Tai kas vyko vakar Seime, prieš kelias dienas transliuota Youtube, kur buvo grasinama susidoroti su Lietuvos piliečiais, negaliu pavadinti kitaip nei fašizmu.
Norėtųsi netikėti, tačiau būtent Lauryno Kasčiūno ir Gabrieliaus Liaudansko-Svaro diskusija apie nelojalių piliečių žudymą įvyko 2025 m. gegužės 29 d. „Kasčiūnas TV“ eteryje. - rašoma DELFI.
Vakar Seime Laurynas Kasčiūnas, liaudyje vadinamas "Murziuku-kaščėjumi", pratęsė savo fašistinę bakchanaliją grasinimais kolegai Valiui Ąžuolui.
Apie čia minėtų fašistų siautėjimą išsamiai papasakojo eilė Youtube kanalų, kurių apžvalgą pateikiu žemiau.
Michailas Rommas 1965 metais išleido dviejų serijų pilnametražį filmą, kuriame dėstoma fašizmo genezė. Man visi tie lietuviški degeneratai murziukai-svarai labai panašūs į vokiečių rudmarškinius, todėl ir šį rašinėlį pavadinau "Paprastu fašizmu".
Ar Putinas paskelbs karą? Išpuolių prieš Rusijos branduolinį skydą grėsmė | Larry Johnson
Dėl aštrėjančios tarptautinės padėties kyla nerimą keliančių klausimų: ar įmanoma ataka prieš Rusijos branduolinę infrastruktūrą? Kokia bus Kremliaus reakcija ir ar ji gali lemti oficialų karo paskelbimą? Analizuojame scenarijus ir pasekmes.
Larry C. Johnson: Ukraina vykdo totalinę savižudybę. Tai Pyro pergalė
Amerikiečių žurnalistas ir radijo laidų vedėjas Halas Turneris (Hal Turner Radio Show on WBCQ) pažymėjo, kad smūgis buvo nukreiptas į aerodromus, kuriuose pagal 2010 m. START-3 sutartį atvirai laikomi Rusijos Federacijos strateginiai bombonešiai.
"Abiejų šalių bombonešiai su branduolinėmis galvutėmis turi būti laikomi tik tam tikrose bazėse ir būti atviroje erdvėje, kad kiekviena pusė matytų, jog neturi branduolinių ginklų. Sutartyje sakoma, kad lėktuvai turi būti išvežti pareikalavus, tačiau tradicijos ir taikos normos sako, kad jie visą laiką laikomi atviroje erdvėje. Taigi kiekviena pusė žino, kad kita pusė neplanuoja branduolinės atakos", - aiškino amerikiečių žurnalistas.
Turneris pažymi, kad šis faktas kartu su pasikeitusiu „Axios“ pranešimu apie tai, ar Vašingtonas žinojo, ar nežinojo apie gresiančius smūgius šiems aerodromams, meta šešėlį D. Trumpo administracijai.
2023 m. vasarį Vladimiras Putinas paskelbė, kad Rusija nutraukia savo dalyvavimą START III programoje. Tuo metu Rusijos vadovas NATO poziciją, kad „nėra jokio ryšio tarp START klausimo ir, tarkime, konflikto Ukrainoje“, pavadino „ciniška“.
„Mes žinome, kad Vakarai yra tiesiogiai susiję su Kijevo režimo bandymais smogti mūsų strateginėms aviacijos bazėms“, - tuomet pabrėžė Rusijos prezidentas.
Oro uostų puolimas
Birželio 1 d. Ukrainos bepiločiai lėktuvai masiškai atakavo oro uostus Murmansko, Irkutsko, Ivanovo, Riazanės ir Amūro srityse. Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad visi smūgiai Ivanovo, Riazanės ir Amūro srityse buvo atremti.
Murmansko ir Irkutsko sričių oro bazėse bepiločių orlaivių atakos apgadino kelis orlaivius, įskaitant strateginius bombonešius Tu-95.
Portalas „Axios“ citavo Ukrainos pareigūnus, kurie teigė, kad operaciją kodiniu pavadinimu „Voratinklis“ vykdė SBU ir ji buvo planuojama pusantrų metų. Operacijai vadovavo SBU vadovas Vasyl Malyuk, tvirtina Ukrainos „Axios“ šaltiniai.
Verta pažymėti, kad iš pradžių „Axios“ - taip pat remdamasi vyriausybės šaltiniais Kijeve - pranešė, kad Ukraina iš anksto informavo JAV apie dronų atakas prieš Rusijos oro bazes.
Tačiau vėliau „Axios“ pakeitė medžiagą, kurioje dabar teigiama, kad Kijevas neinformavo JAV prezidento administracijos apie smūgių planus.
Televizijos kanalas CBS News, remdamasis šaltiniu Baltuosiuose rūmuose, teigė, kad JAV nebuvo įspėtos apie atakas prieš Rusijos oro bazes.
Savo ruožtu „CBS News“ žurnalistė Jennifer Jacobs citavo šaltinius D. Trumpo administracijoje, kurie teigė, kad JAV neteikė Ukrainai žvalgybinės informacijos apie šią operaciją.
„JAV su Vladimiru Zelenskiu ir jo komanda nesidalijo žvalgybine informacija apie operaciją ‚Web‘, - socialiniame tinkle “X" rašė D. Jacobs.
Pasak jos, Kijevas pats surinko reikiamą žvalgybinę informaciją.
Laikraštis „The New York Times“ pažymi, kad Kijevo masiškai naudojami bepiločiai orlaiviai FPV Rusijos miestų aerodromuose nepajėgūs sustabdyti Rusijos pajėgų veržimosi į Ukrainą.
Laikraščio šaltiniai D. Trumpo administracijoje pridūrė, kad, jų vertinimu, Rusijos ginkluotosios pajėgos sulauks „reikšmingo atsako“.
Trumpo reakcija
Po AFU bepiločių lėktuvų smūgių Rusijos aerodromams Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Caroline Leavitt buvo paklausta, kokia buvo JAV prezidento Donaldo Trumpo reakcija į šį išpuolį.
„Reakcija yra tokia, kad šis karas turi būti nutrauktas“, - atsakė ji.
Laukiama Rusijos reakcijos...
Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų (AFU) išpuolių prieš Rusijos Federacijos objektus pasakė:
"Prezidentas [Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas] gavo informaciją internetu. Vyksta tyrimas, kurį pradėjo Rusijos tyrimų komitetas. Buvo Gynybos ministerijos pareiškimas. Siūlau palaukti tyrimo rezultatų ir orientuotis pagal Gynybos ministerijos pareiškimų turinį", - sakė D. Peskovas, žurnalistų paklaustas apie V. Putino reakciją ir galimą Rusijos Federacijos atsaką į praėjusį savaitgalį geležinkelio bėgiuose ir aerodromuose įvykusius incidentus.
37-erių Andrejus „Husaras“ Buržinskis patraukė dėmesį savo įžūliu stiliumi, kai Varšuvos centre vairavo BMW ir policijos reikalavimu atsisakė sustoti. Visi netoliese buvę ekipažai puolė persekioti, vairuotojas atsitrenkė į betoninį suoliuką, paliko automobilį ir pabėgo, bet netoli. Automobilyje rasta narkotikų, pats „husaras“ buvo apsvaigęs nuo kokaino ir marihuanos, namuose dar buvo apie 3 kg narkotikų. Jo 27 metų partneris taip pat buvo suimtas. Pažymėtina, kad „Husaras“ septynerius metus sėdėjo Baltarusijoje už narkotikų platinimą.
„Jokių detalių, bet tai jis“, - sakė informuotas šaltinis „Naša Niva“ apie 37 metų baltarusio Andrejaus Buržinskio dalyvavimą gegužės viduryje Varšuvos centre vykusiose rezonansinėse gaudynėse.
Išsamią ataskaitą pateikia policijos interneto svetainė. Pateikiame jo santrauką:
"Prieš kelias dienas policijos pareigūnai Trijų kryžių aikštėje pastebėjo labai agresyviai važiuojantį BMW vairuotoją. Pareigūnai nedelsdami davė ženklą sustoti, naudodami garso ir šviesos signalus. Tačiau vairuotojas pradėjo rizikingą skrydį per Varšuvos centrą. Visi netoliese buvę policijos pareigūnai prisijungė prie persekiojimo.
Bracka gatvėje vairuotojas atsitrenkė į betoninius suoliukus, paliko automobilį ir toliau bėgo pėsčiomis. Po keliasdešimties metrų jį sulaikė policija.
Automobilyje buvo rastas nemažas kiekis narkotikų - tikriausiai todėl jis ir nesustojo. Kaip paaiškėjo, tai buvo 37 metų Baltarusijos pilietis.
Narkotikai chaki spalvos kuprinėje. Nuotrauka: srodmiescie.policja.gov.pl
Jis buvo nuvežtas į policijos nuovadą Vilčos gatvėje. Ten jis buvo patikrintas, ar nėra narkotinių medžiagų - testas parodė teigiamus amfetamino ir kokaino rezultatus.
Pareigūnai išsiaiškino, kad įtariamasis gyveno su 27 metų moterimi iš Ukrainos. Nuvykę pas juos, policijos pareigūnai pastebėjo, kad moteris įsėdo į mersedesą. Patikrinus jos rankinėje rasta kokaino ir marihuanos.
Įtariamoji atsisakė savo noru atidaryti butą, todėl policija iškvietė priešgaisrinę tarnybą, kuri padėjo patekti į vidų. Maišelių su narkotikais rasta oro kanale.
Nuotrauka: srodmiescie.policja.gov.pl
Operacijos metu konfiskuota apie 3 kg įvairių narkotikų: kokaino, amfetamino, metamfetamino, mefedrono, haliucinogeninių grybų, marihuanos ir MDMA tablečių. Taip pat rastas dujinis pistoletas, pinigų, telefonų ir juvelyrinių svarstyklių.
37 metų vyrui pareikšti kaltinimai dėl vengimo atlikti patikrinimą kelyje ir didelio kiekio narkotikų laikymo. Jo 27 metų partnerei taip pat pateikti kaltinimai. Teismas patenkino prokuratūros prašymą ir skyrė porai laikiną suėmimą trims mėnesiams. Jiems gresia iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė".
Sulaikytųjų nuotraukos pateikiamos iš nugaros. Policijos nuotraukoje pažįstami atpažino Andžejų „Husarą“ Buržinskį.
Nuotrauka: srodmiescie.policja.gov.pl
Anksčiau žiniasklaida Andrejų „Gusarą“ Buržinskį pristatė kaip „Paspalitaga Rushennia“ - baltarusių organizacijos Lenkijoje, kurios tikslas buvo pasirengti Baltarusijos išvadavimui, prireikus - jėga, - karinio ir civilinio štabo vadovą.
„Burzynskis buvo instruktorius Žešuvo bazėje, kurioje mokėsi Sahaszczyk ir “Baipol" žmonės. Iš tikrųjų jis juos visus mokė ir pažinojo, todėl kuriant „Paspalitaje Rushenne“ ir spalvas buvo paskirtas kaip labiausiai patyręs.
Dabar jis gyvena Lenkijoje tarptautinėje gynyboje, Ukrainoje nekariavo, bet dalyvavo savanoriškoje veikloje. Moka kelias užsienio kalbas, planavo užsiimti verslu ir persikelti gyventi į Ispaniją. „Paspalitiy Rushenniy“ užsiiminėjo kažkur iki 2023 m., po to arba atidavė, arba pardavė organizacijos globą Sergejui Čiumlovui-Bulbai„, - sakė “Naša Niva" pažįstamas asmuo.
Buržinskis jau buvo teisiamas Baltarusijoje pagal narkotinių medžiagų 328 straipsnį, jis kalėjo septynerius metus.
Pospolitae milicija („Paspalitag Rushennia“) buvo sukurta būsimam Baltarusijos išlaisvinimui 2023.02.10 09:36
Pospolitae Rushenne suvienijo 8 pulkus, sukurtus baltarusių politinių emigrantų Lietuvoje ir Lenkijoje.
Pospolitae milicijos interneto svetainėje pažymima, kad tai „nepriklausomas, savanoriškas baltarusių susivienijimas, kuris per karinį, fizinį ir teorinį pasirengimą siekia apginti Baltarusijos nepriklausomybę, atkurti teisinę valstybę jos teritorijoje ir atgaivinti baltarusių vajarskich ir nacionalines tradicijas“.
Jos atstovas Sergejus Kedyško - Minsko pogrindžio organizatoriaus, Sovietų Sąjungos didvyrio Nikolajaus Kedyško anūkas - sako, kad „Paspalitae Rushenne“ suvienijo 8 pulkus, sukurtus baltarusių politinių emigrantų Lietuvoje ir Lenkijoje:
veikia kaip karinis-sportinis patriotinis klubas, kuriame žmonės, be kita ko, įgyja ginklų valdymo, taktinės medicinos ir bendrojo karinio parengimo įgūdžių. Esame pasirengę ir praktiniams veiksmams. Žmogus, nusprendęs atvykti į Paspalitą rusėn, turėtų būti pasirengęs tam, kad jam teks paimti į rankas ginklą ir eiti išvaduoti Baltarusijos.
Paspalitae Rushenne registruoja fondą, kad įteisintų savo veiklą Lenkijoje. Milicija nusprendė susivienyti, kad rastų išteklių, nes savo veiklą "pradeda nuo nulio. Milicijos įkūrimą inicijavo Jungtinio pereinamojo laikotarpio ministrų kabineto atstovas Valerijus Sakaščikas.
Primename, kad Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje milicija („Paspalitag Rushennia“) buvo visų žmonių sutelkimas ginti tėvynę išskirtinio pavojaus atvejais.
Karolis Navrockis - prezidento rinkimų nugalėtojas! PKW paskelbė oficialius antrojo turo rezultatus. Rinkimuose dalyvavo 77,63 proc. rinkėjų.
Prezidento rinkimų antrąjį turą laimėjo Teisės ir teisingumo (PiS) remiamas Karolis Navrockis (Karol Nawrocki), surinkęs 50,89 proc. balsų; KO kandidatas Rafalas Traškovskis (Rafal Trzaskowski) gavo 49,11 proc. balsų, pirmadienio rytą oficialiai paskelbė Valstybinė rinkimų komisija.
Tai neabejotina! Jau suskaičiuota 100 proc. balsų. Prezidento rinkimus laimi Karolis Navrockis, surinkęs 50,89 proc.
Komisijos interneto svetainėje pateiktais duomenimis, antrajame rinkimų ture Karolis Navrockis laimėjo 10 mln. 606 tūkst. 877 balsus, arba 50,89 proc.
Tuo tarpu Rafalą Trzaskowskį palaikė 10 mln. 237 tūkst. 286 rinkėjai, arba 49,11 proc.
Rinkėjų aktyvumas antrajame rinkimų ture siekė 71,63 proc.
Balsavimas tęsėsi sekmadienį nuo 7 iki 21 val. uždarius rinkimų apylinkes, „Ipsos“ atlikta „exit poll“ apklausa TVP, Polsat ir TVN užsakymu parodė, kad Rafalas Trzaskowskis laimėjo 50,3 proc. balsų, o Karolis Nawrockis - 49,7 proc. Tačiau vėlesnė apklausa tose pačiose trijose stotyse, atsižvelgus į 90 proc. komisijų rezultatus, parodė, kad Nawrockis laimėjo 51 proc. balsų, o Trzaskowskis - 49 proc. balsų.
Šių metų gegužės 18 d. vykusiame pirmajame rinkimų ture. Trzaskowskis surinko 31,36 proc. balsų, o Nawrocki - 29,54 proc. Rinkimuose dalyvavo 67,31 proc. rinkėjų.
Viktoras Orbanas taip pat parėmė Lenkijos opozicijos kandidatą
Kaip pranešta anksčiau, istoriko ir Lenkijos nacionalinės atminties instituto vadovo Karolio Nawrockio kandidatūrą parėmė PiS, kadenciją baigiantis prezidentas Andrzejus Duda ir didžiausia Lenkijos profesinė sąjunga „Solidarumas“.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ir JAV vidaus saugumo sekretorė Kristi Noem taip pat išreiškė paramą A. Navrockiui.
Po dviejų tiltų griūčių, kurias, kaip įtariama, sukėlė sprogimai su Ukraina besiribojančiuose Rusijos Briansko ir Kursko regionuose, valdžios institucijos pradėjo tyrimus. Rusijos tyrimų komitetas sekmadienį paskelbė, kad abiem atvejais iškeltos baudžiamosios bylos ir perduotos centrinei tyrimo institucijai. Rusijos valdžios institucijos dabar incidentus kvalifikuoja kaip „teroristinius išpuolius“.
Pasak atstovės spaudai Svetlanos Petrenko, gegužės 31 d. apie 22.50 val. Briansko srityje įvykus sprogimui ant po juo važiavusio keleivinio traukinio užgriuvo kelio tilto dalis. Žmonės žuvo, keli buvo sužeisti. Maždaug po keturių valandų, birželio 1 d. apie 3.00 val. nakties, Kursko srityje geležinkelio tiltą taip pat sugriovė „sprogimas“, dėl kurio krovininis traukinys nukrito ant žemiau esančio kelio. Pasak vietos gubernatoriaus Aleksandro Chinšteino, traukinio mašinistas patyrė kojos traumą, o visa traukinio brigada buvo nuvežta į ligoninę.
Regiono valdžios duomenimis, per incidentą Brianske iš viso žuvo septyni žmonės, o dar mažiausiai 70 buvo sužeisti, tarp jų ir vaikai. Rusijos žiniasklaida citavo gubernatorių Aleksandrą Bogomazą, kuris sakė, kad tiltas buvo susprogdintas.
Kurskas: griūties vieta už šimto kilometrų nuo Ukrainos
Interneto tinkluose paskelbtuose vaizduose matyti, kaip Kursko gelbėtojai dirba prie didžiulės nuolaužų krūvos. Po ja, matyt, buvo palaidotas Rusijos geležinkelių bendrovei priklausantis traukinys. Kitame vaizdo įraše matyti nelaimės ištiktų žmonių šauksmai ir į pagalbą skubantys žmonės. Rusijos valdžios institucijų internete paskelbtose nuotraukose taip pat matyti sugriuvusi tilto dalis ir apgadintos transporto priemonės. Pranešama, kad gelbėtojai dirbo visą naktį.
Griūties vieta yra maždaug už šimto kilometrų nuo Ukrainos sienos. Prokuratūra pareiškė pradėjusi tyrimą. Iš pradžių valdžios institucijos nepateikė jokios išsamesnės informacijos apie tai, kaip įvyko incidentas. Jos taip pat paliko atvirą klausimą, ką geležinkelio operatorius turėjo omenyje sakydamas „neteisėtas įsikišimas“. Ukraina, kurią Rusijos valdžios institucijos laikė atsakinga už ankstesnius incidentus, susijusius su geležinkelių transportu, iš pradžių incidento nekomentavo.
Nuo 2022 m. vasario mėn., kai prasidėjo Rusijos puolimas prieš Ukrainą, Rusijos valdžios institucijos ne kartą pranešė apie sabotažo išpuolius geležinkelio linijose. Kijevas teisina savo veiksmus teigdamas, kad Maskva geležinkelį naudoja savo ginkluotosioms pajėgoms, kovojančioms Ukrainoje, gabenti karius ir ginklus. Incidentas įvyko likus dviem dienoms iki galimo Rusijos ir Ukrainos atstovų susitikimo Stambule ir vykstant JAV vyriausybės diplomatinėms pastangoms užbaigti trejus metus trunkantį karą.
.jpg)
.jpg)