Nuo sausio
įsigalioja Administracinių nusižengimų kodeksas, kuris numato
baudžiamąją atsakomybę už narkotikų vartojimą.
Danas Nagelė Respublikoje rašo: „Nuo sausio griežtėja sankcijos už narkotikų vartojimą - beveik visais atvejais jau lauks nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Tačiau atsirado parlamentarų, manančių, kad griežtinti bausmių už kvaišalų, bent jau lengvesnių ir mažu kiekiu, vartojimą nereikia, nors specialistai įspėja, kad nuo lengvesnių ir mažesniu kiekiu kvaišalų dažniausiai pereinama prie stipresnių ir didesniu kiekiu. Be to, baiminamasi, kad, dėl drastiško akcizų padidinimo išaugus alkoholio kainoms, narkotikai taps patrauklesnis būdas svaigintis ir tik griežtesnės bausmės situaciją kiek sušvelnintų.“
„Užsienio
kapitalo valdomos internetinės Lietuvos žiniasklaida (15 min. ir
kt.) tai puolė pateikti kaip didžiausią blogybę. Akcentuojama,
kad Vakarai į lengvuosius narkotikus žiūri vis liberaliau, o
Lietuvoje be baudžiamosios atsakomybės jau nebebus galima
išsisukti. Tačiau čia pat pasidžiaugiama, kad parlamente jau
atsirado iniciatyva „šią neteisybę ištaisyti“ - siūloma
švelninti dar nespėjusias įsigalioti naujoves „žolės“ ir
kitų esą „nekaltų“ narkotikų mėgėjų atžvilgiu.“
Kodėl taip
„suviduriavo“ užsienio globalistų tarnai, kurių savininkai yra
užgrobę vos ne visą Lietuvos žiniasklaidą, bei introdukavę savo
agentus-kenkėjus į Lietuvos Seimą?
Atsakymas galėtų
būti toks:
Jie nori sunaikinti
mūsų tautą, o dar ne galutinai degradavusius lietuvius paversti
narkotizuotais kvailiais, nes kvailys – pagrindinis „laisvosios
rinkos“ resursas.
„Pats vertingiausias rinkos
ekonomikos resursas yra… kvailys“, – teigia prof. Valentinas
Katasonovas [1]. Jo žodžiais, rinkos ekonomika – tai
perskirstymas, o efektyvus perskirstymas mažumos naudai vykdomas
dviem būdais – apgaule ir jėga. Jėga naudojama tais atvejais,
kada apgaulė neefektyvi, o apgaulė efektyvi tiktai tada, kada
žmonės nieko nesupranta, kada jie padaromi kvailiais.
Išrasta daug priemonių gaminti
kvailius: MIP, funkcinius beraščius gaminantis švietimas,
narkotikai ir taip toliau. Rinkos ekonomikos apologetai kvailių
gamybai kūrybiškai pritaikė literatūrą, meną, muziką ir net
sportą. Jie kvailio gamybai stengiasi panaudoti viską, kas supa
psichiškai sveiką žmogų.
Narkotikai – pati veiksmingiausia
priemonė pasigaminti kvailį, sunaikinti žmoguje žmogų, paversti
jį idiotu, todėl postmodernistinė Vakarų anticivilizacija ir
naudoja narkotikus visuomenės iškvailinimui labai intensyviai.
Nugirdyta ir užversta narkotikais Lietuva – geriausias to
pavyzdys.
Į Lietuva narkotikai įžengė kartu
su rinkos ekonomika. Valstybės narkotizacija, valdžiai nuosekliai
remiant, duoda „puikius“ rezultatus: idiotų skaičius Lietuvos
visuomenėje sparčiai auga, kas užtikrina rinkos ekonomikos
klestėjimą, liberalų ir vagių pergales Seimo ir savivaldybių
rinkimuose. Juk sveiko proto žmonės negalėtų rinkti tuos, kurie
juos apvaginėja, kurie juos varo iš gimtųjų namų, kurie kursto
karą, ardo šeimas, propaguoja lytinius iškrypimus, kurie naikina
valstybės suverenitetą, kurie vykdo lietuvių Tautos genocidą.
Visus 25 nepriklausomybės –
laisvosios rinkos diegimo metus Lietuvos valdžios dėjo tiesiog
titaniškas pastangas, kad Lietuva pagal alkoholio sunaudojimą taptų
pasaulio čempione! Šis kompleksinis išdurninimo būdas, pasitelkus
alkoholį ir narkotikus, pasirodė labai rezultatyvus.
Narkotizacijos istorija
Istorijos analuose pirmasis alkoholio
psichozėmis sergantis herojus – Aleksandras Makedonietis, nuolatos
piktnaudžiavęs alkoholiu ir vienos orgijos metus, ištiktas
psichozės priepuolio, užmušęs savo geriausią draugą [2].
Įtariama, kad ir ankstyva mirtis jį ištiko dėl kepenų cirozės.
Romos istorija irgi turi įdomų
nuotykį susietą su alkoholiu. Jeigu žąsys išgelbėjo Romą, tai
alkoholis buvo pagrindiniu kaltininku, kodėl šis miestas vos
nežuvo. Kaip teigia Plutarchas, miesto užgrobimą paskatino, kaip
tik noras gerti vyną, kurio, žinia, barbarai galai neturėjo [3].
Barbarai negalėjo turėti vyno, nes
vynuogės neaugo jų apgyvendintuose kraštuose. Bet pas juos augo
grybai, kuriais šie nuo gilios senovės vaišinosi.
Pas šiauriečius haliucinogeninių
grybų valgymas turi gilias tradicijas. Pagrindinis iš jų –
Raudonoji musmirė (Amanita muscaria). Keliautojai po Sibirą
pasakoja, kad ir mūsų laikais Šiaurės Sibiro gyventojai tuo metu
kai ima dygti raudonoji musmirė meta visus darbus ir puola rinkti
šiuos grybus.
Vikingai virdavo raudonosios musmirės
nuovirus ir jais stimuliuodavo save žygių metu.
Ispanų konkistodorai, nuvykę į
Centrinę Ameriką pas inkus ir actekus atrado ten žynių apeigas,
per kurias prisivalgę Psilocybae genties grybų žyniai pasinerdavo
į transo būklę. Tiesa, jie nepiktnaudžiavo šiais grybais ir
kelias savaites po tokių apeigų valgė chokolotlį (šokoladą),
kad atstatyti į normą savo smegenų būklę. Jie net nežinodami
žmogaus Centrinės nervų sistemos biochemijos elgėsi labai
moksliškai teisingai.
Europoje, reikia pasakyti, irgi apstu
haliucinogeninių grybų, savo sudėtyje turinčio narkotiką
psilocybiną. Tik jo koncentracija Europoje augančiuose grybuose yra
žymiai mažesnė. Be to viduramžiais Europoje šių grybų
valgytojai buvo persekiojami bažnyčios tarnų, kaip ir už bet kokį
raganavimą jų prisivalgius.
Pasakojama, kad haliucinogeninių grybų
valgytojai, o šie grybai auga paprastai greta miško esančiose
pievelėse ir laukuose, tam, kad niekas neįtartų juos renkant, net
sugalvojo specifinį žaidimą – golfą. Vaikant po grybų
augimvietes kamuoliuką buvo patogu tuo pačiu vaišintis ir šiose
pievose augančiais grybais. Golfas – tai akronimas, jis
iššifruojamas Go Look For (Eik paieškok) – grybus! [4]. Psl.271
Pagrindiniu narkotiku Indijoje ir
kaimyninėse valstybėse buvo kanapės. Yra teorija, kuri skelbia,
kad Indijos visuomenė degradavo dėl kanapių naudojimo [4]. Psl.229
Didžioji Britanija opiumo pagalba
sąmoningai degradavo Kinijos visuomenę, primesdama šį kvaišalą
Kinijai ir taip šią unikalios kultūros šalį pasmerkė
atsilikimui [5].
Viduramžių Europa kentėjo nuo
masinių psichozių kurias sukeldavo skalsės. Nors su jomis aršiai
kovojama, jos grūdines kultūras puola po šiai dienai. Iš šiais
pelėsiniais grybais apkrėstų sėklų ir buvo išskirta kelios
dešimtys alkaloidų, turinčių haliucinogeninį poveikį. Pirmasis
šiuos alkaloidus ėmė tyrinėti Šveicarų farmacijos firma
„Sandoz“ (priklauso Rotšildams), o čia dirbęs chemikas
Hofmanas 1943 metais modifikuodamas skalsės alkaloidą lyzergo
rūgštį susintetino labai galingą psichotropinį narkotiką
lysergo rūgšties metilamidą (LSD), kurio panaudojimas viso
pasaulio visuomenės išdurninime buvo milžiniškas (žiūr.
žemiau).
Kanapės. Pastaruoju metu į
Lietuvą tiesiog grūste grūdamos kanapės. Už gražių pasakų
apie ekonominę kanapių naudą slypi globalizmo velnias, siekis
lietuvius susargdinti dar viena liga, apnuodyti dar vienu kvaišalu,
sunaikinti tautą.
Kanapės yra aktyvus marihuanos
komponentas, tai vienas iš nuodų asocijuojančių su psichozių ir
šizofrenijos išsivystymu [6].
Skaitoma, kad kanapių naudojimas yra
šizofrenijos rizikos faktorius. Svarūs įrodymai buvo gauti tiriant
švedų šauktinius karius, rūkiusius marihuaną, pakartotinai juos
pašaukus į kariuomenę po 15 metų. Vyrai, kurie buvo stiprūs
kanapių naudotojai, pakartotino pašaukimo metu buvo šešis kartus
labiau linkę į šizofrenijos išsivystymą negu nenaudojusieji. Yra
identifikuotas kanapių poveikio į smegenis mechanizmas. Šis
atradimas galiausiai leido suprasti kaip kanapių naudojimas kartais
sukelia psichotinius simptomus. Buvo atrasti specifiniai saitai
smegenyse į kuriuos veikia kanapės. Per šiuos saitus kanabioidai
prisiriša prie neuronų specifinių receptorių (kanabinoidiniai
receptoriai).
ES remia Lietuvos kanapių
(„benarkotinių“) augintojus. Mano nuomone, tai daroma siekiant
ne ekonominės naudos, o pripratinti lietuvius prie kanapių
naudojimo, nes nuolatos kontroliuoti narkotiko koncentacijos jose bus
praktiškai neįmanoma [7]. Tada rašiau:
Reikėtų šalia kanapių dar kaktusų
pejotlių, magiškų grybų psilocybų plantacijas užveisti? Žinoma,
tų jų veislių, kurios narkotizuojančių medžiagų beveik neturi,
kur tik omegas, vitaminus ir mikroelementus žmogui brandina. Net
neabejoju, kad jų tarpe irgi yra tokių, kur nėra to, ko yra.
Ekonominė nauda bus didelė, kai žinai
Europos degradavimo vektorių, kad „kiekybės žmogui“ sukurti
nepakanka su arabais ir juodukais, su jų menkais IQ, mūsų
sumaišyti, reikia dar kanapių, grybų, kaktusų ir t.t., nes taip
greičiau.
Ir vis tiktai, be ekonominės naudos,
manau, dar ir sveikas protas reikalingas, moralinės nuostatos.
Kai iškrypėliai po Gedimino prospektą
marširuoja, jie gi jokių nuodingų medžiagų neskleidžia, o pats
vaizdas šios bachanalijos – jaunimą demoralizuoja. Taip ir su
tomis kanapėmis. Nauda – už litą, o žala – už tūkstantį.
Haliucinogeniniai narkotikai.
Jau jų pavadinimas nusako, kad šie preparatai sukelia
haliucinacijas. Dažniausiai naudojami haliucinogenai yra
psilocybinas (grybai) ir meskalinas (kaktusas). Minėtas LSD –
lysergo rūgšties metilamidas (LSD), bei sintetinis narkotikas
MDMA(3-4 methylenedioxymethamphetamine, ekstazi). LSD 1943 metais
susintetino Šveicarų „Sandoz“ kompanijos chemikas Albertas
Hofmanas.
Visą šio preparato istoriją jis
nuodugniai aprašė savo knygoje „LSD-mano problematiškas vaikas“
[8].
Ne viskas yra visai taip, kaip savo
knygoje pasakoja prof. A.Hofmanas. Žinoma, jis buvo tik įrankis
Laisvosios rinkos ir globalizmo įdiegėjų pasaulyje rankose,
„Sandoz“ įmonės savininkų Rotšildų rankose. Jis daug ko
galėjo ir nežinoti, net nenutuokti savo šeimininkų užmačių.
Pakapstykim šį klaisimą.
Matomai haliucinogenų istoriją
reikėtų pradėti nuo nacistinės Vokietijos. Antrojo Pasaulinio
karo metu čia kareiviams buvo duodamas narkotikas pervitinas, kurį
XX amžiaus pradžioje susintetino japonų mokslininkai iš efedrino.
Pervitinas paprastus kareivius, jūreivius ir lakūnus paversdavo į
robotus, turinčius antžmogio savybių, kuriems nereikėjo poilsio
[9].
Karo metu kareiviams buvo skirta 200
pervitino tablečių. Nacistinės Vokietijos gydytojai nuolatos
tobulino šį preparatą, sukūrė naują sudėtį į kurią be
pervitino dar įėjo ir kokainas.
Eksperimentai buvo vykdomi
Zaksenhauzeno koncentracijos stovykloje, kur kaliniai po narkotiko
panaudojimo kelias paras nešiojo ant pečių 20 kg svorio kuprines,
prikrautas akmenų. Šioje koncentracijos stovykloje buvo atliekami
eksperimentai ir su haliucinogeniniu narkotiku meskalinu.
Kilio universiteto chemikai sukūrė
dar efektyvesnį preparatą – energetines piliule „Energiepille“,
kurių sudėtyje buvo kokainas, pervitinas, ir morfinas. (Farmacijos
įmonės „Ernst Merck“ gamybos sintetinį kokainą Vokietijos
lakūnai naudojo dar Pirmojo pasaulinio karo metu.) „Energiepille“
naudojo povandeninių laivų ekipažai ir specialūs Otto Skorceni
daliniai.
Po karo visi vokiečių tyrimo
rezultatai ir patys mokslininkai buvo išvežti į JAV. Vietnamo karo
metu JAV panaudojo 225 milijonus pervitino tablečių. JAV nacistų
tyrimo rezultatai buvo panaudoti masinės visuomenės sąmonės
valdymui.
Kirilas Miamlinas rašo [10]: „1948
metais nacistinių chemikų kuratorius, cheminio JAV karo Europoje
planavimo skyriaus viršininkas brigados generolas Čarlzas Lauks ir
jo padėjėjas vokietis – Nobelio premijos laureatas Ričardas
Kunas – pradėjo programą karinio panaudojimo dietilamido lizergo
rūgšties (LSD), turinčio haliucinogeninį poveikį. Pagal
oficialią versiją, preparatas buvo atsitiktinai atrastas 1943 metų
balandžio 16 dieną Bazelyje, Šveicarijoje, daktaro Albrto Hofmano
(tuo metu, kai 200 kilometrų nuo jo laboratorijos su Dachau
koncentracijos stovyklos kaliniais buvo vykdomi eksperimentai su
meskalinu, kuris turi panašias savybes).“
LSD gali sukelti paranoją ir
nenuspėjamą elgesį. Po LSD vartojimo yra konstatuoti susirgimo
šizofrenija atvejai.
Karo metais JAV savistoviai vykdė
eksperimentus su narkotinėmis medžiagomis, koncentruota marihuana
ir meskalinu. Vėliau CŽV su JAV karo chemikais sukūrė atskirą
laboratoriją, kuri vykdė eksperimentus su psichotropinėmis
medžiagomis.
Jau 1951 metais CŽV atliko
eksperimentą su masiniu panaudojimu LSD su Prancūzijos miestelio
Pont-Sent-Espri, ko rezultate 5 žmonės žuvo, o likę 500 gyventojų
apėmė masinės beprotybės protrūkis. „Revoliuciniais“ 1968
metais LSD buvo pridedamas į Vašingtono vandens tiekimo sistemą.
Tarp kitko, ir šiomis dienomis vandentiekio vandenyje JAV
nepriklausomi tyrėjai atrado antidepresantų…
1968 metais judėjai Fropido-marksistai
iš „Frankfurto mokyklos“ LSD dalino nuprotėjusiems
„revoliuciniams studentams“ Paryžiuje. Jie net nešiojo plakatus
„Alkoholis žudo. Vartokite LSD“. Kaip tai sutampa su
šiandieniniu Sorošo šūkiu „Alkoholis žudo. Rukykite
marihuaną“.
Tada LSD buvo imta platinti bandomuose
pakuotėse ir buvo nemokamai dalinamas kolegijose ir roko koncertuose
visoje JAV teritorijoje. LSD pripratino jaunimą ir prie kitų
narkotikų.
„LSD – į mases“, jį visų pirma
diegė Harvardo universiteto profesorius Timoti Liri.
Jo atminimui skirtoje jį pažinojusių
žmonių prisiminimų knygoje, šios knygos sudarytojas rašo:
„Tuo metu mažai kas žinojo, kad jau
dešimties metų bėgyje LSD jau buvo slaptų tyrimų Harvarde ir
kitose Jungtinių valstijų vietose. Dabar žinoma, kad CŽV per
Gešikterio fondą ir Žmogaus ekologijos fondą vykdė tyrimus
psichotomimetinį (imituojančiu psichozes) poveikį turinčiu LSD ir
kitais psichodeliniais narkotikais Bostono psiciatrijos ligoninėje.
Šiuose eksperimentuose dalyvavę Harvardo studentai (įskaitant
diplomantus) ir kiti savanoriai naudojo LSD. Eksperimentų tikslas
buvo sukelti laikiną pamišimą. „Tikslas buvo tame, kad padaryti
žmones bepročiais, – pasakojo Filipas Sleiteris, dalyvavęs šiame
projekte 1952 metais. – Nežiūrint į nemalonų charakterį ir
eksperimento koncepciją, dauguma iš mūsų įvertino
transcendentinę patirtį, gautą jo išdavoje, kaip naudingą“.
Jungtinių Amerikos valstijų vyriausybė inicijavo daug tokių
tyrimų, kurių tikslas buvo atskleisti galimybę panaudojimo
psichodelikus sąmonės kontrolei ir jos pakeitimui (zombinimui), ką,
jų nuomone, galima būtų panaudoti cheminio ginklo sukūrimui ir
šnipinėjimo tikslams. Šie žiaurūs eksperimentai yra aprašyti
knygoje Martin Lee, Bruce Shlain, Acid Dreams“ [11].
Amfetaminai. Amfetaminai sukelia
euforiją, susijaudinimą, judrumą, gebėjimą ilgai išbūti be
miego. Amfetaminas, kaip vaistas buvo pradėtas naudoti 1935 metais,
o jau 1938 metais pastebėta, kad jį naudojant išsivysto psichozės,
šizofreniją. Buvo nustatyta, kad amfetaminai ir jiems giminingi
narkotikai sukelia neurotransmiterių dopamino ir noradrenalino
funkcinį perteklių.
Angelų dulkės ir ekstazi.
Fenilciklidinas (angelų dulkės) buvo atrastas kaip bendras
anestetikas 1950. Anksčiau, kuomet jis buvo naudojamas, pusė
pacientų anestetizuotų su šiuo narkotiku rodė paranoinius
simptomus ir haliucinacijas, kurios tęsdavosi mažiausiai 72
valandas po narkozės. Panašūs efektai būdavo gaunami su mažomis
dozėmis, kurios nebuvo pakankamos, kad sumažinti sąmonės lygį.
Buvo stebimi suvokimo pokyčiai, pablogėjęs gebėjimas spręstis
kylančias problemas. Šis narkotikas buvo išimtas iš klinikinio
naudojimo. 1965, o 1960 ir 1970 buvo pastebėtas piktnaudžiavimas
juo. Žemos šio narkotiko dozės sukeldavo susijaudinimą,
haliucinacijas, manijas, paranoją, minčių padrikumą, ir kai
kuriuos katatonijos (šizofrenijos forma) bruožus.
Ketaminas. Taip pat yra
tiesioginis ryšys šizofrenijos su ketaminu. Jis buvo atrastas 1960
metais ir nors nebuvo naudotas medicinoje, jis iki šiol naudojamas
veterinarijos praktikoje. Pas žmogų jis sukelia euforiją, išėjimo
is kūno išgyvenimus ir prie didelių dozių psichotinius pžymius,
įskaitant haliucinacija ir manijas. Jis yra NMDA receptorių
antagonistas. Tai yra seratonino ir dopamino agonistas ir sukelia
padidintą empatiją ir emocinį ekspresyvumą, o esant didelėms
dozėms ir haliucinacijas.
Kas daroma su mūsų visuomene? Kodėl
mes pakenčiame Seime tuos, kurie yra už Lietuvos narkotizaciją?
Kodėl mes Lietuvoje pakenčiamę narkotikus propaguojančias MIP?
Juk sveiki žmonės, besirūpinantys savo šeimos, savo valstybės,
savo tautos ateitimi, neturėtų to mėšlo tolerupoti, jo pakęsti.
Ir aš prieinu išvados, kad per 25 metus globalistamas, padedant
užsienio sionistų sorošų fondams, laisvosios rinkos apologetams
šimašiams, pavyko didelę dalį mūsų tautos paversti bepročiais.
Nemažą vaidmenį, mano įsitikinimu, Lietuvos nuprotinime suvaidino
tautos narkotizacija. Dar truputį, ir įvyks pilna laisvosios rinkos
ekonomikos pergalė Lietuvoje – Lietuvoje nebeliks nei vieno
protiškai sveiko lietuvio, o gali būti, netolimoje perspektyvoje ir
nei vieno lietuvio apskritai.
[2] Plutarchas. Rinktinės biografijos.
„Vyturys“, 1996.
[3] Plutarchas. Biografijos. „Baltosios
lankos“, 1998.
[6] Chtistopher Frith & Eve
Johnstone. Schizophrenia:A very short introduction. Oxford university
press. 2003
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą