Pinigų ir finansų
pasaulyje pastaruosius pusę amžiaus
periodiškai vyko „revoliucijos“. 70-aisiais metais galutinai
likviduotas aukso standartas. JAV centrinis bankas gavo galimybę
spausdinti dolerių tiek, kiek panorės. Teliko tik palaikyti „žalio
popieriaus“ paklausą pumpuojant finansų rinkas, diegiant naujus
finansinius instrumentus (derivatyvų tipo), vykdant privatizaciją
ir pašalinus visus suvaržymus kapitalo judėjimui per valstybių
sienas (pirkimui bet kokių aktyvų).
Dvidešimt pirmajame
amžiuje revoliucingiausia naujovė buvo centrinių bankų politika,
vadinama „kiekybiniu suminkštinimu“. JAV FRS, ECB, Japonijos
bankas ir kiti centriniai bankai gavo neribotas galimybes įsigyti
vyriausybės skolos vertybinius popierius ir pripumpuoti pinigų
sferą milijardais ir trilijonais dolerių, eurų ir jenų. Kai
kurie centriniai bankai (Švedija, Danija, Japonija, Šveicarija)
organizavo kitokią „revoliuciją“ - jie sumažino savo bazines
palūkanų normas žemiau nulio. Japonijos ir Šveicarijos
centriniai bankai vykdo savo tylią revoliuciją. Jie jau
neapsiriboja vyriausybės vertybinių popierių supirkimu, bet
didina aktyvus korporatyvinių vertybinių popierių sąsakita,
įskaitant akcijas. Visa tai skirta gelbėti degraduojančias
ekonomikas, tačiau šios priemonės panašios į narkotikus,
naudojamus vis didesnėmis dozėmis. Niekas nežino, kuo tai
baigsis.
Mūsų akivaizdoje
auganti virusinė ekonomikos krizė verčia monetarines institucijas
(iždus ir centrinius bankus) ieškoti naujų „revoliucinių“
ekonomikų gelbėjimo būdų. Pilnai atnaujinta „kiekybinio
suminkštinimo“ programa. Greičiausiai bazinės palūkanų normos
ir toliau mažės, o nauji centriniai bankai dirbs su minusu.
Ypatingą susidomėjimą sukelia JAV pinigų valdžios institucijų
novacijos.
Žiniasklaidoje pasklido
naujiena, kad kovai su koronavirusu ir jo sukelta krize JAV iždas
ir JAV federalinis rezervas iš viso skyrė apie 6 trilijonus
dolerių, o tai sudaro apie 30% JAV BVP. Tik Vokietiją galima
palyginti su Amerika pagal santykinį finansinės paramos lygį.
Kitose Vakarų šalyse santykinis pagalbos lygis yra mažesnis:
Italijoje - 20% BVP, Didžiojoje Britanijoje - 16%, Ispanijoje -
16%, Prancūzijoje - 14%. Tačiau nemažą dalį deklaruotos Europos
šalių paramos sudaro garantijos ir kredito limitai, kurie gali
būti išsemti nepilnai.
Iš 6 trilijonų JAV
dolerių bendros finansinės paramos, apie 2,2 trilijono dolerių
tenka Finansų ministerijai, o 3,8 trln. dolerių – FRS. Finansų
ministerijos pinigai yra numatyti įstatyme, kurį Trumpas pasirašė
kovo 27 d. (The Coronavirus Aid, Relief and Economic Security
[CARES] - Pagalbos koronaviruso pandemijai ir jos sušvelninimo bei
ekonominio saugumo įstatymas). Skaičiai nėra galutiniai. JAV
finansų ministras Steven Mnuchin ir FRS pirmininkas Jerome Powell
sako, kad prireikus iki metų pabaigos gali būti skiriama papildomų
pinigų. Tačiau dabar noriu atkreipti dėmesį ne į kiekybinę, o
į kokybinę šio klausimo pusę. Šioms astronominėms pinigų
sumoms diegti siūloma sukurti specialius mechanizmus.
Atsiranda nauja dviejų
JAV pinigų valdžių sąveikos schema.
Anksčiau sąveika buvo
vykdoma taip: Finansų ministerija (iždas) emitavo savo skolos
vertybinius popierius (obligacijas) ir pardavinėjo juos Amerikos
centriniam bankui, gaudama iš jo kitus popierėlius, vadinamų
doleriais. Po 2008–2009 m. krizės labai išaugo obligacijų ir
dolerių mainų apimtys dėka „kiekybinio suminkštinimo“
programų (KS) įgyvendinimo.
Praėjusių metų
pabaigoje FRS iždo popierių portfelis sudarė 2,54 trilijono
dolerių. Ši schema tebeveikia, o operacijų mastas pagal ją
didės. FRS pareiškė, kad nuo kovo 23 dienos pradeda pirkti iždo
obligacijas už 75 milijardus dolerių per dieną (pridėjus
hipotekos obligacijas po 50 milijardų dolerių per dieną). T. y.,
per savaitę (penkias darbo dienas) Federalinio rezervo iždo
portfelis padidėjo 375 milijardais dolerių. O juk trečiosios KS
programos įkarštyje Federalinio rezervo iždo pirkimai sudarė tik
50 milijardų dolerių per mėnesį! Praėjusiais metais JAV FRS
turtas buvo mažesnis nei 4 trilijonai. dolerių, o balandį jie jau
peržengė 6 trln. dolerių ribą.
Dabar, be įprasto iždo
ir hipotekos vertybinių popierių pirkimo, Federalinis rezervų
bankas įsigis kitus vertybinius popierius paramos tvarka, bet ne
tiesiogiai, o per Finansų ministeriją. Tam įdiegiama nauja
schema, apimanti šiuos mechanizmus (facilities):
pirmasis mechanizmas -
pirminės rinkos įmonių kreditų priemonė (Primary Market
Corporate Credit Facility, PMCCF) - yra skirtas pirkti naujus įmonių
vertybinius popierius, juos pateikiant į rinką;
antroji - antrinės
rinkos įmonių kreditų priemonė (Secondary Market Corporate
Credit Facility, SMCCF) - rinkoje jau cirkuliuojantiems vertybiniams
popieriams palaikyti;
trečioji - terminuota
turtu užtikrinama vertybinių popierių paskolų priemonė
(Term Asset-Backed Securities Loan Facility, TALF), skirta
supirkti vertybinius popierius, išleistus už banko paskolas (tokia
operacija vadinama banko paskolų pakeitimu vertybiniais
popieriais). O bankų paskolos, savo ruožtu, turi turėti užstatą
garantijų arba užstato pavidalu. Visų pirma, mes kalbame apie
paskolas mažoms ir vidutinėms įmonėms, užtikrintas Smulkiojo
verslo administracijos (SBA) garantijomis;
ketvirtasis mechanizmas
yra pinigų rinkos savitarpio fondo likvidumo priemonė (Money
Market Mutual Fund Liquidity Facility, MMLF). Jis skirtas finansinei
paramai savivaldybių institucijoms (Fondas savivaldybių popieriams
supirkti);
penktasis mechanizmas
yra komercinių popierių finansavimo priemonė (Commercial Paper
Funding Facility, CPFF). Taikant šį mechanizmą bus supirkti tie
popieriai, kurie neatitinka pirmųjų keturių standartų.
Svarbiausias dalykas,
kurį pranešė FRS ir JAV iždas, yra tai, kad kiekviename
mechanizme bus sukurta specialios paskirties kompanija (Special
Purpose Vehicle, SPV). SPV steigėja bus vyriausybė, kuri iš
biudžeto skirs lėšų pradiniam kapitalui formuoti. SPV gaus
paskolas iš JAV FRS, kad supirkti rinkoje savo profilio
vertybinius popierius. Numatoma, kad svertas bus 1:10. Tai yra, už
kiekvieną SPV įstatinio kapitalo dolerį centrinis bankas išduos
10 USD paskolą. Minėtame „CARES“ įstatyme numatyta skirti 454
milijardų JAV dolerių SPV; todėl galima manyti, kad maksimali
paskolų suma, kurią gali gauti naujos įmonės, viršys 4,5
trilijono USD. Maždaug tokia verte visas JAV federalinių rezervų
turtas buvo įvertintas 2020 m. pradžioje.
Ekspertai jau komentuoja
„revoliucinę“ pinigų valdžios naujovę. Kažkas panašaus į
dalinį banko rezervavimą. Daugelis mano, kad už vieną tikrą
Finansų ministerijos dolerį bus galima sukurti dešimt nelabai
realių (net virtualių) dolerių. Tačiau kai kurie mano, kad
originalus į SPV kapitalą investuotas finansų ministerijos
doleris taip pat bus virtualus, sukurtas iš oro. Juk didėjančią
JAV dolerių dalį JAV federaliniame biudžete sudaro ne mokesčiai,
o FRS paskolos. Beje, iš kur vyriausybė gaus deklaruotus daugiau
nei 2 trilijonus dolerių pinigų kovai su viruso sukelta ekonomine
krize?
Praėjusiais (2019)
fiskaliniais metais federalinis biudžetas buvo deficitinis, turint
apie 1 trilijono deficitą. Einamaisiais fiskaliniais metais, net
jei krizės nebūtų buvę, deficitas vis tiek būtų buvęs
mažiausiai 1 trilijonas. Trampo administracija mokesčių nekėlė.
Anksčiau ji juos mažino, kad skatintų ekonomikos augimą, o
krizės metu siekė dar labiau juos sumažinti. Tai reiškia, kad
vyriausybės dosnus gestas, viršijantis 2 trilijonus dolerių,
reiškia, kad biudžeto deficitas padidėja ta pačia suma. Tai
reiškia, kad FRS papildomai įsigis daugiau nei 2 trilijonus iždo
obligacijų.
Pasirodo, iš oro
buvo sukurta dviejų trilijonų biudžetinė pagalba.
Atsiranda uždara
grandinė, kurioje beveik išimtinai cirkuliuos virtualūs pinigai.
Finansų analitikas Steve Saville komentuoja naująją
schemą: „Beprotiškiausia čia tai, kad doleriai,
vyriausybės įliejami į FRS SPV, anksčiau buvo sukurti iš nieko,
kai Federalinis rezervų bankas monetizavo iždo vertybinius
popierius. Tai reiškia, kad FRS sukuria pinigus iš oro, tada šie
pinigai eina į vyriausybę, vyriausybė juos išleidžia į naujas
SPV, o FRS šio „kapitalo“ įliejimo pagrindu sukuria žymiai
daugiau pinigų iš nieko.“
Pastebėtina, kad iki
šiol Federalinis rezervų bankas nedirbo su korporatyvine skola.
Dabar jis tai padarys. Apskaičiuota, kad bendra JAV įmonių skola
yra 9,5 trln. dolerių. Didelė jos dalis turi žemus investicinius
reitingus, o dalis kvalifikuojama kaip šlamštas ir šiukšlės.
Suplanuodami SPV viešųjų pirkimų veiklos apimtį, jie
neišvengiamai turės kaupti šiukšlių dokumentus savo balanse.
Amerikos ekspertai įsitikinę, kad artimiausiu metu SPV pirks ne
tik įmonių skolos vertybinius popierius (įskaitant šiukšles),
bet ir Amerikos bendrovių akcijas (kaip tai jau daro Japonijos ir
Šveicarijos centriniai bankai).
Atrodytų, kad
įgyvendindami tokią politiką, SPV bus pasmerkti bankrutuoti,
tačiau vyriausybė to neleis, mesdama jiems gelbėjimosi ratą
naujų dešimčių ir šimtų milijardų dolerių pavidalu, kuriuos
Finansų ministerija pasiskolins pas FRS.
Atsiranda finansinis ir
piniginis „amžinas variklis“. Tiesa, judėjimas šio
stebuklingo aparato pagalba bus iliuzinis. Anksčiau ar vėliau iš
iliuzijų pasaulio teks išeiti į realų pasaulį, tačiau iki to
laiko realusis pasaulis (realioji ekonomika) gali būti visiškai
sunaikintas.
Kalbant apie naująją
schemą, niekas nepastebi, kad ji liudija apie stiprią dviejų JAV
pinigų institucijų - Federalinio rezervo ir Iždo (Finansų
ministerijos) konvergenciją. Tas pats Steve'as Savill'as pažymi:
"Amerikos vyriausybė ir Federalinis rezervų bankas
žengia priekyje, o bet koks tariamas šių dviejų struktūrų
atskyrimas išplaunamas arba išnyksta". Ir tada
priduria: "... niekas neapsimeta, neva FRS nepriklauso
nuo vyriausybės." Kai kas šią naujovę jau
pavadino Federalinio rezervo „nacionalizavimu“. Tačiau yra ir
kitas požiūris: naujoji schema labiau primena JAV iždo
„privatizavimą“ pinigų savininkų interesams. Man atrodo, kad
antrasis yra teisingesnis.
Juk naujojoje schemoje,
be dviejų įvardytų dalyvių, yra ir trečiasis. Tai yra
„BlackRock“ - didžiausias finansinis holdingas, investicinis
fondas, kurio patikėjimo valdyme yra 27 trilijonai dolerių ir
dalyvauja su nuosavu kapitalu kapitaluose bankų ir korporacijų. Ji
turi akcijų daugumoje Volstryto bankų.
Negalima atmesti, kad
naujoje konstrukcijoje „BlackRock“ netaps pagrindiniu iš trijų.
Jam buvo patikėtas nuolatinis specialios paskirties įmonių turto
valdymas, o koronaviruso pandemija leido jam užimti šią garbingą
vietą po saule. „BlackRock“ dabar vadovaus kovai su „COVID-19“.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą