Liūdniausia tai, kad nusenę
iškrypėliai iš vakarų MIP prisidengia rūpesčiu „vaikų
likimu“...
Visame pasaulyje garsaus National
Geographic sausio numeris išeis su transgenderiu
ant viršelio.
Be to, kas
charakteringa, ne ko nors, o vaiko. Kad apšviesti iš visų pusių
šią problemą necionalinės geografijos šviesa...
Skaitytojai, kuriems
šią žinią pranešė iš anksto vyriausiojo redaktoriaus
tviteryje, — švelniai kalbant, suglumo. O ko čia suglumti? Na
nusprendė amerikietiškas “Aplink pasaulį” (rusiškas
“National Geographic” analogas, A.L.) persiorientuoti nuo
banginių ir indėnų temos į genderinius iškrypėlius – kas čia
tokio?
Imkime ir išsiaiškinkime, nes stebėti
suglumus į tai, kaip iš kiekvieno plyšio, „iš kiekvieno
lygintuvo“, mus atakuoja „40 skirtingų lyčių“ —
bus mums patiems blogiau. Reikia suprasti šio reiškinio
esmę.
O esmė – visai nesudėtinga.
Bauginanti – taip, bet nieko sudėtingo joje nėra. Paslaptis tame,
kad šiuolaikinės vakarų liberalios civilizacijos „mažumų
kultas“ – tai totalus manipuliavimo dauguma instrumentas.
Mažumos reikalingos (aš pabrėžiu šitą žodį
su visa jo kilmės ir paskirties pilnuma) valdyti daugumai.
Kaip tai veikia? Tokiu būdu.
Kaip priversti žmogų įvykdyti
reikalaujamą veiksmą? Kadangi žmogus – gyvūnas visuomeninis,
socialiai-inkorporuotas, tai optimaliu stimulu jam yra skola. Žmogus
skolingas – o kam ir ką, ne taip svarbu. Skolingas genčiai,
klasei, Tėvynei, ateičiai ir taip toliau. Bet kaip šitą skolą
„užkabinti“ ant žmogaus? Galima per dėkingumą — „šalis
tiek daug tau padarė!“ O galima – per kaltę.
Čia dirba logika, analogiška bazinei juridinei: aš padariau kažkam
žalą, išeina – dabar jam skolingas. Tai liečia ne tik
materialinę žalą, bet ir moralinę. O ši – tokia subtili
materija, kad ir apsidairyti nesuspėsi, kaip staiga, nelauktai sau,
tapsi kaltininko padėtyje.
Praktiškai tai realizuojama taip.
Pirma stadija: išrenkama iš jau
esančių arba sukuriama – reklamuojant MIP, populiarinant žymius
asmenis, nuolatos minint kinematografe ir masinėje kultūroje –
tam tikrą mažumą, bet kokiu atveju organizuotą pagal požymius –
nuo lytinių polinkių iki išorinės išvaizdos, nuo religijos iki
kulinarijos. Mažuma gali būti labai neskaitlinga, skaičius
nevaidina rolės, bet – svarbu! – ji turi sukelti pasišlykštėjimą
ir pasipiktinimą pas eilinį, paprastą žmogų. Jeigu nesukelia
pasišlykštėjimo ir pasipiktinimo, tai jokia ne mažuma, o taip
uždaras interesų klubas.
Antra stadija: pas daugumą provokuoja
negatyvią reakciją. Iš tikrųjų, vartotojas – taikinys visų
šių manipuliacijų – pakankamai pasyvus, jis susikoncentravęs į
asmeninius tikslus ir problemas, ir priversti jį būti „teisėju“
— dar reikia pasistengti. Tam ir pradedamas planingas, kalimas
mažumos įvaizdžio, jų problemų, vispusiškas jų aptarinėjimas,
visiškai svetimų ir keistų paprastiems piliečiams, ir pabrėžiant
jų svarbą, o po to – su triumfu pripažinti mažumą visuomenės
avangardu. Tai, kaip nesunku suprasti, ir atvedė devynių metų
transiką į NG viršelį.
Trečia stadija: šiuo moraliniu teroru
užspausta natūralų visuomenė ir, visumoje, žmonių visomis
prasmėmis tradicinės orientacijos ima piktintis. Ne fiziškai,
žinoma, nes tai praktiškai neįmanoma – eik, sumušk snukį
kokiam nors išsigimėliui, jeigu jų pusantro žmogaus šimte
kvadratinių kilometrų plote, ir dar iš buto retai išeina — bet
nors garsiai. Prasideda murmėjimas įvairiuose diapazonuose, ir, kas
nėra nuostabu po masinio primetimo, kažkur pasigirsta – nukelkite
skrybėles, apnuoginkite galvas! – „neapykantos kalba“!! Jūs
suprantate — neapykantos kalbą, hate speech!
Baisi liberalios visuomenės reakcija! Už tai jau be didelio vargo
galima ir į kalėjimą pasodinti.
Ketvirta stadija: viskas vyksta
planingai, dabar tik moralinę žalą reikia transformuoti į
materialinę, kad „įtvirtinti sėkmę“. Kur nors jaunas žmogus,
veikiamas madingos propagandos nusprendęs, kad jis –
„genderfliuidas“, neatlaiko aplinkinių patyčių ir nusižudo.
Bingo! Mission completed.
Penkta stadija: tikslas pasiektas,
dauguma, tokia žiauri ir nejautri, pasirodė „skolinga“ mažumai.
Dabar kiekvienas, kuris neišsako „pakankamai potoso“ keistų
iškrypėlių atžvilgiu, gali būti, kaip minimum, pasmerktas
ostraktizmui, o kaip maksimum – teisiamas. Pabandykite
„civilizuotoje šalyje“ pasakyti kažką panašaus: negaliu
pakęsti gėjų (transgenderių, „genderfliuidų“, veganų –
reikalingą įrašyti), nenoriu, kad mano vaikai taptų tokiais.
Pažiūrėsim, kas bus su jūsų karjera, o gal ir su laisve.
Bet, suprantama, visa tai daroma visai
ne dėl pačių mažumų interesų, kurios (juokingi išsigimėliai)
savaime niekam nevertingos ir nesvarbios. Pagrindinis tikslas –
nuolatinis daugumos treniravimas, kad padaryti juos paklusniais bet
kokiems liberaliems įgeidžiams. Ryškiausias pavyzdys: pastarieji
JAV prezidento rinkimai – pasirodo, kad jau pusė šalies (daugiau
negu šimtas milijonų!) bėga į priešingą pusę nuo jiems rodomo
to, kuris „neapkenčia mažumų“ (šiuo atveju, Trampas). Įtaigai
pasiduodančios studentės vos ne voliojosi isterikoje po Klinton
pralaimėjimo, ir ką, šitas jaunimėlis – visi „genderfliuidai“?
Ne, žinoma, – tiesiog jiems jau sėkmingai susiuvo smegenis –
tas kaltas, o tu username, nenori prisiimti jo kaltės (ir,
atitinkamai, naišvengiamos bausmės)?
Štai ir visa schema. Mažumos
reikalingos tam, kad jų neapkęstų dauguma, o po to daugumą patogu
tuo kaltinti ir reikalauti „išpirkti kaltę“. Praras aštrumą
transgenderių tema - National
Geographic siuntinės fotografijas mažų
išmatų valgytojų ir istorijas apie tai, kaip jų nesupranta klasės
draugai.
Grigorij Ignatov
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą