Priminsiu: Totorių-mongolų jungas –
tai tradicinis pavadinimas eksploatacijos rusiškų žemių atėjusių
iš Rytų klajoklių nuo 1237 iki 1480 metų (1).
Šių metų kovo mėnesį Ukrainos
Aukščiausios Rados deputatė Nadežda Savčenko viešai sutiko (2,
3) su televizijos kanalo NewsOne žiūrovės Liudmilos Grigorjevnos
iš Krivoj Rogo tvirtinimu, kad Ukraina gyvena po „žydų jungu“,
ir pakvietė veikti. Apie tai informavo Izraelio portalas 9tv (4) su
nuoroda į Ukrainos leidinį Vesti (5).
Liudmila Grigorjevna paklausė
deputatės: „Nadia, kodėl niekas nekalba apie tai, apie ką kalba
liaudis? Aš stovėjau stotelėje, vyras kalbėjo, moteris sena
sėdėjo sakė – Biblijoje parašyta. Buvo totorių-mongolų
jungas, buvo lenkų jungas Ukrainoje, dabar žydų jungas Ukrainoje,
kodėl jūs apie tai tylite?“
Liaudies deputatė su tuo sutiko,
pažymėjusi, kad reikia veikti.
Eduardas Chodos savo
portale (http://hodos-video.com)
tvirtina, pateikia
dokumentinius įrodymus, kad iš tiesų Ukrainos valdžioje ir
ekonomikoje dominuoja žydai, nors sudaro 0,2%
Ukrainos gyventojų (6).
„Žydų jungas“
Rusijoje?
Rusijoje
praktiškai visa pagrindinė valdžia,
pradedant prezidentu Vladimiru Putinu (7) , ir Rusijos
oligarchai yra žydų tautybės. Rusijos oligarchai vien pernai į
užsienį išvežė 150 milijardų dolerių kapitalo (nuo TSRS
sugriovimo išvežta1,3 trilijonai USD (8)), jie pelnosi ir iš karo
Ukrainoje ir Sirijoje. Rusijos oligarchai vien per du pirmuosius šių
metų mėnesius savo turtą padidino beveik 30 procentų (9).
Rusijos valdžios struktūroje, kino industrijoje, MIP, ir kitose
srityse dominuoja žydai. Kad tuo įsitikinti, tereikia įsijungti
Rusijos televiziją, iš kurios ekranų nesitraukia solovjovai,
urgantai, pozneriai, nagijevai, galkinai ir t.t.
„Putinas – kaganas su virve ant
kojos“, tokios išvados priėjo Maskvos universiteto profesorius
Valentinas Katasonovas, vertindamas šiandieninę Rusijos
ekonominę-politinę padėtį (10). Katasonovas pasakė: Rusijos
prezidentas Vladimiras Putinas „viena kalbėdamas elgiasi
priešingai, išveda strategines karines gamyklas iš valstybės
kontrolės ir priežiūros. Du variantai, pirmas, dėl kurio daugelis
klausytojų ir žiūrovų įsižeidžia, – tai šizofrenija,
vienoje ar kitoje fazėje, vienu ar kitu laipsniu, o kitas variantas,
kad jis kalba teisingus žodžius ir supranta, atsako už tuos
žodžius, kuriuos pasako, bet pasirašo po pistoleto vamzdžiu. Man
visa tai primena ką savo laiku aprašė Levas Nikolajevičius
Gumiliovas, kada jis rašė apie Chazariją, kada kaganą vieną
kartą per metus parodydavo tautai, išvesdavo, bet niekas nematė,
kad pas tą kaganą virvė ant kojos, ir toli jis negalės pabėgti.
Tauta tarytum suprato, kad valdovas vietoje, valdovui buvo leidžiama
kalbėti teisingus žodžius, bet reali valdžia priklausė visai
kitiems.“ „ Neapginkluota akimi matyti, kad jis (V.Putinas) nėra
laisvas žmogus.“
Trys chazarijos
Eduardas Hodos (2003), tuometinis
Charkovo miesto (Ukraina) Liberalios žydų bandruomenės
pirmininkas, knygoje „Žydiškas sindromas - 3“ iškėlė „Trijų
Chazarijų teoriją“ (11). Autorius
tvirtino, kad „skirtingu laiku ir toje pačioje, buvusios TSRS,
teritorijoje buvo sukurtos trys Chazarijos:
- Pirmoji Chazarija – Didysis Chazarų kaganatas (VII-X amžius);
- Antroji Chazarija – Sovdepija (1917 – 20-as dešimtmetis XX amžius);
- Trečioji Chazarija – Nepriklausomų Valstybių Sąjunga (Nepriklausomų Valstybių Sąjunga).1991 metais į valdžią Trečiojoje Chazarijoje atėjo kaganas Borisas Jelcinas, kuris 3 Chazarijos valdymą perdavė kaganui Vladimirui Putinui, kuris yra veikiantis Rusijos kaganas (A.L. pastaba)
„Didysis Chazarų Kaganatas gyvavo
kelis šimtmečius, kol 965 metais rusų kunigaikštis Sviatoslavas,
pagal rusų metraštį, ir jų miestą paėmė. Gyventojai išbėgiojo,
dauguma tapo Sviatoslavo vasalais, o žydų elitas persikėlė į
Chazarų kvartalą Kijeve.
VII-VIII amžiais judaizmas jau buvo
prestižinė religija. Jo autoritetas rėmėsi, be kita ko, į
išvystytą žydų teisę, moralinių-etninių vertybių sistemą,
sukaupusią savyje patirtį daugelio kartų, gyvenančių diasporoje,
t. y. turinčių galimybę savo religinių-nacionalinių tradicijų
bazėje įsisavinti kas geriausia iš patirties visuomenių ir tautų,
tarp kurių jie gyveno. Žydų teisė
sudarė struktūrą, turinti maždaug 300 tūkstančių klausimų ir
atsakymų – fiksuotų teismo sprendimų pačiais įvairiausiais
gyvenimo klausimais. Judaizmo buvo įvestas ir palaikomas kodeksu
(Talmūdas, A.L.) iš 613 taisyklių tiems, kas save laikė žydais.
Visa tai sudarė teisinį pagrindą
ankstyvųjų viduramžių bendruomenėms, išmėtytoms po visą
pasaulį ir galėjo būti galingu stimulu chazarų kaganams turėti
ideologiškai nepriklausomą poziciją geopolitiniame musulmonų
pasaulio ir Bizantijos konflikte.
Iki kaganams priimant judaizmą, žydų
teisės modifikacijos procesas buvo baigtas. Ankstyvais
viduramžiais priimti judaizmą - reiškė įeiti į išvystytų
įstatymų sferą, sutvarkyti daugelį visuomenės santykių pusių:
šeimos, etikos, ūkinių, politinių santykių. Judaizmas buvo
vienintelis ideologinis pamatas, ant kurio buvo statoma ir klestėjo
Pirmoji Chazarija.“
Antroji Chazarija.
„Antrosios – ateistinės –
chazarijos kūrimui pradžią davė Visos Rusijos pogromas,
nuvilnijęs per bekraštę Stačiatikių imperiją. Pagrindinis
smūgis teko stačiatikių cerkvei ir stačiatikių monarchijai Dievo
Pateptojo vaidmenyje – paskutiniojo rusiškojo imperatoriaus
Nikolajaus II ir jo šeimos.
Valdžia, kaip ir Pirmojoje
Chazarijoje, vėl atsidūrė amžinų „civilizatorių“ rankose.
Vienok, šį kartą jos užgrobimas nebuvo laipsniškas ir
neskausmingas, bet jį lydėjo upės kraujo, kuriame paspringo
šalis“.
"...1917 metų vasaris
pasibaigė ilgai laukiama pergale prieš
Stačiatikių Monarchija. Bet tuo pat metu iš butelio buvo išleistas
„belševizmo džinas“, kurio iš pradžių reikiamai neįvertino
vasario revoliucijos „autoriai“: ir tarptautinė žydija, kraujo
ryšiais susijusi su žydais-internacionalistais (nepasiteisinusios
viltys į Trockį), ir ateistinė masonija į idėjinę giminystę su
bolševikais.“
„Marksizmas - Leninizmas buvo ne
tiktai pragmatišku – politiniu judėjimu, kiek utopine „religija“
su minuso ženklu. Būtent šiuo fanatišku „religingumu“ galima
paaiškinti bolševikų imunitetą vakarietiškai liberalizmo įtakai.
Jų žydiškumas buvo modifikuotas į ypatingą, internacionalistinę
esmę. Bet tai nesukliudė tarptautiniams finansiniams sluoksniams
teisingai susiorientuoti dėl bolševikų „misijos“ ir su jų
pagalba apsisaugoti nuo stačiatikių monarchijos restauracijos.
Verta taip pat pažymėti, kad
tuometinė bolševikų viršūnė buvo sudaryta iš dviejų linijų:
iš Lenino kadrų (kuriuos finansavo ir 1917 m. permetė į Rusiją
vokiečiai) ir Trockio kadrų (juos finansavo ir tuo metu permetė į
Rusiją amerikiečių pusė). Bet visas fokusas tame, kad abiem
atvejais pinigų davėjais buvo šifai-varburgai – žydų
finansinis elitas“.
„Suprantama, priimdami dosnią
„sponsorystę“ žydų finansinių veikėjų, ir Trockis, ir
Leninas nuoširdžiai manė, kad bankininkai, kosmopolitizuodami
pasaulį, „nesąmoningai“ remia pasaulinę komunistinę
revoliuciją“.
„Tolimesni įvykiai patvirtino
apskaičiavimo tikslumą: stačiatikių monarchija buvo galutinai
sutrypta, Dievo Pateptasis buvo nukryžiuotas ant nugalėtojo
kryžiaus, ir pats Dievo vardas atiduotas šetoniškai anafemai.“
„Ne atsitiktinai pirmaisiais
tarybinės valdžios metais Svijažsko mieste buvo pastatytas
paminklas Judui. Stebėjęs paminklo atidengimo ceremoniją danų
rašytojas Heningas Keler liudijo:
„Vietiniai tarybiniai deputatai
svarstė, kam pastatyti statulą. Liuciferis buvo pripažintas ne
pilnai pritariančiu komunizmo idėjai, Kainas- per daug legendine
asmenybe, todėl apsistojo ties Judu Iskariotu kaip pilnai istorine
asmenybe, pavaizdavę jį visu ūgiu su pakeltais į dangų
kumščiais...“
Spartuoliškais tempais, kuriais buvo
statoma Antroji Chazarija, buvo lydima malimu į dulkes pagrindines
krikščionių šventoves. Naujieji valstybės šeimininkai šėlo
ant griuvėsių susprogdintų Rusijos šventovių“.
„Atėjo nauja epocha – ateizmo
epocha. Atėjo naujų „šventųjų“ laikas, į kuriuos melstis
privertė „neprotingus chazarus“.
Štai kaip atrodė šis bedievių
„ikonostasas“ nežinomo dailininko akimis, išleidusio 1922 metai
Filadelfijoje „Albumą su 30 fotografijų bolševikų komisarų“.
Aukščiausia Tarybinė valdžia – vieni žydai. Po pilietinio
karo, griaunančiu viesulu praskriejusiu per pačius atokiausius
nugalėtos imperijos užkampius, ir alkanų metų šėlstančio
„karinio komunizmo“ atėjo „Antrosios Chazarijos“ laikai.
Naujoji ekonominė politika (NEP), sukėlusi tuometinį bumą ir
„paleidusi nuo grandinės“ privatų verslą, iš esmės,
paženklino naują žvaigždės valandos atėjimą naujos valstybės.
Nesigilinsiu į smulkmenas to periodo,
su kurio ypatumais, aš įsitikinęs, pažįstamas kiekvienas žmogus
laikęs savo rankose istorijos vadovėlį. Pasakysiu tiktai, kad
NEPAS buvo buvo kažkas tiesiog priešingo idealams „laisvės,
lygybės, brolybės“ po kurio vėliavomis ėjo į kovą proletarų
masės naujieji statytojai „šviesios ateities“.
„Ir tada į valdžią atėjo
gruzinas. 1927 metais Josifas Stalinas išsiunčia iš šalies Levą
Trockį, ir nuo šio momento antrosios Chazarijos faktiškai
nuspręstas...
Šioje vietoje tinka pacituoti vieną
iš bolševikų išminčių“ Karlą Radeką, kuris komentavo
Stalino veiklą taip:
„Mozė išvedė žydus iš Egipto, o
Stalinas – iš Politbiuro“.
Kas vyksta toliau? Plačiu frontu
išvystytas puolimas taip vadinamos „trockistinės-lenininės
gvardijos“, iki pašaknų nupjaunamos pirmosios eilės
„bolševikinių komisarų“ ir pradedama Stalino modelio
socialistinės valstybės statyba.
Atsisakęs nuo „chazariškojo“
vystymosi kelio, Stalinas išrado naują Tarybų šalies vystymosi
kelią. Pagrindiniais „banginiais“, ant kurių buvo pradėta
statyti unikali, neturinti analogų, valstybinis darinys, „tautų
tėvas“ naudojo šiuos principus: žemės ūkio kolektyvizacija,
pramonės industrializaciją ir valdžios centralizaciją.“
„Tokiu būdu, dėka titaniškų
pastangų ir neįtikėtinų aukų piktas Stalino genijus sugebėjo
pakeisti istorijos tėkmę, nubrėžtą mums, kaip jūs toliau
įsitikinsite, šimtmečiams į priekį.“
Тrečioji
Chazarija
„1993 metais
Maskvoje Jelcinas įvykdė karinį pučą ir nuo to momento
„chazaro-žydų ekstremistai (nulėmę kraštutines ekonomikos
transformacijos formas) užvaldė vykdomąją valdžią, užėmė
pagrindines pozicijas partijose ir bankų sistemoje“. 2000
metais išvogtą, irstančią ir JAV
protektoratu tapusią Rusiją Jelcinas perdavė valdyti Vladimirui
Putinui, naujajam Chazarijos kaganui.“
Dabartinius ES vadovus, matomai,
vertinant objektyviai, reikėtų vadinti „kaganais su virvėmis ir
ant kojų, ir ant kaklo“, o ES ir JAV – globaliu transatlantiniu
chazarų kaganatu. Kaip ten bebūtų, Vladimiras Putinas – žymiai
protingesnis už absoliučią daugumą ES „kaganų“ ir turi,
skirtingai nuo jų, didžiulį savo piliečių palaikymą.
Po totorių-mongolų jungo iki 1917
metų tęsėsi Rusijos nepriklausomybės laikotarpis, Rusijos
valstybės susiformavimo ir plėtros etapas. Nuo 1917 metų Rusija
vėl patenka į naują jungą. Šį kartą joje vėl įsigali
„Chazarų kaganatas“, valdęs VIII-X amžiuose didelę dalį
šiuolaikinės Rusijos ir Ukrainos teritorijos. Jis Rusijoje
viešpatauja iki mūsų dienų.
Nesenai Rusijos spaudoje pasirodė
Rusijos prezidento Vladimiro Putino paso anketa, kurioje nurodoma,
kad jis yra žydas, gimęs iš motinos žydės Šalomovos Marijos
Ivanovnos. Tai paaiškina Boriso Jelcino šio Kagano pasirinkimą
(7).
Ar yra žydų jungas Lietuvoje?
Lietuva iš
antrojo Chazarų kaganato perkeliama į Europos chazarų kaganatą?
Po 1991 kovo 11 dienos apimta visuotinės euforijos lietuvių tauta
patikėjo piktavalių varoma propaganda, neva, atkuriama tautinė
valstybė, tautinė mokykla (15) ir taip toliau. Bet vėliau paaiškėjo,
kad tautiškumo korta buvo žaidžiama tik tam, ir tik tiek, kiek tai
padėjo ardyti Sovietų Sąjungą.
Po
26 „nepriklausomybės metų“ Lietuvos valdžia draudžia statyti
paminklą Lietuvos valstybės
simboliui Vyčiui Lukiškių
aikštėje už žmonių aukas! Tuo
pačiu
ši svetimųjų valdžia už mokesčių mokėtojų pinigus susiruošė
Vilniaus sporto rūmus paversti didžiausiu pasaulyje „Žydų
muziejumi“. Kovo 30 dieną
apie tai pranešė BNS. Šie baltofobiškos Lietuvos valdžios
ciklopiško mąsto planai suglumino žydų bendruomenę: „Gaono
muziejus teigia, kad įstaigą glumina informacija apie vyriausybės
ir sostinės savivaldybės ketinimus kurti naują muziejų, užuot
užtikrinus paramą jau vykdomiems projektams“ (12).
Šiandien mes Lietuvos valdžioje turime mums Briuselio išrinktą
kaganą Dalią Grybauskaitę. „Išrinktą“, nes ES prezidentus
renka ne tautos. Tai parodė skandalingi prezidento „rinkimai“
2016 metais Austrijoje (13) ir dabar vykstantys prezidento „rinkimai“
Prancūzijoje (14, 15).
Per aštuonis savo valdymo metus, nuo 2008 metų, Dalia Grybauskaitė
Lietuvą pavertė labiausiai emigruojančia, nugirdyta, ir
nuskurdinta valstybe Europoje, kurios piliečių pensijos, pašalpos
ir daugumos žmonių atlyginimai yra mažiausi Euro zonoje ir iš jų
neįmanoma išgyventi. Skurdas yra pagrindinė savižudybių, pagal
ką pirmaujame Europoje, ir trumpo Lietuvos žmonių gyvenimo, irgi
pirmaujame, priežastis.
Dalia Grybauskaitė įklampino Lietuvą į stagnuojantį Euro liūną,
infliaciją, įleidžiate į šalį „pabėgėlius“ - socialinius
parazitus, kurie vežami iš valstybių, kur jų gyvybei negresia
pavojus, jiems skiriate butus ir lėšas, paslaugas, kurios daug
kartų didesnės, negu gauna visą gyvenimą dirbę šiai valstybei
lietuviai.
Dalia Grybauskaitė švaisto valstybės biudžeto lėšas niekam
nereikalingiems ir nuo nieko negalintiems apsaugoti ginklams. Jai
valdant militaristinė psichozė Lietuvoje įgijo šizofrenijos
formą.
Per
26 metus Lietuva neteko 1/3 gyventojų, o 62 procentai senelių
badauja. Dėl juokingai mažų atlyginimų valdant Grybauskaitei
Lietuva tapo labiausiai emigruojančia valstybe pasaulyje ir
susilygino pagal tai su Sirija, kur 6 metais vyksta karas.
Nuorodos:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą