Valentinas Katasonovas
Vasaros pabaigoje MIP
pasirodė informacija apie projektą sukurti „praktinius
atsiskaitymo pinigus“ (utility settlement coin). Financial Times
pranešė, kad keturi stambūs bankai apjungė pastangas kuriant
skaitmenininę valiutą, kurią jie tikisi padaryti standartiniu
instrumentu atsiskaitymo-kliringo operacijose aptarnaujant sandorius
vertybinių popierių rinkose.
„Praktinių
atsiskaitymo pinigų“ (PAP) projekte jau palyginti senai dirba
šveicarų bankas UBS. Atsiskaitymų sistema, pagrįsta PAP, naudoja blokų grandinių (blockchain) technologiją, kuria yra paremta
žinoma kriptovaliuta – bitkoinai. Blockchain technologija leidžia
išdėstyti atsiskaitymus, nesinaudojant tarpininkų (visų pirma
bankų) paslaugomis.
Prie UBS projekto
rugpjūčio mėnesį prisijungė Deutsche Bank, Santander ir BNY
Mellon, o taip pat brokeris ICAP. Susitarimo dalyviai planuoja per
artimiausius metus pateikti PAP projekto aprašymą centriniams
bankams ir finansiniams reguliatoriams, kad gauti jų pritarimą ir
2018 metų pradžioje pradėti naudoti PAP „ribotose apimtyse mažos
rizikos operacijose“.
Atsižvelgiant į
projekto dalyvių sudėtį, galima manyti, kad jiems teks kreiptis
kaip minimum į šias institucijas: JAV Federalinę rezervo sistemą
(JAV FRS), Europos centrinį banką (ECB), Šveicarijos centrinį
banką (ŠCB), Bundesbanką ir Italijos banką. Išbandymas,
pasakysime tiesiai, nepaprastas. Tačiau projekto dalyviai nusiteikę
optimistiškai ir ryžtingai. Jie įsitikinę, kad alternatyvių
valiutų epocha jau atėjo. Be to ne kokių nors pogrindinių
kriptovaliutų, kurių pinigų valdžios šiandien arba nepastebi,
arba nepripažįsta, o tų valiutų, kurios bus pripažintos pinigų
valdžių pagrindinių Vakarų valstybių, įskaitant FRS ir ECB.
Pastaraisiais metais buvo
daug įvairių projektų panaudojimo bitcoinų ir kitų
kriptovaliutų, vystomų entuziastų, esančių toli nuo bankų
biznio. Stambiausi pasaulio bankai iš pradžių skeptiškai žiūrėjo
į blokų grandžių technologiją, kuri naudoja decentralizuotą
kompiuterių tinklą finansinių transakcijų elektroninei
verifikacijai. Šiandien bitkoinai ir kitos kriptovaliutos paskutiniu
metų jau vertinamos kaip bandomasis poligonas. Alternatyvūs pinigai
sėkmingai įveikė pirmą išbandymą, dabar bankai ima šitą
verslo projektą savo kontrolėn. Ketvertukas didelių bankų nutarę
išjodinėti ilgalaikę tendenciją sukuriant naujus pinigus. Rizikos
jiems, žinoma, didelės, bet galimi dividendai sėkmės atveju
tiesiog neįvertinami.
Anonsuotame bankų
ketverto projekte galima įžvelgti tradicinio kliringo elementus.
Neįprasta tik kliringo valiuta. Tai ne doleris, ne euras, ne rublis
arba juanis. Tai tam tikra virtuali, dirbtinė valiuta, „praktiniai
atsiskaitymo pinigai“. Viena iš problemų, kuri atsiranda kuriant
naują sistemą – konvertavimas PAP įprastinėse valiutose.
Projekto autoriai tikisi, kad konvertavimą užtikrins centriniai
bankai, bet tai ne taip paprasta.
Visi centriniai pasaulio
bankai vienu ar kitu mastu priklauso nuo pagrindinio Centrinio Banko
– JAV FRS. Federalinis rezervas, yra nesuinteresuotas sistemos
įdiegimu, kuri naikins monopolinę padėtį dolerio kaip pasaulinės
atsiskaitymo valiutos. Yra ir kitos problemos. Pavyzdžiui,
„praktinių pinigų“ keitimo kursas. Kaip jis bus nustatomas? Ar
centriniai bankai, net jei jie sutiks atlikti PAP keitimo funkcijas
sutiks garantuoti pastovų PAP kursą? Kokiu būdu bus palaikomas
stabilus „praktinių pinigų kursas“? Ar jie netaps dar vienu
instrumentu spekuliantų azartinių žaidimų? Juk šiandieninės
kriptovaliutos (visų pirma bitkoinai) mažai panašūs į „visuotinį
ekvivalentą“, greičiau jie yra instrumentu spekuliantų azartinių
žaidimų.
Toliau. Ar „praktiniai
pinigai“ taps klasikiniais pinigais su visomis klasikinėmis
ekonominėmis funkcijomis? Ar jie tik mainų instrumentas,
užtikrinantis operacijas su vertybiniais popieriais? Ar bus galima
panaudoti PAP operacijoms pirkimo-pardavimo paprastų prekių ir
paslaugų nacionalinėse ir pasaulio rinkose? Ar galima juos
patalpinti depozituose ir išduoti kaip kreditus? Kol kas atsakymų į
šiuos klausimus nėra, daugelį klausimų, kuriuos aš formuluoju,
net nekeliami.
PAP projekto vystytojai
akcentavo tokius pagrindinius naujų pinigų pranašumus, kaip
greitis ir pigumas. Iš tikrųjų, šiandieninės atsiskaitymų
sistemos numato rezervavimą lėšų arba kitus brangiai
kainuojančius rizikos padengimo būdus tų bankų, kurie vykdo
atsiskaitymo operacijas, savo klientų naudai. Sąnaudas, suprantama,
padengia klientai.
Be bankų ketverto, kurie
paskelbė apie PAP projektą, apie alternatyvias atsiskaitymo
priemones galvoja ir kiti stambūs Vakarų bankai. Tarp jų Volstrito
bankai. Tarp kitko, vienas iš bankų, paskelbusių apie dalyvavimą
PAP, BNY Mellon, įeina į pirmą amerikietiškų bankų dešimtuką.
Kam jiems tai? Juk jie, kaip žinoma, yra Federalinio rezervo
akcininkai, tai yra benificiarai sistemos, pagrįstos doleriu.
Pirmiausiai, jie po
2007-2009 metų finansų krizės pergyvena ne geriausius laikus.
Amerikos bankų verslo rentabilumas pastebimai nukrito, o „praktiniai
pinigai“ mažina sąnaudas. Antra, bankai jaučia, kad doleris kaip
pasaulinė valiuta nėra nemirtingas, o pasaulio finansuose bręsta
radikalios permainos. Šiam atvejui kuriami projektai atsiskaitymų
panaudojant alternatyvias valiutas. Štai konkretūs Volstrito bankų
pavyzdžiai. Citigroup kuria sistemą Citicoin. Goldman Sachs padavė
paraišką patento technologijos SETLcoin, kuri leistų beveik
momentaliai atlikti atsiskaitymus pagal sandorius. Ties analogišku
projektu dirba JPMorgan Chase.
Jau netenka kalbėti apie
bankus, kurie yra už JAV ribų. Jie mažiausiai nori būti po
sankcijų Damoklo kardu. Stambiausias europietiškas Europos bankas
britų HSBC 2012 metais užmokėjo beveik 1,3 milijardus dolerių dėl
baudžiamosios bylos ir dar 665 milijonus dolerių kaip
administracinę baudą. HSBC buvo kaltinamas atlikimu transakcijų
klientų iš Kubos, Irano, Libijos ir Birmos vardu – prieš visas
šias šalis veikė JAV sankcijos. Britų bankas Standard Chartered
2012 metų gruodžio mėnesį sumokėjo 340 milijonus dolerių
Niujorko valstijos finansiniam reguliatoriui, kuris apkaltino banką
naudojant schemas plaunat Irano vyriausybės milijardus dolerių. Dar
327 milijonus dolerių bankas užmokėjo JAV valdžiai už valiutines
transakcijas juridiniams asmenims iš Sudano, Irano, Libijos ir
Birmos, kurias bankas bandė nuslėpti nuo reguliatorių.
Sąrašas Senojo pasaulio
bankų, kurie buvo JAV nubausti sumomis, matuojamomis šimtais
milijonų dolerių, galima tęsti. Todėl Europos bankai ėmė
galvoti apie apsisaugojimo priemones. Pats stipriausias
impulsas ieškoti apsisaugojimo būdus nuo Vašingtono pateikė
istorija su prancūzišku banku BNP Paribas. 2014 metais Obamos
administracija nubaudė jį 9 milijardais dolerių už verslo ryšius
su šalimis, kurios buvo Vašingtono juodajame sąraše – Kuba ir
Iranu.
„Praktiniai pinigai“
leidžia išvengti panašių egzekucijų. Pirmiausiai, atsiskaitymai
nevyks per amerikiečių bankų sistemą, kurioje kiekvienas padorus
neamerikiečių bankas privalo turėti savo korespondentinę
sąskaitą. Buvo daug atvejų korespondentinių sąskaitų užšaldymo,
o taip pat blokavimo atsiskaitymų, kas sukeldavo didelius praradimus
pas ne amerikietiškus bankus. Antra, alternatyvūs atsiskaitymai
leidžia dalyviams atsiskaitymo operacijų užtikrinti didelį
konfidencialumą. Geriausiu atveju apie tas operacijas žinos
finansiniai reguliatoriai ir priežiūros organai tik tų
jurisdikcijų, kuriose registruoti bankai-dalyviai; Federalinis
rezervas ir kiti finansiniai prižiūrėtojai iš JAV liks nuošalyje.
Amerikos bankai taip pat
norėtų naudotis tokiomis mokėjimų sistemomis, kurių operacijos
nėra susekamos Amerikos finansinių reguliatorių „radarų“.
Neatmetama, kad būtent tuo vadovaujasi BNY Mellon, prisijungęs prie
PAP projekto.
Jeigu PAP iš tikrųjų
padarys informaciją apie piniginius atsiskaitymus tarp bankų
apsaugotus nuo vyriausybių, tai reikš, kad visas bankų pasaulis
taps ištisai šešėliniu. Jau šiandien pusė pasaulio ekonomikos
yra ofšorų šešėlyje. Priedo prie jos bankų atsiskaitymai taps
absoliučiai neskaidriais. Bankai ir šiandien turi gigantišką
valdžią pasaulyje. Ar perėjimas prie PAP nereiškia, kad
valstybės net simboliškai nustos kontroliuoti bankus? Ar netaps
bankų valdžia absoliučia?
Tokie retoriniai
klausimai dar buvo skelbiami prieš kelis metus. Šį kartą nei
vienas aukšto rango valdininkas Vakaruose viešai nepasisakė prieš
alternatyvias valiutas. Nuotaikos viršūnės paslaptingai pasikeitė.
Šaltinis:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą