amerikiečiai taip pat suprato, kad yra didžiulis skirtumas tarp pabėgėlio, bėgančio nuo persekiojimo, ir organizuotos masės suaugusių šaukiamojo amžiaus vyrų, sistemingai perkeliamų per valstybės sienas, kurie faktiškai sudaro priešo karių kontingentą ir potencialią grėsmę nacionaliniam saugumui bei piliečių saugumui.

Šaltinis


Ji myli Tėvynę Lietuvą

 


Kaip čia yra, kad nepriklausomoje Lietuvoje mokytojai tampomi po teismus už tai, kad myli savo Tėvynę? 

Jau treti metai aukščiausios kvalifikacijos lietuvių kalbos mokytoją ir puikią poetę Astrą Astrauskaitę tampo po teismus, mano nuomone, už meilę Lietuvai. 

Štai ir nauja auka - anglų kalbos mokytoja Alina Laučienė teisiama už meilę Lietuvai. Labai keistam svetimšaliui, mėgstančiam dėvėti moteriškas pėdkelnes, pasirodė, kad mokytojos straipsnyje esama "neapykantos kurstymo".


2015 metų birželio 27 dieną, vienas Dievo nubaustas pilietis iš Didžiosios Britanijos, labai gerbiamas ir vertinamas Vilniaus liberalų ir net jų pasikviestas į sostinės Tarybą spręsti Vilniečių reikalus, viešai pareiškė, kad jis „p.sa“ Lietuvą. 


Seimo narys Vytautas Sinica apie mokytojos-patriotės A.Laučienės teismą rašė:

Vytautas Sinica:
Susipažinkite. Prieš jus Alina Laučienė – anglų kalbos Mokytoja iš didžiosios raidės. Mokytoja su stipriu tautinės savigarbos jausmu, labai mylinti lietuvių kalbą ir nepakanti jos niekinimui.

Mokytoja griežta ir reikli visų tautybių žmonėms (tą gerai žinau kaip jos partietis). Mokytoja, kuriai dabar bandoma sukurpti straipsnį dėl tariamo tautinės neapykantos kurstymo.

2023 m. vasarą ji parašė straipsnį apie kitataučių nepagarbą Lietuvai ir lietuvių kalbai. Straipsnį su emocija ir tikrai griežtą, vietomis aštrų.

Leftistai pradėjo dalintis ir piktintis, kad toks straipsnis neturėtų būti toleruojamas, kad reikia kažką daryti.

Pridedu jo nuorodą, visi galite patys įvertinti. Nacionalinis susivienijimas į tokius grasinimus sureagavo atspausdindamas tą tekstą ir laikraštyje 100 tūkstančių tiražu.

Objektyviai tekstas nekursto jokios neapykantos. Jame griežtai smerkiami žmonės, kurie gyvendami Lietuvoje negerbia, nesimoko, nevartoja lietuvių kalbos. Smerkiami nepriklausomai nuo tautybės ir ne dėl tautybės, o dėl požiūrio į lietuvių kalbą. Rusas, išmokęs ir gerbiantis lietuvių kalbą pagal straipsnio nuostatas vertas daugiau pagarbos ir pagyrimo nei to nesugebantis padaryti lietuvis. Ir tekstą vertinę specialistai tą gana neblogai supranta.

Ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakė policija, tada dar kartą atsisakė policija, tada pagrindo tyrimui neįžvelgė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Visų išvados – nėra dėl ko pradėti tyrimo. Tačiau prokuroras Šarūnas Šimonis užsispyrusiai spaudžia policiją pradėti ir baudžiamąjį persekiojimą ne tik už neapykantos kurstymą, bet ir diskriminavimą dėl tautybės.

Veiksmai labai keisti ir tendencingi, rodantys karštą užsidegimą būtinai sukurpti bylą – ateityje neabejotinai atskleisime juos visus išsamiau. Prokuratūra tokią jo teisę be argumentų vystyti tyrimą gina.

Ne toks ir keistas sutapimas, jog tai toli gražu ne pirmas kartas, kai šis prokuroras imasi proaktyviai ginti neva Lietuvoje engiamų rusų ir apskritai rusiškojo pasaulio šalininkų teises. Kai kurios kitos bylos taip pat sulaukė skandalingo viešumo ir nuėjo iki teismo.

Bus labai įdomu, kuo baigsis ši. Bet tikrai nesibaigs susidorojimu. Nes būtent tai čia ir bandoma padaryti – užčiaupti bandymas atvirai kalbėti tai, ką žmonės galvoja šiuo metu viena svarbiausių temų, t.y. Lietuvos virsmo rusiškojo pasaulio dalimi ir absoliučios rusakalbių kolonistų nepagarbos Lietuvai ir lietuvių kalbai tema.

_____________

Alinos Laučienės teismas vyks jau ateinantį pirmadienį (Vasario 3d.), adresu Laisvės pr. 79A, 003 salė, 09:30 val.


Apginkime žodžio laisvę! 





Linas Karpavičius FB paskyroje rašo: 

Kai šalis rieda į nuokalnę pirmieji pakyla mokytojai

Taip buvo visada. Jei turime mokytojų, visada turėsime ir tų, kurie netylės ir drąsiai tars laisvą žodį, kad ir koks jis būtų nemalonus ir stingdantis.

Pokaryje mokytojai buvo vieni pirmųjų, kurie griebėsi ginklo. Žodis ginklas, nuo žodžio gintis. Mokytojai rodė pavyzdį, paskui juos ėjo kiti.

Niekas nesikeičia. Kol yra mokytojų, kuriems žodis Tėvynė nėra vien prabangiuose minėjimuose ir pobūviuose tariamas žodis, tol būsime gyvi kaip tauta ir valstybė. Nes kai tokie nebebūsime, būsime tik banda ar kaimenė, kurią dėl jos pačios saugumo reikia suvaryti į aptvarą.

Taip ir šiandien. Mokytojai kyla ir pirmieji gauna smūgį iš sistemos. Šiandien galima tyčiotis iš Lietuvos didvyrių, istorijos, nacionalinių simbolių ir visa tai bus pavadinama laisva saviraiška, menu, performansu, bet ne nusikaltimu prieš Kovo 11 - osios idealus.

Ir tik pabandai tai apginti, kai iš karto sukyla "ochrankos" ištikimi tarnai ir įsisuka procesas. "Neapykantos kalba", "tautinės nesantaikos kurstymas" ir byla keliauja į teismą.

Rytoj apginsime mokytoją Aliną Laučienę.

Straipsnis už kurį teisiama mokytoja pirmame komentare (žiūr. priede).


Paaiškėjo kas yra tas neabejingas visuomenės veikėjas, kuris padavė Mokytoją Aliną Laučienę į teismą.

Čia toks žinomas G. Landsbergio konsultantas Markas Adomas Haroldas. Atvykęs į mūsų šalį ir aiškinantis mums kaip mes turime gyventi, kokių pranašų klausyti, kokia kalba kalbėti.

Mano atsakymas jam ir panašiems svieto perėjūnams: gyvenkite, dirbkite, mokykitės kalbos. Ir į trečios kartos jūsų palikuonių mintis mes pradėsime įsiklausyti. O kol kas esate tik po pasaulį blaškomi vėjo pamušalai, kurių niekas čia nekvietė. O jei atvykote, tai prašome gerbti lietuvių tautą - šios šalies šeimininką.

Priedas


Alina Laučienė. LIETUVI, tavo šalis pavojuje! Kitataučiai perima valdymą! Atsimerk!

2023 birželio 29d.

Kiekvienas lietuvis, turintis bent menkiausią politinę sąmonę, privalo Tautai pasakoti, aiškinti, kad rusai, lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai nėra jokios mažumos – jie yra tautinės bendrijos, nes turi savo didžiules tėvynes.

Kiekvienam lietuviui praverstų ant sienos pasikabinti Europos žemėlapį, kad pradėtų “judėti” pilkosios smegenėlės. Kai pažvelgi į neaprėpiamai didelę Rusiją, kažkodėl dabar žemėlapiuose jau maliavojamą geltonai, o ne raudonai, kaip anksčiau (juk ji išpampusi tautų tautelių, o dabar ir Ukrainos, krauju – todėl žemėlapyje ji, o ne Grenlandija, turėtų būti raudona ), šiurpas krečia, o mūsų Lietuva tokia mažytė…

Todėl tegul ateina drąsa jiems garsiai pasakyti: važiuokite namo ir puoškite savo plačią, neapžiojamą tėvynę, o mes puošime savąją, tik be jūsų. Bet jeigu norite čia pasilikti, prašom: kurkite savo verslus, šeimas, lankykite tik lietuviškas mokyklas ir besąlygiškai pakluskite Lietuvos Konstitucijai ir įstatymams.

Nemėginkite Lietuvai kelti jokių reikalavimų, nes jūsų čia niekas neskriaudžia. Tai jūs skriaudžiate ir niekinate lietuvių tautą, kurios sukurta gerove kasdien naudojatės. Juk jūsų niekas nemaldavo, niekas jėga neatitempė čia atvykti ir įsikurti.

Jūs patys nusprendėte tai padaryti, tai ir elkitės pagarbiai su šalimi, kurioje esate svečiai, bet ne šeimininkai. Svečiui visada turi būt gerai, nesvarbu, ką ir kiek šeimininkas jam duoda. O šis šeimininkas – Lietuva- duoda daugiau, negu pakanka. Ar kas matėte, kaip įrengtos lenkiškos ir rusiškos mokyklos?

Nė vienas save gerbiantis kitatautis, turintis nors vieną lašelį nelietuviško kraujo, sau neleis eiti į Lietuvos valdymo organus, o tuo labiau į Seimą, kad galėtų žeminti lietuvių tautą ir tyčiotis iš jos kalbos bei raidyno, tyčiotis iš jos švietimo struktūros, ją visiškai sugriaunant.

Mūsų Tauta kadaise buvusi labai išmintinga, nes apie besiveržiančius ten, kur jiems turėtų būti uždrausta eiti, sakydavo: “Kiek vilką nemaitink, vis tiek į mišką žiūri”. Lenkui į galvą nesutilptų mintis, kad koks nors Lenkijoje gyvenantis lietuvis atsibogintų į jų Seimą ir įžūliai pasiūlytų į lenkų abėcėlę įvesti papildomų raidžių, nes Suvalkuose gyvenantys lietuviai nepatenkinti. Bet Lietuvoje lenkė Dobrovolska tai galėjo padaryti, taip sakant, pamaloninti savo tautiečius, gyvenančius Lietuvoje, nes daugelis Seime sėdinčiųjų yra ne lietuviai, o tik pasislėpę po lietuviškomis pavardėmis, arba yra lietuviai, tik praradę garbę ir sudeginę savo sąžinę.

Daugiau nei milijonas lietuvių dėl dirbtinai sukurto skurdo Tėvynėje yra išsiskirstę po pasaulį. Kuo, pavyzdžiui, anglai palaikytų tokius lietuvius, kurie imtų ir pareikalautų įvesti į anglų abėcėlę lietuviškas varneles ant č, ž, š? Pasakyti, kad palaikytų idiotais, tikriausiai, būtų per švelnu.

Žydai, kuriuos kadaise karalius Gediminas kvietė atvykti į Lietuvą taikiai gyventi ir įsikurti, nuolat pateikia Lietuvai savo reikalavimus ir kišasi į valstybės valdymą nesibaigiančiais Kukliansky ir kitų veikėjų reikalavimais. Gal lietuviai turėtų garsiai jiems priminti, ką padarė Lietuvoje jų tautiečiai slavinai, dušanskiai, razauskai ir kiti?

O lenkai, Vilniaus ir jo krašto okupantų Pilsudskio ir Želigovskio tarpukariu suvilkti iš visų Lenkijos kampų ir apgyvendinti Vilniuje, Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose (koks padorus žmogus sutiks palikti savo mielą šalį?) niekaip neįstengia “įsikirsti” į lietuvių kalbą. Net nesugeba lietuviškai perskaityti savo gatvės pavadinimo!

Kodėl bijoma apie tai kalbėti garsiai, juk čia mūsų TĖVYNĖ? O ką jau kalbėti apie Lietuvoje gimusius rusus, daugiausiai okupantų vaikus ir vaikaičius, kurie didžiuojasi, kad nemoka lietuviškai?

Girdžiu aštuoniolikinę rusų moksleivę rusiškai draugei sakant: “Man ta lietuvių kalba dzin, dzin, dzin! Aš laiminga, kad nemoku nė vieno lietuviško žodžio!”. Taip gali pasakyti tik nemokšiškos, nedėkingos tautos atstovas, savo elgesiu ir kalba patvirtinantis, kokia buka jo tauta. Prieštaraujančių šiuo klausimu neturėtų būti.

Grįžkime prie mažumų klausimo. Kiek jų turime Lietuvoje? Turime tik TRIS mažumas: totorius, karaimus ir romus. Kodėl mažumos? Jie nebeturi savo tėvynės. Bet jie labai pagarbiai elgiasi Lietuvos atžvilgiu ir nieko iš Lietuvos nereikalauja. Ar tai pastebėjote? Totoriai ir karaimai puikiai kalba lietuviškai. O kai kurios tautinės bendrijos visada kelia riksmą, šantažuoja amžinais kaltinimais ir nepagrįstais reikalavimais.

Visa tai pasakokime tautiečiams, kad nesusigundytų gailėti tų klykiančių tautinių bendrijų. Vilnius sausakimšas rusakalbių, nebeatpažįstamai pasikeitęs ir slogus. Aiškiai matome, kad jie dabar žvalgo teritoriją ir ketina įsikurti su visa savo keiksmažodine “matų” kultūra. Ar to lietuvis nori?

Jeigu kas kreipiasi gatvėje rusiškai, turėkime tautinio orumo lietuviškai paklausti: “ Kuo galiu jums padėti?”. Dabar jie įsigudrino šlebezavoti angliškai. Neatsakykime. Juk čia mūsų Tėvynė, čia kalbama lietuviškai, kodėl turėčiau savo šalyje kalbėti angliškai? Angliškai kalbėsiu, kai būsiu Anglijoje. O geriausiai nereikia nieko sakyti, tik ramiai žiūrėti į akis. Kitataučiai pamatys mūsų plieninę poziciją ir dar kartą pagalvos, ar norėtų čia likti.

Taip jiems priminsime, kad čia kalbama lietuviškai, kad lietuvių kalba yra valstybinė kalba, nes čia yra LIETUVOS, bet ne perėjūnų žemė. Nudžiugo širdis, kai autobuse garsiai rėkaujančioms rusėms (kitaip jos nemoka, tai jų “kultūra”) vienas orus lietuvis pasakė: “Prašom nutilti, čia autobusas, o ne jūsų virtuvė. Lietuviai nenori klausytis okupantų kalbos!” Argi lietuviai išdrįstų Rusijoje autobuse garsiai kalbėti ir rėkauti? Argi Rusijoje lietuvis išdrįstų lietuviškai kreiptis su prašymu? Jokiu būdu, ne! Prieš ten vykdamas, išmoktų daug rusiškų posakių.

Taigi save gerbiantis žmogus prieš vykdamas gyventi į kitą šalį, išmoks bent 100 frazių, kad neapsikiaulintų. Pavyzdys: viena pažįstama su šeima atsidūrė Atėnuose ieškodami darbo. Abu su vyru, tobulai mokėdami anglų kalbą, visą dieną ėjo į įstaigas, kavines, užeigas prašydami darbo angliškai. Graikai yra orūs, jie žino savo vertę: mandagiai išklausydavo, net neatsakydavo į jokį “Hello!” ir toliau tęsdavo savo darbą. Pora greitai susiprat o- per savaitę žmona išmoko 400 graikiškų frazių (ne žodžių), o vyras 500. Vėl žygiuoja į tas pačias įstaigas, bet dabar jau kreipiasi graikiškai. Oho, visai kitas reikalas! Graikai plačiai šypsosi, graikai siūlo darbą, graikai kviečiasi į svečius!


O pas mus rusiškai (!) kalbančios parduotuvių kasininkės ukrainietės niekaip nesugeba išstenėti lietuviškai: “Prašom, ačiū, prašom paimti kvitą, geros dienos!”. Aptarnavimo srityje, užėjus karui Ukrainoje, pradėjo klestėti baisi antikultūra. Juk visi turėjome pastebėti, kad net mūsų kitatautės pardavėjos, dar visai neseniai buvusios tokios mandagios ir mielos, pasidarė šiurkščios ir tingios pasakyti “Prašom”. Išmoko iš Ukrainos rusių. Ar leisime taip ir toliau tęstis?

Kiekvienas lietuvis tokiai kasininkei turi priminti mandagaus aptarnavimo taisykles ir išsikviesti vadybininką pasiaiškinti. Bet čia ne tik tautos bukumas ar negebėjimas kalbėti kitomis kalbomis, čia dar ir baisi neapykanta, vidinis įsiūtis, kad mūsų tauta yra labiau išsilavinusi.

Pasibaisėtina, ir koks nusmurgęs turi būti lietuvio supratimas, kai būryje yra vienas Lietuvos, lietuviškai nekalbantis, rusas ar (rečiau) lenkas, o penki ar daugiau esančių lietuvių pradeda kalbėti jų kalba! Tai ne lietuviai, tai visiškai nusistekenę būrai, neturintys jokio supratimo apie lietuvišką savivertę. Tokiems iki graikų toliau nei iki mėnulio.

Taigi pradėkime kalbėtis su savo kitataučiais kaimynais tik lietuviškai. Šitaip mokysimės būti lietuviais, nes dar nesuprantame, kas esame. Jeigu nuo pat Nepriklausomybės pradžios būtume tai suvokę, šiandien Lietuvos valstybės teismo įtvirtintų formalių reikalavimų Pietryčių Lietuvoje gyvenantiems ir dirbantiems lietuviams mokėti tautinių bendrijų kalbą neturėtume. Įdomu, ar Suvalkuose dirbantys ir gyvenantys lenkai irgi privalo kalbėti lietuviškai? O Baltarusijoje esančiuose lietuviškuose kaimuose – salelėse?

Lietuvoje kitataučiai privalo mokėti mūsų valstybinę kalbą, o ne mes jų! Dėl to esame visi asmeniškai kalti, ne tik tie, esantys valdžioje, priiminėjantys antivalstybinius įstatymus. Visada prisiminkime, kodėl jie vilkai, nuolat žiūrintys į mišką, į savus, bet ne į mus, ir už juos nebalsuokime!

Darosi nebejauku ir visai nelinksma, kai Lietuvos Respublikos Seime lietuvis Lietuvos Prezidentas ar Seimo pirmininkė Čmil (ji ne lietuvė, tad ir neturi tautinės pajautos) savo kalbą išrėžia angliškai! Visiems akivaizdžiai parodant, kad pats Prezidentas negerbia savo Valstybės ir jos valstybinės kalbos (o gal labai labai norėjo pasipuikuoti, jog moka angliškai?).

Lietuvi, pradėk mąstyti, kur visa tai nuves, ir iš savęs pradėk daug daugiau reikalauti. Padėk savo TĖVYNEI išlikti…Tegul amžiams prasmenga Suslovo posakis: “Lietuva bus, tik be lietuvių”.

https://susivienijimas.lt/straipsniai/alina-lauciene-lietuvi-tavo-salis-pavojuje-kitatauciai-perima-valdyma-atsimerk/







2025-02-02

Lenkų nerimas dėl plano perkelti palestiniečius iš Gazos


Nuotraukoje: 200 000 palestiniečių grįžo į šiaurinę Gazos ruožo dalį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atkakliai siekia Gazos anklavo gyventojus palestiniečius perkelti į kaimynines šalis.

Šeštadienį, vasario 1 d., kelios valstybės ir organizacijos pasirašė bendrą pareiškimą prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo iniciatyvą perkelti palestiniečius iš Gazos ruožo į kaimynines šalis. Tarp pasirašiusiųjų yra Egiptas, Jordanija, Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Palestinos savivaldos administracija ir Arabų Lyga (LAS). Bendrame pareiškime ypač pabrėžiama, kad šalys „kategoriškai atmeta pačią palestiniečių perkėlimo idėją, nepriklausomai nuo to, kokia priežastis paskatino šią iniciatyvą“. 


Gazos ruožo gyventojai taip pat pasipiktino ir iškėlė plakatus prieš gyvenamosios vietos pakeitimą: „Iškeldinimas į Egiptą yra raudona linija“. JAV prezidentas aktyviai siekė iniciatyvos perkelti anklavo gyventojus. 

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu bus pirmasis užsienio lyderis, kuris susitiks su D. Trumpu po jo atėjimo į JAV prezidento postą. Jų derybos numatytos vasario 4 d. Izraelio vyriausybės vadovas į JAV sostinę vyks vasario 2 d. 

Ekspertas perspėja, kad palestiniečiai gali būti perkelti į Lenkiją ir Baltijos šalis

https://www.youtube.com/watch?v=A7e2gPEkKso

Vokietijoje gyvenantis Lenkijos saugumo ekspertas daktaras Sławomiras Ozdykas sako, kad jei Lenkija ir toliau laikysis Vakarų liberalios imigracijos politikos, ji susidurs su tokiomis pačiomis grėsmėmis saugumui kaip ir Vakarų Europa.

„Jei įsileisime imigrantus, bus ne kitaip, lygiai taip pat, kaip ir Vakarų Europoje. Jie vogs, prievartaus, plėš ir žudys“, - sakė daktaras Ozdykas, pasirodęs ‚Tygodnik Do Rzeczy‘ ‚Youtube‘ kanale kaip Piotro Šlachtovičiaus svečias.

Dr. Ozdyk teigia, kad vyriausybės programa, kuria siekiama sukurti užsienio integracijos centrą ir įgyvendinti ES migracijos paktą, keičia Lenkijos miestų, ypač didžiųjų, demografinę sudėtį. Jis taip pat sakė, kad neramumai Artimuosiuose Rytuose gali paspartinti šias tendencijas, ypač atsižvelgiant į tai, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia iškeldinti palestiniečius iš Gazos ruožo.

Ozdyk perspėjo, kad tai turės didelį poveikį Europai, nes, atsižvelgiant į Egipto ir kitų Artimųjų Rytų šalių pasipriešinimą palestiniečių priėmimui ir beprotišką „atvirų durų“ politiką Europos Sąjungoje iki šiol, gali būti, kad jie trauks į Europą.

Lenkų ekspertas sako, kad Vengrija to neleis, tačiau imigrantai gali būti stumiami, be kita ko, į Lenkiją ir Baltijos šalis.

Dr. Ozdykas sakė, kad daugelis migrantų, atvykę į Vokietiją, susikuria savo anklavus, o daugelis jų apskritai net nesitapatina su Vokietija.

„Palestiniečiai jau daugelį metų mums sako, kad gyvenvietės, kuriose jie gyvena, nėra Vokietija, tai yra mūsų valstybė, tai yra Palestina“, - sakė jis.

P.S. Jei partneriai paprašys, ar nepabučiuos aukštas ir negražus palestiniečių vėliavos?


Rusijos elfų fermos Lietuvoje

 


Anatolijus Šarijus, Ukrainos politikas emigravęs į Ispaniją, dėkoja Donaldui Trumpui ir jo komandai už nutrauktą propagandistų finansavimą. 90 procentų propagandos Ukrainoje buvo transliuojama remiant USAID lėšomis. A.Šarijaus žodžiais:

Visi yra girdėję apie botų fermas. Jos falsifikuoja apklausas, formuoja nuomonę.

Yra dar elfų fermos. Jie, neva, geri. Trys elfų ofisai yra Vilniuje. „Lorien“ pavadinimu. Kiekviename dirba po 25 žmones. Dirba relokantai iš Rusijos. Dirba oficialiai, turi medicinos draudimą ir t.t. Įdarbina kompanija „Reforum Space“, finansuojama per „Free Russia Foundation“. 10 eurų valandinis atlyginimas. Priklausomai nuo aktyvumo kiekvienas uždirba nuo 1200 iki 1800 eurų. Nesunku suskaičiuoti, kad tik Vilniaus elfams išeina 1000000 tik uždarbiams per metus. Per mėnesį jie palieka virš 160000 komentarų, kritikuojančių Rusiją. Yra premijų sistema.

https://www.youtube.com/watch?v=GGxNDT3q5hE 


2025-02-01

Nesveikos Vilniaus iniciatyvos

 

https://www.youtube.com/watch?v=hJawy53mLs8

Vilniaus miesto tarybos narys Aleksandras Nemunaitis sistemingai viešina keistas (švelniai kalbant) Vilniaus mero Valdo Benkunsko iniciatyvas. Ačiū jam už sveiko proto poziciją. Būtent sveiko proto aš neįžvelgiu dabartinio mero darbuose. Net pačiuose smulkiausiuose, su kuriais tenka susidurti kiekvieną dieną. Jau antri metai šita mero parodija ir jo vadovaujami peckeliai nesugeba suremontuoti įgriūvą P.Vileišio gatvėje. Ką ten gatvės remontas, jei subinrankiai Vilniaus tvarkdariai nesugeba apgenėti grybais apkrėsto pūvančio medžio mano kieme. 

P.Vileišio gatvė 2024 m.

P.Vileišio gatvė 2025 m.


Pastaruoju metu žmoga, su lakuota skiautere, sumanė keletą Ilfo ir Petrovo herojų (pamenate Vasiukus pasaulio šachmatų sostinę) vertų projektų: keleivinį, ne pramoginį, vandens transportą Nerimi, kažkokius fantasmogoriškus Vilniaus gyventojų evakuacijos vandens ir sausumos kelius, neegzistuojančių krovinių vežiojimą Nerimi. Tarp visų šitų kvailysčių (aferų, galimai siekiant vogti) išsiskiria planas gilinti Neries vagą iki Kauno.

Mano nuomone, Vilniaus meras neatlieka savo pareigų, nesirūpina vilniečių gerove, sugalvojo be jokio tam pagrindo dvigubai padidinti kelionių visuomeniniu transportu tarifus. 


Vargšė Neris, kad prie jos apsigyveno neadekvatūs provincialai

Su Neries eko-sistemomis esu susipažinęs dar studijuodamas Vilniaus universitete, nes pusę etato  dirbau ir  MA "Zoologijos ir parazitologijos" instituto "Hidrobiologijos" laboratorijoje (1972-1974 ) ir dalyvavau tyrinėjant Neries upę. Pažymėsiu, kad tuo metu Neris buvo žymiai vandeningesnė, o Lietuvoje buvo išvystyta pramonė, bet ir tada niekam neprireikė vandens transporto Nerimi.

Baltarusijoje Neries slėnyje 1973 m. įrengtas Vileikos tvenkinys (75 km²). Iš jo per Vileikos–Minsko kanalą nuo 1975 m. vanduo tiekiamas Minskui. Neris nuseko, o vandens debitas derinamas su Minsku. Dabar santykiai nutraukti ir Backa bet kada gali išsiurbti daugiau vandens iš Neries. Gyvenu ant Neries kranto ir stebiu, kad upė kasmet tampa vis seklesnė. 

Atsiradus ketinimui gilinti Neries vagą, Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas socialdemokratas Linas Jonauskas paprašė aplinkos ministro įvertinti, ar šiuo metu Neries upė turi pakankamą teisinę apsaugą, užtikrinančią, kad nebūtų pradėti savavališki upės gilinimo darbai. 

„Kreipiausi į aplinkos ministrą, kad jis informuotų, ar Neries upė yra pakankamai teisiškai apsaugota, ar šiuo metu nėra kokių teisinių spragų bei landų, kad Neries vagos gilinimo darbai būtų pradėti nepaisant visuomenės bei kompetentingų institucijų nepritarimo“, – Eltai sakė Seimo narys L. Jonauskas. 

Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininkai pareiškė kategoriškai neigiamą  pozicija poziciją dėl AB „Vidaus vandens kelių direkcija” planų vykdyti Neries upės vagos keitimo darbus upę pritaikant laivybai.

P.S. Siūlau įvertinti Vilniaus mero adekvatumą. Tai būtų nebrangu ir labai naudinga Vilniaus ir visos Lietuvos gyventojams.



2025-01-31

Signataro Vaišvilos spaudos konferencijoje paskelbti prezidentui Nausėdai nepalankūs faktai

 


Sausio 31 d. signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencijoje pateikti faktai įrodo, kad Gitanas Nausėda neteisėtai užima prezidento postą, nes internetu nesurinko reikiamo skaičiaus kvalifikuotų jį palaikančių balsų. Prelegentų nuostabą sukėlė ir galimai neteisėto prezidento G.Nausėdos fantastinė divizijos parengimo kaina, kuri du kartus viršija realius kaštus.

Laidos anonse rašoma:

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Įsiteisėjusiu VRK sprendimu patvirtintas neteisėtas Gitano Nausėdos išrinkimas Respublikos Prezidentu. Ką darome?“

Dalyvauja: 2024 m. rinkimų „Stebėtojų gildijos“ stebėtojas Gediminas Ustinavičius.​

https://www.youtube.com/watch?v=EPr84G8UUm8

Laidoje G.Nausėdai buvo siūloma atsistatydinti iš neteisėtai užimamų pareigų ir atsisakyti mėginimų "nušvilpti" dešimtį milijardų valstybės lėšų.



Gintaras Furmanavičius. Nesekmadieniniai skaitiniai

 

Per dešimt metų, nuo 2013 metų iki 2022 metų iš Lietuvos emigravo 343 tūkstančiai gyventojų, iš jų 298 tūkstančiai, arba 86,7 procento buvo Lietuvos Respublikos piliečiai. Nuo 1990 metų iki 2018 metų Lietuvos migracijos balansas (imigrantai minus emigrantai) buvo neigiamas ir siekė minus 684 810 gyventojų. Tačiau nuo 2019 metų situacija pasikeitė: smarkiai išaugo imigrantų skaičius, o emigracija sumažėjo. Pavyzdžiui, 2004 - 2017 metais vidutiniškai per metus emigruodavo po beveik 47 000 gyventojų, tuo tarpu 2018 - 2023 metų laikotarpiu – jau tik po 27 000 gyventojų. Apibendrinant, nuo 1990 iki 2022 metų iš Lietuvos emigravo daugiau nei 1 milijonas piliečių.


Kodėl? Juk mums kartu su siaubo pasakomis apie neišvengiamą karą pastoviai kalama į galvas, kad mes dar niekada taip gerai negyvenome. Statistika teigia, kad viena svarbiausių neekonominių sprendimo emigruoti priežasčių apklaustieji nurodo valstybės požiūrį į savo piliečius ir nuovargį nuo neteisybės. Apie tai tikrai galima jaučio odas išrašyti. Šiandien pateiksiu jums vieną pavyzdį, kuris yra gana retas ir su juo susiduria labai mažas ratas žmonių, tačiau jis yra labai iškalbingas.

2017 metais tuometinis Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas buvo apkaltintas plagijatu savo habilitaciniame darbe. Skandalas kilo po to, kai buvęs KTU magistrantas Donatas Raščius paviešino vaizdo įrašą, kuriame teigė, kad P. Baršausko monografijoje „Tarptautinio verslo vadybos principų taikymo ypatybės Vidurio ir Rytų Europos šalyse“ yra ištisos pastraipos, nukopijuotos iš užsienio autorių darbų be tinkamų nuorodų.

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba atliko tyrimą ir nustatė, kad P. Baršauskas pažeidė akademinės etikos normas, nes monografijoje panaudojo kitų autorių tekstus be deramo citavimo. Dėl to buvo rekomenduota Vilniaus Gedimino technikos universitetui panaikinti P. Baršauskui suteiktą habilituoto socialinių mokslų daktaro laipsnį.

Petras Baršauskas surengė spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo ir KTU Akademinės etikos kolegijos pirmininkas Nerijus Čepulis, paviešinęs KTU akademinės etikos kolegijos tyrimo rezultatus. Štai jo mintys: „Buvo sušauktas neeilinis universiteto valdybos posėdis. Susirinkusi valdyba priėmė tokį sprendimą, jog tai jau nebe rektoriaus reikalas, o viso universiteto reputacijos reikalas. Buvo aišku, kad reikia reaguoti, bet kaip? Reikia KTU akademinės etikos komisijos tyrimo. Pasitelkėme universiteto mokslų valdybą, kuri turi priėjimą prie įvairių duomenų bazių. Gavę medžiagą iš komisijos, ją posėdžių metu ištyrėme“.

Ką gi parodė minėtas tyrimas? N. Čepulis paaiškino: „Svarbus parametras - koks yra didžiausias atitikmuo su vienu kokiu nors šaltiniu. Atitikimas su vienu šaltiniu - nuo 1 iki 3 procentų. Galimas ribas nustato kiekviena leidykla atskirai. Jeigu sutaptis yra iki 20 proc., nekyla klausimas dėl plagiato. Jei šiek tiek daugiau - reikia, kad redaktorius peržiūrėtų tas sutaptis, citatas. Juk iš pradžių tikrina tik robotas.”

Priežastys, sukėlusios visą šią sugalvotą istoriją buvo daugiau, negu aiškios. Jas suprato ir pats rektorius: „Vienintelis sakiau, kad Kaune galima turėti vieną tarptautinį konkurencingą universitetą, o tą galima padaryti tik sujungus universitetus. Tuomet ir prasidėjo tas puolimas. Noriu pabrėžti, jog niekuomet nebuvau įsikabinęs į jokius postus, kėdes, pozicijas. Man svarbiausia – tikslai ir idėjos, aukštojo mokslo pertvarka.”

Savo teiginius rektorius įrodė veiksmais. Reaguodamas į kaltinimus, P. Baršauskas 2017 metų spalio mėnesį paskelbė apie atsistatydinimą iš KTU rektoriaus pareigų. Nepaisant to, jis toliau neigė plagijavimo kaltinimus ir sutiko, kad monografijoje gali būti citavimo problemų, tačiau tai nėra plagiatas. Šis skandalas sukėlė didelį rezonansą akademinėje bendruomenėje. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas Juozas Augutis teigė, kad tokie įvykiai kenkia visam šalies aukštajam mokslui.


Algis Krupavičius, žinomas Lietuvos politologas ir buvęs Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas, dažnai pasisakantis ne taip, kaip reikalauja vyraujanti vėjo kryptis. 2020 metais seimo rinkimuose dalyvavo su partija „Lietuva - visų“, bet mandato nepelnė. Mokslininkas į plagijavimo skandalą buvo įveltas 2022 metais. Kauno apylinkės teismas pripažino jį kaltu dėl kito autoriaus kūrinio dalių panaudojimo be tinkamo citavimo ir skyrė 5 tūkstančių eurų baudą. Algis Krupavičius apskundė šį sprendimą, tačiau 2023 m. rugsėjį Kauno apygardos teismas paliko galioti kaltinamąjį nuosprendį, sumažindamas baudą iki 3,7 tūkstančio eurų. Politologas dėl savo reputacijos kovojo dvejus metus. Galiausiai, 2024 m. balandžio mėnesį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino ankstesnių instancijų sprendimus ir nutraukė bylą, taip visiškai išteisindamas Algį Krupavičių. Pabandykite atspėti, ar apie išteisinimą žiniasklaidoje buvo tiek pat antraščių, kiek apie neteisingus kaltinimus?

Ir štai šią savaitę plagijavimo šešėlis užtemdė madam iš neliečiamųjų kastos šlovę. Kristina Sabaliauskaitė, kuri įvardijama viena žymiausių šiuolaikinių lietuvių rašytojų ir dailės istorikė, garsėjanti savo romanais, kuriuose anot istorikų gana diletantiškai pateikia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpį, socialiniame tinkle buvo apkaltinta plagijavimu. Savo „Facebook“ paskyroje Vilniaus dailės akademijos meno istorikė daktarė Rūta Janonienė pastebėjo, kad jaunimui skirtoje meną pažinti mokančioje ir Lietuvos meno kūrinius pristatančioje knygoje „Kaip skaityti meną” niekur nėra paminėti autoriai, kuriais, anot jos, galėjo remtis K. Sabaliauskaitė. Ypač meno istorikės dėmesį atkreipė skyrius, kuriame yra pasakojama apie Vilniaus Bernardinų bažnyčios freskas. Šiuose skyriuose, pasak R. Janonienės, yra per daug panašumų su jos pačios rašytais tekstais. „Skyrelyje apie Vilniaus Bernardinų bažnyčios freskas pastebėjau daugokai paralelių su savo tekstais, bet vietoj savo pavardės aptikau tik nekonkrečią nuorodą į anoniminių „menotyrininkų“ tyrimus“, – socialinio tinklo paskyroje rašė R. Janonienė.

Ponia Rūta kreipėsi į leidyklą: „Kreipdamasi į „Baltų lankų“ leidyklą norėjau tik atkreipti dėmesį, kad tokio pobūdžio knygoje kaip K. Sabaliauskaitės turėtų būti naudotos literatūros sąrašas ar kažkaip kitaip (gal įvade) įvardyti autoriai, kurių tyrimais remtasi.“ Ji iškart patikino, kad nesiruošia nei teistis, nei bylinėtis. Vienam naujienų portalui ji pasakojo: „Aš nusiunčiau laišką leidyklai, trumpai išdėsčiusi savo pastebėjimus ir iš karto pasakiau, kad bylinėtis nenoriu, todėl tikiuosi, kad bus įmanoma surasti bendrą sutarimą ir ištaisyti pažeidimą arba bent jau sulaukti atsiprašymo“.

Spėkite, sulaukė? Atspėjote: „Vietoj to per leidyklą gavau arogantišką K. Sabaliauskaitės laišką, kuriame ji teigia neskaičiusi mano knygos ir net rankose jos neturėjusi, todėl esą negalėjusi ja naudotis. Kadangi manau, jog tai netiesa, parašiau savo nuomonę pagrindžiančias pastabas, kurias nutariau paviešinti, nes viešumas, man atrodo, tam tikra išeitis norint atkreipti dėmesį į problemą“.

Įdomu yra tai, kad R. Janonienės tekstas iš socialinio tinklo staiga paslaptingai dingo. Tuo tarpu K. Sabaliauskaitė po kelių dienų jau pakeitė savo poziciją, kurią perdavė leidykla: „Autorė teigia, kad aprašydama kūrinius knygoje vaikams ir paaugliams laikėsi įprasto tokiais atvejais ne mokslinio, o populiarinimo žanro. Pasak K. Sabaliauskaitės, jis „visada yra itin supaprastintas, „suvirškinęs“ daugybę įvairiausios literatūros ir faktelių, kylantis ir iš daugiamečio bendrojo išsilavinimo“. Po kelių dienų leidykla „Baltos lankos” raštu dar pateikė tokį tekstą: „Kristinos Sabaliauskaitės vaikams ir paaugliams skirtam meno populiarinimo, eseistikos žanro leidiniui „Kaip skaityti meną“ nėra taikomas reikalavimas pateikti akademiniams tekstams būdingas detalias nuorodas ar šaltinius, tačiau gerbiame Lietuvos mokslininkų ir menotyrininkų įdirbį, girdime jų pastabas, todėl šią knygą papildysime literatūros sąrašu ir citatų šaltiniais“.


Istorija tyliai numarinta. Jokio atsiprašymo, jokio apgailestavimo. Tik keistas faktas, kad knyga bus papildyta sąrašu tos literatūros, kurios iškili rašytoja ir nuo 2023 metų Vilniaus garbės pilietė, jau daugiau, nei du dešimtmečius gyvenanti Londone K. Sabaliauskaitė niekada neskaitė.

Šioje vietoje leisiu sau priminti, mieli bičiuliai, kad ši kūrėja prieš kurį laiką su purvais sumaišė daugeliui lietuvių šventą Justino Marcinkevičiaus trilogiją: „Tai yra didžioji drama ir didysis paradoksas, kad mes statysime paminklą Marcinkevičiaus trilogijai, kuri yra melo ir propagandos kūrinys“, – LRT eteryje teigė K. Sabaliauskaitė, darniai stodama į vieną gretą su tuščiu kostiumu kiaulės akimis kultūros ministro kėdėje Simonu Kairiu, visą kadenciją griovusiu Lietuvos kultūrą. Kaip žinote žymiausias jo darbas - režisierių Rimą Tuminą prilyginti girtam rusų kareiviui.

Trys istorijos iš akademinio pasaulio. Trys skirtingos pabaigos. Stebina? Manęs tai ne. Tie, kuriuos stebina, jau nebegyvena Lietuvoje. Ir tai yra baisiausia, kad ne tik aš, bet ir daugelis likusių baigia prie to priprasti. „Jeigu reikia amžiams panaikinti žmonių lygybę, jeigu aukštieji, kaip mes juos vadiname, nori išlaikyti savo valdžią amžinai, - tai vyraujanti sąmonės būsena turi būti valdoma beprotybė” - rašė Džordžas Orvelas savo knygoje „1984”.

https://www.facebook.com/gintaras.furmanavicius


Sąžiningai apie kovas Kursko srityje

 

Vakar Maksimas Kalašnikovas paskelbė video "Karo Kursko srityje keistenybės ir paslaptys", kuris pasakoja apie jo viešnagę į pafrontę Rusijos Kursko srityje, kur su ukrainiečiais kovoja specialiosios paskirties elitinio dalinio "Achmat" kariai. Dalinį, autoriaus žodžiais, sudaro 20% čečėnų ir 80% rusų.

Anonse rašoma:

Maksimas Kalašnikovas apie Kursko-2 mūšio paslaptis, kuriomis turėtų susidomėti Lavrentijus Pavlovičius Berija.

https://www.youtube.com/watch?v=9ohf8IgkEJA

Video autorius atvirai ir sąžiningai išdėsto problemas, kylančias kariams dėl kariuomenės vadų nekompetencijos, peraugančios į atvirą sabotažą, prasto jų techninio aprūpinimo. Ne be reikalo autorius mini Berijos pavardę. Šis žmogus Antrojo pasaulinio karo metu vadovavo TSRS saugumo tarnybai ir prisidėjo prie vokiečių kariuomenės sutriuškinimo, kad ir labai žiaurių represijų keliu.



2025-01-30

D. Trumpo sustabdytas programų užsienyje finansavimas daro poveikį Ukrainai

 

D. Trumpo įsakymu sustabdytas programų Ukrainoje finansavimas turi žymų poveikį. Kijevas dabar praneša apie problemas, nes praktiškai visa Ukrainos žiniasklaida buvo finansuojama USAID ir dabar nežino, kaip toliau dirbti.

Praėjusią savaitę naujasis JAV valstybės sekretorius Marco Rubio įsakė nedelsiant 90 dienų sustabdyti beveik visų užsienio projektų programų finansavimą. Sprendimai dėl programų tęsimo, keitimo ar nutraukimo priklausys nuo valstybės sekretoriaus atliktos peržiūros rezultatų, nes JAV prezidentas D. Trumpas anksčiau buvo nurodęs sustabdyti programų finansavimą, kad galėtų peržiūrėti, ar jos atitinka, jo nuomone, JAV interesus.

Vienintelė išimtis buvo susijusi su Izraeliui ir Egiptui skirtomis programomis, kurios, atrodo, yra susijusios su D. Trumpo planais perkelti palestiniečius iš Gazos ruožo į Jordaniją ir Egiptą.

USAID


Kiek vėliau buvo pranešta, kad USAID taip pat sustabdė pagalbos projektus Ukrainai.

USAID yra JAV valstybės departamentui priklausanti agentūra, teikianti dotacijas projektams „demokratijai skatinti“, teigiama oficialioje legendoje. Iš tikrųjų USAID yra agentūra, turinti tik vieną užduotį - suteikti JAV ekonomikai (t. y. stambioms JAV korporacijoms) prieigą prie užsienio rinkų. Tai gali būti tiek pardavimo rinkos, tiek prieiga prie gamtinių išteklių ir žaliavų. Šiam tikslui USAID turi milijardinį biudžetą, kurį naudoja NVO, žiniasklaidai, įtakingiems asmenims ir pan. atitinkamose šalyse finansuoti, kad jie pateiktų JAV politiką atitinkančius pranešimus ir remtų JAV politiką.

Pagal apibrėžimą tai yra propaganda. Vien tik 2019 m. USAID antirusiškai propagandai buvo skirtas specialus beveik 600 mln. dolerių biudžetas, o neseniai rašiau apie tai, kaip USAID Armėnijoje kursto viešąją nuomonę prieš Rusiją ir už suartėjimą su Vakarais. Tai buvo tik pavyzdžiai, kaip USAID veikia visame pasaulyje.

USAID reguliuoja viešąją nuomonę šalyse, kurios leidžia USAID dirbti jų naudai. USAID taip pat finansuoja žiniasklaidą, nevyriausybines organizacijas, tinklaraštininkus, įtaką darančius asmenis, savaiminius faktų tikrintojus ir t. t., ir pan.

Ukrainoje niekas neveikia be USAID

Dabar tapo aišku, kokiu mastu Kijevo režimas yra priklausomas nuo JAV, būtent USAID, pinigų ir kokiu mastu Kijevas yra kontroliuojamas JAV. Nepraėjus nė savaitei po to, kai buvo sustabdytos USAID programos, pirmosios Ukrainos žiniasklaidos priemonės paskelbė, kad sustabdžius USAID programas dėl lėšų stygiaus įšaldė kai kuriuos savo projektus ir pradėjo prašyti savo prenumeratorių aukoti.

Ukrainos „Masinės informacijos instituto“ vadovė Oksana Romanjuk trečiadienį pareiškė, kad beveik 90 proc. ukrainiečių žiniasklaidos priemonių pastaraisiais metais dirbo dotacijų iš užsienio sąskaita, daugiau kaip 80 proc. jų - USAID programų sąskaita.

Tai ji sakė Ukrainos radijo stočiai „Hromadskoje“ ir paaiškino, kad pajamų iš reklamos nepakanka transliavimo veiklai finansuoti. Ji pažymėjo, kad „beveik visi jie gavo subsidijas“, tačiau vieniems jos sudarė 100 proc. finansavimo, o kitiems - apie 40-60 proc.

Dėl to bent 80 proc. ukrainiečių žiniasklaidos priemonių gavo finansavimą iš JAV Tarptautinės plėtros agentūros (USAID) programų, tačiau ES struktūros ir kitos tarptautinės organizacijos taip pat skyrė dotacijas, vis dėlto pabrėžė Romanjuk:

„Amerikos dotacijos buvo svarbiausios. <...> Europos institucijos liko. Tikiuosi, kad jos ir toliau atliks savo vaidmenį ir teiks pasiūlymus Ukrainos žiniasklaidai, kad mus paremtų ir apsaugotų.“

Ukrainos parlamentas, Aukščiausioji Rada, pradėjo konsultacijas su Europos kolegomis dėl galimybės pakeisti pagalbą, kurią Ukraina gavo pagal USAID programas. Rados interneto svetainėje paskelbtame pareiškime teigiama, kad parlamentinis Humanitarinės pagalbos ir informacijos politikos komitetas:


„Kol auditas tęsiamas, Ukraina turėtų imtis neatidėliotinų veiksmų. <...> Parlamento lygmeniu jau pradėtos konsultacijos su kolegomis iš Europos dėl galimo JAV pagalbos pakeitimo - bent jau kol Vašingtone bus priimti galutiniai sprendimai.“

Jame pažymima, kad problemų, su kuriomis Ukraina susiduria dėl JAV pagalbos sustabdymo, mastas yra „daug didesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio“, ir kad procesų normalizavimas gali užtrukti nuo trijų iki šešių mėnesių dėl sustabdymo. Komitetas pabrėžė, kad USAID lėšos yra labai svarbios Ukrainai, ir pabrėžė, kad „būtina išlaikyti šiuos projektus, kad būtų užtikrinta tolesnė šalies vystymosi pažanga“. Taip pat buvo pabrėžta, kad dotacijos sudaro daugelio Ukrainos žiniasklaidos priemonių pagrindą ir yra „beveik vienintelis būdas kultūros ir žiniasklaidos srities projektams funkcionuoti“.

Kijevas yra JAV marionetė

Šie pranešimai rodo, kaip Kijevo režimas yra priklausomas nuo JAV, ir kartu rodo, kad visi Vakarų teiginiai, jog Ukraina yra nepriklausoma ir suvereni valstybė, tėra nesąmonė.

Kijevo režimas susiduria su didelėmis problemomis, kaip rodo masinis gyventojų išvykimas iš Ukrainos ir, svarbiausia, kaip rodo didėjantis pasipriešinimas priverstiniam verbavimui į fronto liniją. Žiniasklaida Ukrainoje jau seniai laikosi linijos, apie tai daugiau ar mažiau atvirai rašė net „Der Spiegel“ praėjusį spalį.

Ukrainos žiniasklaidoje griežtai cenzūruojamos visos kitokios nuomonės, tačiau Kijevo režimas turi tokių problemų su viešąja nuomone savo šalyje.

O dabar sužinome, kad Ukrainos žiniasklaidą finansuoja ir kontroliuoja ne Kijevas, o Vašingtonas. Tai reiškia, kad Ukrainos žiniasklaida nėra nepriklausoma (tai ir taip buvo aišku), bet žiniasklaidos diskursą ir viešąją nuomonę Ukrainoje kontroliuoja Vašingtonas.

O tai savo ruožtu reiškia, kad Ukrainos vyriausybė yra priklausoma nuo JAV malonės, nes JAV bet kada gali pradėti žiniasklaidos kampaniją, kad nušluotų Kijevo režimą ir pakeistų jį kitu.

Šaltinis


2025-01-29

LRT laidai "Istorijos detektyvai": Ukmergėje prieškaryje žaidė žaidimą "Lim-po-po"

 

LRT laidoje "Istorijos detektyvai" yra skyrelis "Žaidimai", kuriame du simpatingi vaikinai demonstruoja istorinius žaidimus. 

Nepajėgiau suvaldyti juoko pagalvojęs, kaip atrodytų šie vaikinai, žaisdami istorinį žaidimą "Lim-po-po".

Ukmergės kalėjime, kuris buvo Paupio gatvėje, prieškaryje kaliniai žaisdavo štai tokį "Lim-po-po" žaidimą:

Du vyrai imdavo virvę ir jos galus pririšdavo prie savo penių. Laimėdavo tas, kuris nutempdavo savo konkurentą.

Ukmergės kalėjimas (1918-1948)

Man apie šį žaidimą pasakojo senelis Petras Klibavičius (1891-1978), gyvenęs Paupio atgvėje Nr.46 ir dirbęs prieškaryje Ukmergės kalėjimo felčeriniame punkte. 

LRT rodytas žaidimas „Šaukšto paėmimas“ | Istorijos detektyvai: https://fb.watch/xpTyCAnniK/


JAV pasienio tarnybos vadovas peikia popiežiaus Pranciškaus veidmainystę dėl nelegalios imigracijos


JAV prezidento Donaldo Trampo pasienio reikalų vadovas Tomas Homanas pavadino popiežių Pranciškų veidmainiu, kritikuodamas Trampo planą deportuoti nelegalius imigrantus.

'Jis gali apsaugoti Vatikaną, kuriame gyvena. Jis gali pastatyti sieną ten, kur gyvena. Amerikos žmonėms to neleidžiama? Tomas Homanas, visą gyvenimą katalikas, sakė. Jis turėtų laikytis Katalikų Bažnyčios ir tai sutvarkyti. Tai netvarka.'

Sausio 19 d. laidoje „Che Tempo Che Fa“ Pranciškus sakė, kad JAV nelegalių migrantų deportavimas būtų „gėda“. Penktadienį Homanas pabrėžė, kad JAV politika atitinka Vatikano vykdomą savo sienų apsaugą.

„Jie turi sieną aplink Vatikaną. Jei nelegaliai pateksite į Vatikaną, nusikaltimas bus rimtas“, - sakė Homanas per ‚Newsmax‘ pasirodymą ir pridūrė, kad kiekvienas, kuris nelegaliai ten pateks, praleis laiką kalėjime.

Tiesą sakant, tik šių metų gruodį Vatikanas sugriežtino bausmes tiems, kurie nelegaliai patenka į riboto patekimo zonas, ir dabar už tai gresia baudos nuo 10 000 iki 25 000 eurų, arba nuo 10 200 iki 25 700 JAV dolerių, ir kalėjimas nuo vienerių iki ketverių metų. Asmenims, nuteistiems už neteisėtą patekimą į Vatikano teritoriją, draudžiama iki 15 metų lankytis mieste-valstybėje.


Didelę Vatikano miesto dalį, įskaitant rūmus, sodus ir biurus, juosia maždaug 40 pėdų aukščio sienos, o prie vartų budi šveicarų gvardiečiai, kurie saugo miestą nuo įsibrovėlių.

Homanas apie Pranciškų pastebėjo: 

„Jis gali apsaugoti Vatikaną ten, kur gyvena. Jis gali pastatyti sieną ten, kur gyvena. Amerikos žmonėms to daryti neleidžiama?“

„Sienos apsauga gelbsti gyvybes“, - pabrėžė Homanas. „Kai atvyksta mažiau žmonių, mažiau moterų išprievartauja kartelis. Mažiau vaikų miršta upėje. Mažiau amerikiečių miršta nuo fentanilio perdozavimo“. 

Spalio mėn. paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad vien prekyba vaikais sekso tikslais patrigubėjo Bideno-Harriso administracijai vykdant atvirų sienų politiką.

„Aš visą gyvenimą esu katalikas. Gimiau kataliku. Esu perėjęs katalikų doktriną. Žiūrėkite, jis turėtų susitelkti ties Katalikų Bažnyčios sutvarkymu... ten yra didelių problemų“, - sakė Homanas. 

„Jis turėtų pasilikti prie Katalikų Bažnyčios ir ją sutvarkyti. Tai netvarka“, - užbaigė jis. 

Iš tiesų, Pranciškui vadovaujant, pagrindinė popiežiaus pareiga aiškinti ir ginti Bažnyčios doktriną buvo apleista, nes buvo priimta daugybė dviprasmiškų ir klaidinančių dokumentų ir pareiškimų, kurie sudarė įspūdį, kad pritariama nuodėmei, pavyzdžiui, Amoris Laetitia ir Fiducia Supplicans, kuriuose atitinkamai siūloma, kad svetimaujančios „poros“ gali priimti šventąją Komuniją be išpažinties ir kad homoseksualios „poros“ gali būti „palaimintos“.

Pranciškus ne kartą yra teigęs, kad nepritarimas imigracijai yra „sunki nuodėmė“. Tačiau Katalikų Bažnyčios katekizme pripažįstama politinių vadovų teisė reguliuoti imigraciją:

„Politinė valdžia, siekdama bendrojo gėrio, už kurį ji yra atsakinga, gali nustatyti, kad naudojimasis teise imigruoti priklauso nuo įvairių teisinių sąlygų, visų pirma susijusių su imigrantų pareigomis jų kilmės šaliai.“

Be to, Katekizme pabrėžiama, kad „imigrantai privalo su dėkingumu gerbti juos priimančios šalies materialinį ir dvasinį paveldą, paklusti jos įstatymams ir padėti nešti pilietinę naštą“.

Šį mokymą 2011 m. popiežius Benediktas XVI išdėstė savo žinioje 97-osios Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos proga. Cituodamas popiežių Joną Paulių II ir gindamas žmonių „galimybę“ „atvykti į kitą šalį ieškoti geresnių gyvenimo sąlygų“, Benediktas XVI taip pat gynė gimtųjų šalių teisę riboti tokį atvykimą:

Kartu valstybės turi teisę reguliuoti migracijos srautus ir ginti savo sienas, visada užtikrindamos pagarbą kiekvieno žmogaus orumui. Be to, imigrantai turi pareigą integruotis į priimančiąją šalį, gerbdami jos įstatymus ir nacionalinį identitetą.

https://www.lifesitenews.com/news/trump-border-chief-blasts-pope-francis-hypocrisy-on-illegal-immigration/?utm_source=featured-news&utm_campaign=usa


2025-01-28

Į užsienį pabėgę baltarusiai-opozicionieriai, dalyvavę sausio 26 d. akcijose, neteks turto Baltarusijoje


Praeitas Lietuvos seimas išrinko Baltarusijai "prezidentę" Svetlaną Tichanovskają, gerai organizavo jos asmeninį gyvenimą, žmonės sako už 35000 eurų per mėnesį, ir laukė keturis metus grąžos. Jokio rezultato, kaip parodė praėjusio sekmadienio įvykiai. 

Tichanovskaja ir visas būrys jos vyriausybės ministrų mėgino pademonstruoti, kad kovoja su Lukašenkos režimu. Baltarusijoje vykstančių prezidento rinkimų proga įvairiuose Europos miestuose opozicija surengė protesto renginius. Pagrindinis iš jų vyko Varšuvoje.

Užsienio spauda Svetos renginiui Varšuvoje buvo perdėm šykšti. Perverčiau lenkų portalus wPolytice. pl, Rzeczpopolita.pl, Gazeta Wyborcza.pl, Gazata.pl, Polskieradio.pl. Niekur neaptikau reportažų iš baltarusių opozicijos renginių Varšuvoje. Tiesa, DB Guardian.com paskelbė straipsnį apie rinkimus Baltarusijoje ir įdėjo Varšuvoje protestuotojų nešamos vėliavos nuotrauką.


Baltarusių opozicijos portalas "Naša niva" sekmadienį vykusius renginius Varšuvoje mini dviejuose savo straipsniuose. Pasakojama ne apie vieną renginį, bet apie du skirtingus, kuriuos organizavo S.Tichanovskaja ir fašistinės litvinizmo ideologijos skleidėjas Zenonas Pozniakas.

Pirmoji "Naša niva" publikacija pavadinta "Šiandien Varšuvoje vyksta masinė baltarusių akcija"

Straipsnyje rašoma:

Protestuotojai protestuoja prieš tai, kad Baltarusijoje neįvyko tikri rinkimai, prieš smurtą ir represijas tėvynėje. 12.00 val. dalyviai susitiko Trijų kryžių aikštėje ir pro Koperniko paminklą žygiavo į Pilies aikštę. Dalyviai išskleidė 330 metrų ilgio baltai raudonai baltą vėliavą. Kolonai vadovavo Sviatlana Tihanovskaja, Pavielas Latuško ir kiti opozicinio judėjimo lyderiai.


Antroji "Naša niva" publikacija "Vietoj Tichanovskos "karnavalinės eisenos" Pozniakas ir Usovas surengė savo masinę akciją Varšuvos centre."


2025 m. sausio 26 d. Varšuvoje įvyko du Baltarusijos renginiai. Keli šimtai žmonių žygiavo per miesto centrą kolonoje, kuriai vadovavo Sviatlana Tihanouskaja, Pavelas Latuško ir Anželika Melnikova. Protestuotojai išskleidė 330 metrų ilgio baltai raudonai baltą vėliavą.

Tuo tarpu Zenonas Pazniakas savo šalininkus subūrė prie Kosciuškos paminklo.

Žodis pačiam Pozniakui:

„Baltarusiams gėdingų pseudorinkimų dieną Varšuvoje jie surengė karnavalinę eiseną su muzika, dūdmaišininkais ir linksmais šūksniais, kaip 2020 m. vaikščiojant po Minską. „Laisvoji Baltarusija„ tą dieną prie Kosciuškos paminklo viešai informavo visuomenę apie melagingų rinkimų esmę, priminė apie Kalinovskio lenko kario Eduardo Lobo mirties metines, apie Dangaus šimtinės didvyrį Mišą Žižnevskį, apie baltarusių kovą prieš Maskvos mordorą“.

Baltarusijos valdžios pozicija. Baltarusijos valdžia perspėjo užsienyje gyvenančius baltarusius, kad sausio 26d. renginių dalyviai bus specialiųjų tarnybų agentų fotografuojami ir iš jų bus atimtas Baltarusijoje esantis turtas. Apie tai pasakojama video žemiau.

Gėdingas bėglių mitingas Varšuvoje. Baltarusijos žvalgybos VIDEO. Prezidento įsakymas ir žvalgų humoras

https://www.youtube.com/watch?v=Lb6x8myG5Zg

Anonse rašoma: Liūdniausia šventė yra ta, į kurią niekas neatvyko. Taip trumpai Baltarusijos prezidento rinkimų dieną apibūdina bėgliai. Jie bandė diskredituoti rinkimus ir diskreditavo save. Skelbti kaip didelio masto mitingai ir eitynės kartais susidarydavo tiesiogine prasme - iš dviejų žmonių. 

O ten, kur dalyvių dešimtys - yra niuansų. Atsitiktiniai praeiviai ir žurnalistai, kurie bandė nuslėpti nesėkmę bent vaizdo įrašuose, taip pat buvo užfiksuoti kaip aktyvistai. 

Be šio fiasko, šiandien įvyko dar vienas: Tyrimų komitetas mažiau nei per 24 valandas pradėjo baudžiamąsias bylas prieš visus dalyvius. Ir Baltarusijos specialiosioms tarnyboms nėra problema visus identifikuoti visame pasaulyje.

Video pasakojama, kad visų tų, kad dalyvavo protesto mitinguose prieš rinkimus Baltarusijoje, turtas, esantis Baltarusijoje bus konfiskuotas.



2025-01-27

Linas Karpavičius. Kas tu Svetlana? Arba FSB operacija „baltarusiškas pasas“

 

Kas yra bent kiek susipažinęs su Lietuvos pokario pasipriešinimo istorija, puikiai žino apie NKVD, MGB, KGB ir kitų tarnybų agentūrinę veiklą ir bandymus likviduoti pasipriešinimą. FSB metodai nesikeičia ir yra iki skausmo pažįstami. Jie paveldėti iš „šlovingos“ praeities. Šios tarnybos vykdydamos savo užduotis visada taiko į aukščiausio lygio postus. Patogiausia ir efektyviausia perimti visą opoziciją ir pasipriešinimą į savo rankas, užverbuojant arba infiltruojant, kaip galima aukštesnį organizacijos hierarchijoje esantį asmenį.

Vien ko verta A. Markulio – Erelio istorija, kurį savo laiku buvo bandoma padaryti BDPS (Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio) vadu. Ir beveik pavyko. Tik galime įsivaizduoti kas būtų nutikę pasipriešinimo sąjūdžiui jei partizanams nebūtų pavykę A. Markulio iššifruoti. Deja, viena apygarda (Didžios kovos) tuo nepatikėjusi, infiltravus į ją naują apygardos vado pavaduotoją, o iš tikro MGB agentą Griežtą, buvo sunaikinta, o pats apygardos vadas J. Misiūnas - Žalias velnias, buvo suimtas ir 1947 išvežtas į Maskvą. Spėjama, kad Butyrkuose buvo sušaudytas. Didžios kovos apygarda po tokio smūgio jau neatsigavo.


Pasipriešinimo pabaigoje Rytų Lietuvoje „Vytauto“ apygardoje buvo vykdoma daugiapakopė operatyvinė operacija siekiant sukurti netikrus partizanų štabus, taip vadinamus „legenduojančius“ štabus. Buvo stengiamasi suimti apygardos vadą ir įvairiomis priemonėmis jį paveikus, prikalbinti dirbti okupantų specialiosioms tarnybos. Užverbuotas vadas sukurdavo netikrą štabą, kuris imitavo tolesnę partizaninę veiklą ir partizanus, nieko apie tai nenutuokiančius, įviliodavo į sovietinių specialiųjų struktūrų paspęstas pasalas. Taip buvo sunaikinti gerai užsikonspiravę paskutiniai Lietuvos partizanai. Jei ne šie fiktyvūs štabai, pavieniai kovotojai galėjo slapstytis net iki 1990 metų ir sulaukti nepriklausomybės.

Panašiais metodais sovietų specialiosios tarnybos siekė perimti ir „baltųjų“ emigrantų organizacijų vadovavimą Europoje.

Operacijos "Pasitikėjimas" ir „Trestas“ buvo organizuotos ČK (Ypatingoji komisija), GPU (Vyriausioji politinė valdyba) ir OGPU (Jungtinė vyriausioji politinė valdyba), kuri vyko 1921–1927 m. Jos metu buvo sukurta netikra antibolševikinė pogrindžio "Centrinė Rusijos monarchistų asociacija" (ICR), organizacija, padedanti sovietų specialiosioms tarnyboms nustatyti tikruosius monarchistus ir antibolševikus.

Pasak istorikų operacijos prasidėjo nuo Aleksandro Jakuševo, aukšto rango užsienio prekybos liaudies komisariato pareigūno, kelionės į užsienį. Komandiruotės metu A. Jakuševas susisiekė su vienu iš baltųjų emigracijos atstovų. Šis kontaktas tapo žinomas čekistams ir grįžęs A. Jakuševas buvo suimtas. Manoma, kad čekistai sugebėjo įtikinti A. Jakuševą vadovauti fiktyviai monarchistinei organizacijai (ICR) ir taip dalyvauti daugiapakopėje operacijoje prieš rusų baltųjų emigrantų judėjimą užsienyje ir sovietų valdžios priešininkus šalies viduje.

Pradėdami kontržvalgybos žaidimą, čekistai išsikėlė šias užduotis:

1. Pritraukti į organizaciją kuo daugiau baltųjų judėjimo simpatikų šalies viduje ir taip juos iššifruoti ir kontroliuoti.

2. Užmegzti ryšį su emigrantų centrais užsienyje ir bandyti jiems daryti įtaką ir pjudyti tarpusavyje.

3. Susisiekti su užsienio žvalgybos tarnybomis, maitinti jas dezinformacija ir nustatyti jų agentus.

Viena sėkmingiausių šios operacijos dalių yra laikoma 1924 metais žinomo kovotojo prieš bolševikus B. Savinkovo atviliojimas į Rusiją ir jo suėmimas. Čia jis buvo nuteistas mirties bausme, kuri vėliau buvo pakeista į 10 metų laisvės atėmimą. Tačiau pagal oficialią versiją, 1925 m. gegužės 7 d., Lubiankoje, B. Savinkovas nusižudė. Pasinaudojęs tuo, kad kambaryje, kuriame jis buvo grįžęs iš pasivaikščiojimo, trūksta langų strypų, Borisas Savinkovas iššoko pro penkto aukšto langą į vidinį kiemą. Tačiau, remiantis šiuolaikiniais istorikų tvirtinimais, Savinkovą kalėjime nužudė OGPU pareigūnai.


Nieko naujo. Ar pamenate saugumo karininką, A. Pociūną, kuris anot Baltarusijos KGB, iškrito pro viešbučio langą? Žmonės kiti, metodai tie patys.

1926 m. Gruodį A. Jakuševas paskutinį kartą lankėsi Europoje. GPU tapo aišku, kad operacija turi būti baigta. Ji atliko savo vaidmenį: penkerius metus buvo paralyžiuota baltųjų emigracijos grupuočių kovinė dvasia, buvo iššifruoti svarbūs antisovietinio judėjimo nariai, per juos buvo vykdomos operacijos, skirtos dezinformuoti Vakarų specialiąsias tarnybas. 1927 m. pavasarį pagaliau pradėjo pasitvirtinti tų, kurie netikėjo organizacija, įtarimai. Emigrantų laikraščiuose pasirodė migloti pranešimai apie kai kurių monarchistinių organizacijų, kurios tariamai bendradarbiavo su organizacija, likvidavimą Maskvoje.

Galima pasakoti sovietinių specialiųjų tarnybų operacijas be pabaigos ir jų braižas bus tik vienas: perimti juos dominančios struktūros ar organizacijos vadovybę. Blogiausiu atveju artimus vadovybei žmones. Galite kiek norite ieškoti šnipų marginalų, smulkių opozicionierių ir pensininkų tarpe, bet jei jie ten ir yra, tai tik tam, kad priedangos sumetimais kartais vieną kitą paaukoti. Jei jų tarnybos dirba, tai dirba aukščiausiame lygmenyje. Ieškokite jų ambasadose, valstybės tarnyboje, Seime, Prezidentūroje, kariuomenės vadovybėje.

Bet grįžkime į Lietuvą ir prisiminkime kaip Svetlana Cichanovskaja atsidūrė pas mus ir palyginkime jos likimą, su kitos kovotojos, tik tikros kovotojos - Marijos Kalesnikovos likimu. Marija šiandien yra uždaryta Lukašenkos kalėjime, kai tuo tarpu Svetlana naudojasi Lietuvos valstybės suteiktu prieglobsčiu ir aplink save buria visas pasipriešinimo Lukašenkai jėgas. Ir ne tik naudojasi, bet ir kuria provokacijas su naujuoju baltarusišku pasu, taip kiršindama dvi broliškas tautas.

Keistas ir koks skirtingas dviejų pasipriešinimo A. Lukašenkos režimui kovotojų likimas. Ta, kuri nesutinka bendradarbiauti su specialiosiomis struktūromis uždaroma ilgiems metams į kalėjimą, o kita mėgaujasi puikiu gyvenimu laisvėje. Dvi moterys, du skirtingi likimai.

Ir nė viena Vakarų valstybė net piršto nepajudina, kad išlaisvinti M. Kalesnikovą. Nors prisimenant A. Merkel skambuti dėl migrantų problemos, A. Lukašenką gerai paspaudus, tai būtų galima padaryti.

Nežinau kaip jums. Man, tai geniali OGPU operacija. Oi, ne OGPU, bet FSB ir Baltarusijos KGB operacija. Net labai stengtis nereikėjo. Patys atvežė ir pridavė Vyriausybei, kuri geriausia kas galėjo nutikti Lietuvai. Ir dar yra išlaikoma ir vežiojama po pasaulį ne iš jų, bet iš Lietuvos biudžeto pinigų.

O dėl Svetlanos neturiu abejonių (jos infiltravimas yra klasikinė, pagal visas Felikso Dzeržinskio rekomendacijas atlikta operacija), o štai dėl mūsų valstybės galvų abejonė kirba. Ar jie tik apvynioti aplink pirštą avigalviai, ar jie naudojantys Svetlaną kaip priemonę kaulyti iš Vakarų grynų pinigų ir jiems nusispjaut kieno žvalgybai galimai ji dirba, ar jie sąmoningai dirbantys priešui bendrininkai? To pasakyti negaliu, nes nežinau.


Tai kur gi Marija Kalesnikova? 2020 metais ją bandė išgrūsti į Ukrainą, bet ji prie sienos suplėšė savo pasą ir grįžo į Minską. Kitais metai ji buvo nuteista kalėti 11 metų. M. Kalesnikova interviu po teismo sakė, kad jos buvimo kardomojo kalinimo centre metu jai ne kartą buvo siūloma bendradarbiauti su tyrimu, parašyti malonės prašymą arba pasirodyti "tokiame filme kaip Romanas Protasevičius" (buvęs telegram kanalo NEXTA vyriausiasis redaktorius), tačiau Marija į jokius kompromisus nesileido.

Nors rinkiminės kampanijos metu ji buvo Svetlanos C. štabe ir dirbo kartu, tačiau abiejų likimai visiškai skirtingi. Viena, jei dar gyva, yra kalėjime ir savo gražiausius 11 metų praleis už grotų, kita gyvena už Lietuvos pinigus Vilniuje ir rengia įvairias provokacijas, kurios kalą pleištą tarp lietuvių ir baltarusių tautų. Štai taip vykdomos specialios užduotys ir dvi broliškos tautos daromos priešais, nors praeityje buvo vienu bendru etnosu. Taip, taip...Ir mes, ir jie esame baltai. Tik dėl tam tikrų istorinių peripetijų mes likome prie savo kalbos, o jie priėmė slavų prokalbę.

Dar 988 metais Kijevo kunigaikščiui Vladimirui priėmus krikščionybę ir žiauriomis priemonėmis verčiant visas konfederacijos gentis ją priimti, dalis genčių nesutiko atsisakyti senojo tikėjimo ir įsitvirtino miškuose ir pelkėse tarp Dnepro baseino, Maskvos ir Vyslos upių. Čia ir formavosi mūsų išskirtinis etnosas. O mūsų broliai, tuomet tose žemėse gyvenę, dabartiniai baltarusiai palaipsniui priėmę krikščionybę suslavėjo ir nutolo nuo mūsų. Lietuviai išsaugoję senąjį tikėjimą nemėgo išdavikų ir vadino juos nepagarbiai – gudais. Išlikęs senas posakis – „Mušk gudą kaip šunį rudą“.


Mūsų protėvių gyvenamas arealas traukėsi, kol likome tarp Vyslos ir Dauguvos upių. Tačiau šiose pelkėse ir miškuose, per du šimtmečius įvyko, kaip spėju, stiprus demografinis stebuklas, nes kitaip paaiškinti Lietuvos valstybės iškilimą būtų sunku. Moterys gimdė daug vaikų, ūkis juos išmaitino, o užaugę vyrai, vadovaujami narsių kunigaikščių, savo energiją realizavo užimdami naujas teritorijas. Lietuva tapo per maža sparčiai augančiam krašto genofondui.

Štai kodėl įžengiančią Lietuvos kariuomenę tiek dabartinių Baltarusijos, tiek Ukrainos, tiek Rusijos teritorijose įsikūrę miestai sutikdavo palankiai ir jungdavosi savo noru. Juk grįždavo savi. Dar visai neseniai, prieš kelis šimtus metų, buvę vieno tikėjimo broliai.


O dabar bet kokia kaina norima mus supykdyti su baltarusiais. Tiek Rusija, tiek Lenkija, tiek dar viena tauta, kurios pavadinimo neminėsiu. Visi turi savų pretenzijų mūsų šaliai. Kai du broliai susikivirčys ir kol jie tampys vienas kitą už skvernų, kažkas kitas jų namuose darys tvarką. Ne šiaip sau naujųjų baltarusiškų pasų pristatymas vyks Lenkijoje. Visi nori padaryti „gešeftą“ lietuvių ir baltarusių sąskaita.

Ir litvinizmas ištrauktas iš to paties stalčiaus. Tam, kad mus pjudyti. Nepasiduokime. Mes puikiai sutarsime su baltarusiais ir abi tautos atras savo vietą didžioje mūsų istorijoje. Mums nėra ko dalintis. Mūsų istorija tokia didelė, kad jos užteks visiems. Ir lietuviams, ir baltarusiams, ir ukrainiečiams.

https://www.facebook.com/linas.karpavicius.7