Kunigas majoras Alfonsas Bulotas: Globalistinių bažnyčių imunitetą jaukia „Koronės“ virusas

Evangelija pagal Morkų. Mk 15 Ir jis tarė jiems : „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai. 16 Kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas. 17 Kurie įtikės, tuos lydės ženklai: mano vardu jie išvarinės demonus, kalbės naujomis kalbomis, 18 ims plikomis rankomis gyvates ir, jei išgertų mirštamų nuodų, jiems nepakenks. Jie dės rankas ant ligonių, ir tie pasveiks“.

Tai buvo pasakyta prieš tūkstančius metų ir tai skelbiama dar šiandieną iš katalikiškų bažnyčių sakyklų, kad tikrai girdėjome Dievo žodį. Girdėti vienas dalykas, o juo gyventi kitas dalykas. Buvusi krikščioniška Europa turi dar krikščionišką pastatų paveldą, bet jau krikščioniškos gyvasties nėra, į kurią buvo įvesdinta karaliaus Vytauto Didžiojo Lietuva. Tad dabar globalistai svarsto, kad per bažnyčiose teikiamus sakramentus galima užsikrėsti.

Grįžtu prie artimesnės jubiliejinės 30 metų paskelbtos Lietuvos nepriklausomybės švenčiamos atminties. Griuvo Berlyno siena. Griūtis tapo neišvengiama komunistinei ideologijai, kartu su jos represinėmis informacijos priemonėmis Lietuvoje: „Tiesa“, „Komjaunimo tiesa“, „Valstiečio laikraštis“, su ketvirtadienio skyreliu „Akiratis“, kurį vedė B. Jauniškis, „Tarybinis mokytojas“, „Jaunimo gretos“. Žmonėms plovė smegenis apie religijos žalą ir žmonių nuodijimąsi bažnyčiose švęstu vandeniu, bučiuojant kryžių, „Tarybinė moteris,“„Socialistinė teisė“ ir t .t. Tas terorizmas tęsėsi 50 metų. Tad skęstant komunistiniam laivui, kapitonai pirmieji pajutę pavojų pradėjo važinėti po parapijų kunigus ir duoti pasiskaityti kaip atgailą, Maskvos leidžiamą žurnalą „Mokslas ir religiją“ kurio straipsnių autoriai jau rėmėsi, autoritetingų medikų, vakarų pasaulio mokslininkų argumentais, kad bažnyčiose negalima užsikrėsti ligomis, nes bažnyčia naudoja sidabruotus indus, o sidabro jonai naikina tokias bakterijas kaip šiltinės, maro, choleros. Rusų mokslininkai pastebėjo, kad epidemijų metu skambinat bažnyčių varpams, varpų garsų dažnis sunaikina epidemijų bakterijas. Taip pat ir vargonų muzikos tam tikrų garsų dažnis naikina bakterijas ir jie daro išvadą, kodėl žmonės grįžta iš bažnyčių būdami geresnės savijautos. Dabar tai taikoma sanatoriniam gydymui vadinama relaksacine muzika, kuria stengiamasi perteikti gamtos garsus, kaip jūros ošimą, lietaus vandens lašėjimą, miško ošimą, kurie teigiamai veikia žmogaus kaip gamtos dalies kūno ląsteles. Netgi aromaterapija taip pat teigiamai veikia žmogaus organizmą. Istoriškai rasime, kad tokių epidemijų metu buvo ne uždarinėjamos bažnyčios, bet skambinama bažnyčių varpais. Žmonės labiau rinkdavosi maldai, kuri stiprino žmonių dvasinį, o tuo pačiu ir biologinį atsparumą epidemijoms. Tą pripažino netgi ateistai.

Grįžkime į bažnyčios praeities 1858 metus. Medikų Biuro užregistruotus stebuklus Lurde, kuriuos labai ignoravo to meto laisvamanis prancūzų rašytojas Emile Zola. Jam teko vykt traukiniu į Lurdą kuriame važiavo ir daugelis ligonių. Emile Zola matė kai į tą pačią vonią Lurde, kurioje buvo suguldyta daugelis ligonių ir nekeičiant švento šaltinio vandens buvo guldomi kiti ligoniai. Rašytojas šito negalėjo įsivaizduoti. Bet kad invalidui Ruderiui grįžtančiam iš Lurdo ir stebuklingai priaugus kojai 2 cm. kaulo irgi negalėjo patikėti. Šiandieną yra patvirtint tikri 67 Lurdo stebuklai nors eilės patvirtinimui laukia tūkstančiai užregistruotų pareiškimų.

Įsitraukiau į sielovadą tada kai išgirdau Lietuvos katalikų bažnyčią kovojančią aktyvių vyskupų, į lagerius išvežtų kunigų ir atgarsius apie juos, palikusius be kunigų parapijas. Kunigus partizanus - dvasios vadus. Tada reagavome į užgaulius ir represinius veiksmus prieš tikinčiuosius. Tikintieji nevengė pasirašyti prie šventorių, kapinėse, prie bažnyčių protestų raštus prieš persekiojamą bažnyčią ir jos narius. Parašų rinkėjai dažnai buvo tardomi, baudžiami. Tad negaliu pritarti, kad Švęstą vandenį ( viena ligonė iš Gruzijos MARO M. specialia atvažiuodavo į Lietuvą šventinto vandens ir juo ilgai gydėsi pabėgusi nuo operacinio stalo. Tada Gruzijoje nebuvo Romos katalikų kunigo) reikia pakeisti dezinfekuojančiu skysčiu. Neskamba bažnyčių varpai Kinijoje ir Italijoje ir tuščia Romos maldininkų aikštė. Lietuvoje dar skamba bažnyčių varpai, dar neuždarome bažnyčių, manau pasiteisina tas angelo ginčas su biblinių miestų gyventojais, kad jei ten būtų buvęs nors vienas teisus žmogus, miestai nebūtų sunaikinti. Stiprybės Lietuvos žmonėms. Nesižegnokime tik tada kai trenkia perkūnas ar šaukiame vajėzau skęsdami. Nepameskime ir sunkumuose tikros Evangelinės dvasios.