2016-10-02

Praktiški pinigai. Tylus maištas prieš finansinę dolerio hegemoniją


Valentinas Katasonovas

Vasaros pabaigoje MIP pasirodė informacija apie projektą sukurti „praktinius atsiskaitymo pinigus“ (utility settlement coin). Financial Times pranešė, kad keturi stambūs bankai apjungė pastangas kuriant skaitmenininę valiutą, kurią jie tikisi padaryti standartiniu instrumentu atsiskaitymo-kliringo operacijose aptarnaujant sandorius vertybinių popierių rinkose.

„Praktinių atsiskaitymo pinigų“ (PAP) projekte jau palyginti senai dirba šveicarų bankas UBS. Atsiskaitymų sistema, pagrįsta PAP, naudoja  blokų grandinių (blockchain) technologiją, kuria yra paremta žinoma kriptovaliuta – bitkoinai. Blockchain technologija leidžia išdėstyti atsiskaitymus, nesinaudojant tarpininkų (visų pirma bankų) paslaugomis.

Prie UBS projekto rugpjūčio mėnesį prisijungė Deutsche Bank, Santander ir BNY Mellon, o taip pat brokeris ICAP. Susitarimo dalyviai planuoja per artimiausius metus pateikti PAP projekto aprašymą centriniams bankams ir finansiniams reguliatoriams, kad gauti jų pritarimą ir 2018 metų pradžioje pradėti naudoti PAP „ribotose apimtyse mažos rizikos operacijose“.

Atsižvelgiant į projekto dalyvių sudėtį, galima manyti, kad jiems teks kreiptis kaip minimum į šias institucijas: JAV Federalinę rezervo sistemą (JAV FRS), Europos centrinį banką (ECB), Šveicarijos centrinį banką (ŠCB), Bundesbanką ir Italijos banką. Išbandymas, pasakysime tiesiai, nepaprastas. Tačiau projekto dalyviai nusiteikę optimistiškai ir ryžtingai. Jie įsitikinę, kad alternatyvių valiutų epocha jau atėjo. Be to ne kokių nors pogrindinių kriptovaliutų, kurių pinigų valdžios šiandien arba nepastebi, arba nepripažįsta, o tų valiutų, kurios bus pripažintos pinigų valdžių pagrindinių Vakarų valstybių, įskaitant FRS ir ECB.

Pastaraisiais metais buvo daug įvairių projektų panaudojimo bitcoinų ir kitų kriptovaliutų, vystomų entuziastų, esančių toli nuo bankų biznio. Stambiausi pasaulio bankai iš pradžių skeptiškai žiūrėjo į  blokų grandžių technologiją, kuri naudoja decentralizuotą kompiuterių tinklą finansinių transakcijų elektroninei verifikacijai. Šiandien bitkoinai ir kitos kriptovaliutos paskutiniu metų jau vertinamos kaip bandomasis poligonas. Alternatyvūs pinigai sėkmingai įveikė pirmą išbandymą, dabar bankai ima šitą verslo projektą savo kontrolėn. Ketvertukas didelių bankų nutarę išjodinėti ilgalaikę tendenciją sukuriant naujus pinigus. Rizikos jiems, žinoma, didelės, bet galimi dividendai sėkmės atveju tiesiog neįvertinami.

Anonsuotame bankų ketverto projekte galima įžvelgti tradicinio kliringo elementus. Neįprasta tik kliringo valiuta. Tai ne doleris, ne euras, ne rublis arba juanis. Tai tam tikra virtuali, dirbtinė valiuta, „praktiniai atsiskaitymo pinigai“. Viena iš problemų, kuri atsiranda kuriant naują sistemą – konvertavimas PAP įprastinėse valiutose. Projekto autoriai tikisi, kad konvertavimą užtikrins centriniai bankai, bet tai ne taip paprasta.

Visi centriniai pasaulio bankai vienu ar kitu mastu priklauso nuo pagrindinio Centrinio Banko – JAV FRS. Federalinis rezervas, yra nesuinteresuotas sistemos įdiegimu, kuri naikins monopolinę padėtį dolerio kaip pasaulinės atsiskaitymo valiutos. Yra ir kitos problemos. Pavyzdžiui, „praktinių pinigų“ keitimo kursas. Kaip jis bus nustatomas? Ar centriniai bankai, net jei jie sutiks atlikti PAP keitimo funkcijas sutiks garantuoti pastovų PAP kursą? Kokiu būdu bus palaikomas stabilus „praktinių pinigų kursas“? Ar jie netaps dar vienu instrumentu spekuliantų azartinių žaidimų? Juk šiandieninės kriptovaliutos (visų pirma bitkoinai) mažai panašūs į „visuotinį ekvivalentą“, greičiau jie yra instrumentu spekuliantų azartinių žaidimų.

Toliau. Ar „praktiniai pinigai“ taps klasikiniais pinigais su visomis klasikinėmis ekonominėmis funkcijomis? Ar jie tik mainų instrumentas, užtikrinantis operacijas su vertybiniais popieriais? Ar bus galima panaudoti PAP operacijoms pirkimo-pardavimo paprastų prekių ir paslaugų nacionalinėse ir pasaulio rinkose? Ar galima juos patalpinti depozituose ir išduoti kaip kreditus? Kol kas atsakymų į šiuos klausimus nėra, daugelį klausimų, kuriuos aš formuluoju, net nekeliami.

PAP projekto vystytojai akcentavo tokius pagrindinius naujų pinigų pranašumus, kaip greitis ir pigumas. Iš tikrųjų, šiandieninės atsiskaitymų sistemos numato rezervavimą lėšų arba kitus brangiai kainuojančius rizikos padengimo būdus tų bankų, kurie vykdo atsiskaitymo operacijas, savo klientų naudai. Sąnaudas, suprantama, padengia klientai.

Be bankų ketverto, kurie paskelbė apie PAP projektą, apie alternatyvias atsiskaitymo priemones galvoja ir kiti stambūs Vakarų bankai. Tarp jų Volstrito bankai. Tarp kitko, vienas iš bankų, paskelbusių apie dalyvavimą PAP, BNY Mellon, įeina į pirmą amerikietiškų bankų dešimtuką. Kam jiems tai? Juk jie, kaip žinoma, yra Federalinio rezervo akcininkai, tai yra benificiarai sistemos, pagrįstos doleriu.

Pirmiausiai, jie po 2007-2009 metų finansų krizės pergyvena ne geriausius laikus. Amerikos bankų verslo rentabilumas pastebimai nukrito, o „praktiniai pinigai“ mažina sąnaudas. Antra, bankai jaučia, kad doleris kaip pasaulinė valiuta nėra nemirtingas, o pasaulio finansuose bręsta radikalios permainos. Šiam atvejui kuriami projektai atsiskaitymų panaudojant alternatyvias valiutas. Štai konkretūs Volstrito bankų pavyzdžiai. Citigroup kuria sistemą Citicoin. Goldman Sachs padavė paraišką patento technologijos SETLcoin, kuri leistų beveik momentaliai atlikti atsiskaitymus pagal sandorius. Ties analogišku projektu dirba JPMorgan Chase.

Jau netenka kalbėti apie bankus, kurie yra už JAV ribų. Jie mažiausiai nori būti po sankcijų Damoklo kardu. Stambiausias europietiškas Europos bankas britų HSBC 2012 metais užmokėjo beveik 1,3 milijardus dolerių dėl baudžiamosios bylos ir dar 665 milijonus dolerių kaip administracinę baudą. HSBC buvo kaltinamas atlikimu transakcijų klientų iš Kubos, Irano, Libijos ir Birmos vardu – prieš visas šias šalis veikė JAV sankcijos. Britų bankas Standard Chartered 2012 metų gruodžio mėnesį sumokėjo 340 milijonus dolerių Niujorko valstijos finansiniam reguliatoriui, kuris apkaltino banką naudojant schemas plaunat Irano vyriausybės milijardus dolerių. Dar 327 milijonus dolerių bankas užmokėjo JAV valdžiai už valiutines transakcijas juridiniams asmenims iš Sudano, Irano, Libijos ir Birmos, kurias bankas bandė nuslėpti nuo reguliatorių.

Sąrašas Senojo pasaulio bankų, kurie buvo JAV nubausti sumomis, matuojamomis šimtais milijonų dolerių, galima tęsti. Todėl Europos bankai ėmė galvoti apie apsisaugojimo priemones. Pats stipriausias impulsas ieškoti apsisaugojimo būdus nuo Vašingtono pateikė istorija su prancūzišku banku BNP Paribas. 2014 metais Obamos administracija nubaudė jį 9 milijardais dolerių už verslo ryšius su šalimis, kurios buvo Vašingtono juodajame sąraše – Kuba ir Iranu.

„Praktiniai pinigai“ leidžia išvengti panašių egzekucijų. Pirmiausiai, atsiskaitymai nevyks per amerikiečių bankų sistemą, kurioje kiekvienas padorus neamerikiečių bankas privalo turėti savo korespondentinę sąskaitą. Buvo daug atvejų korespondentinių sąskaitų užšaldymo, o taip pat blokavimo atsiskaitymų, kas sukeldavo didelius praradimus pas ne amerikietiškus bankus. Antra, alternatyvūs atsiskaitymai leidžia dalyviams atsiskaitymo operacijų užtikrinti didelį konfidencialumą. Geriausiu atveju apie tas operacijas žinos finansiniai reguliatoriai ir priežiūros organai tik tų jurisdikcijų, kuriose registruoti bankai-dalyviai; Federalinis rezervas ir kiti finansiniai prižiūrėtojai iš JAV liks nuošalyje.

Amerikos bankai taip pat norėtų naudotis tokiomis mokėjimų sistemomis, kurių operacijos nėra susekamos Amerikos finansinių reguliatorių „radarų“. Neatmetama, kad būtent tuo vadovaujasi BNY Mellon, prisijungęs prie PAP projekto.

Jeigu PAP iš tikrųjų padarys informaciją apie piniginius atsiskaitymus tarp bankų apsaugotus nuo vyriausybių, tai reikš, kad visas bankų pasaulis taps ištisai šešėliniu. Jau šiandien pusė pasaulio ekonomikos yra ofšorų šešėlyje. Priedo prie jos bankų atsiskaitymai taps absoliučiai neskaidriais. Bankai ir šiandien turi gigantišką valdžią pasaulyje. Ar  perėjimas prie PAP nereiškia, kad valstybės net simboliškai nustos kontroliuoti bankus? Ar netaps bankų valdžia absoliučia?

Tokie retoriniai klausimai dar buvo skelbiami prieš kelis metus. Šį kartą nei vienas aukšto rango valdininkas Vakaruose viešai nepasisakė prieš alternatyvias valiutas. Nuotaikos viršūnės paslaptingai pasikeitė.

Šaltinis:



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą