Vasario 13 dieną
pasaulis prisimena vieną didžiausių nusikaltimų žmonijos
istorijoje – Drezdeno mesto ir jo gyventojų holokaustą, kurį
surengė JAV ir Didžioji Britanija.
Kaip tai įvyko
1945 metų vasario
mėnesį Drezdene praktiškai nebuvo karinių objektų ir karinių
gamyklų. Mieste veikė dvi stambios tabako gamyklos, gaminusios
ženklią dalį Vokietijos tabako gaminių. Dar buvo muilo virykla
ir kelios alaus viryklos. Tiktai „Simenso“ gamykla, gaminusi
dujokaukes ir „Zeis“, gaminusi optinius prietaisus, dar kelias
nedideles gamyklas, gaminusias radioelektronikos komponentus ir
komplektuojančias dalis aviacijos pramonei buvo galima priskirti
karinei gamybai. Bet visos jos buvo miesto pakraščiuose, o buvo
bombarduojamas istorinis miesto centras.
Sąjungininkai nelaikė
Drezdeno kariniu taikiniu per visą karą. Iki 13 vasario 1945 metų
jis buvo bombarduotas tik vieną kartą. 1944 metų spalio
7 dieną apie trisdešimt В-17, nesugebėjusių numesti bombų
ant pagrindinio taikinio, numetė bombas ant Drezdeno, kuris buvo
atsarginiu jų taikiniu. Be to 1945 metų sausio 16 dieną 133
lėktuvai bombardavo už miesto esančią geležinkelio paskirstymo
stotį. Jokios karinės būtinybės bombarduoti Drezdeną nebuvo!
Gyventojų holokausto
technologijos
Prieš karą Drezdene
buvo apie 650 tūkstančių gyventojų. Iki vasario 1945 metų
Drezdene buvo labai daug pabėgėlių. Pagal įvairius vertinimus
mieste buvo nuo dviejų iki dviejų su puse milijonų žmonių.
Tikslų skaičių žmonių nustatyti neįmanoma, nes jokia
statistika negalėjo suskaičiuoti visų pabėgėlių. 1945 metais
anglai turėjo efektyvius civilių gyventojų naikinimo metodus.
Buvo sukurtos specialios technologijos naikinti namų kvartalus.
Pirmoji banga bombonešių nešė fugasines bombas. Jų tikslas buvo
nuplėšti namų stogus, išmušti langus, kad padidinti padegamųjų
bombų panaudojimo efektyvumą, kurias nešė antroji lėktuvų
armada nuo vasario 13 dienos 22 val. 03 min. iki 22val. 25 min.
1945 metų vasario 13
dieną 243 britų bombonešiai numetė ant Drezdeno mirtiną
krovinį. Vokietijos priešlėktuvinė gynyba (PLG), kurios radarai
buvo nuslopinti radioelektroninius trukdžius vykdžiusių lėktuvų
nesugebėjo organizuoti atkirtį. Pirmoji britų bombonešių banga
prarado tiktai vieną Lankasterį, ir tas pakliuvo po bombomis
lėktuvo, skridusio aukščiau jo. Pagrindinis smūgis buvo suduotas
nuo 1 val. 23 min. iki 1 val. 52 min. junginio iš 515 anglų
strateginių bombonešių. Jie nešė fugasines ir padegamas bombas.
PLG nesugebėjo pasipriešinti smūgiui, anglai prarado iš antros
bangos sąstato tiktai du Lankasterius. Po pirmos lėktuvų bangos
smūgio niekas nekliudė gaisro plitimui, o antrojo antskrydžio
fugasinės bombos skatino liepsna apimtos zonos plitimą ir trukdė
gaisrininkų darbui. Viso per naktį nuo vasario 13 iki 14 ant
Drezdeno buvo numesta beveik 1 500 tonų fugasinių ir 1
200 tonų padegamųjų bombų. Ant miesto buvo numesta 650
tūkstančiai padegamųjų bombų! Kilęs ugnies tornado buvo
matomas 200 mylių atstumu. Tai buvo ne paskutinis smūgis. Vasario
14 dienos ryte į orą pakilo 450 bombonešių. Juos dengė 72
naikintuvai. 12 valandą 12 minučių ant miesto pasipylė bombos.
Smūgis užtruko 11 minučių. Per tą laiką buvo
numesta 500 tonų fugasinių ir 300 tonų padegamųjų bombų. Po to
37 palydos naikintuvai pradėjo apšaudyti kelius vedančius iš
miesto, kurie buvo užpildytus pabėgėlių.
Bombardavimų rezultatai
Miesto pramonė
nukentėjo silpnai. Iš stambių gamyklų tiktai optinių prietaisų
gamykla nukentėjo rimtai. Pagal miesto policijos viršininko
pranešimą, pilnas atstatymas visų pramoninių įmonių buvo
numatomas per tris-šešias savaites. Geležinkelio tinklas
nukentėjo dar mažiau. Jau vasario 15 dieną per Drezdeną
pradėjo važiuoti traukiniai. Žymiai stipriau nukentėjo
civiliniai statiniai. Iš 35,5 tūkstančių miesto namų buvo
sugriauti arba rimtai nukentėjo 7,5 tūkstančio. Buvo sugriauti
dešimtys bankų pastatų, draudimo kompanijų, universitetas,
šimtai parduotuvių. Sugriauta didelis kiekis architektūros
paminklų. Pagal pačius kukliausius istorikų apskaičiavimus žuvo
apie 25 tūkstančiai žmonių. Tikslaus žuvusiųjų skaičiaus
niekas nežino, nes dauguma žmonių buvo palaidoti po nuolaužomis
nugriuvusių namų arba sudegė ugnies tornado. Iškart po
bombardavimo Gebelsas kalbėjo apie 200 tūkstančių žuvusių.
Anglų istoriko Deivido Irvingo nuomone žuvo 135 tūkstančiai
žmonių. Šį skaičių nurodo ir 1977 metų laidos Tarybinė
karinė enciklopedija.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą