Anatoly Livry (Šveicarija)
Prancūzijos prezidentas Fransua
Olandas atsisakė dalyvauti būsimuose rinkimuose, o jo premjeras
Manuelis Valsas paskelbė apie savo ketinimą paveldėti prezidento
postą 2017 metais, ir išėjo iš vyriausybės. Tarytum nieko
neįvyko, juk Prancūzija senai pasitraukė iš pasaulinės politikos
scenos, o jos tautai primetami Europos Sąjungos nurodymai.
Tačiau, Paryžiaus marionečių
perstumdymas idealiai iliustruoja visos Vakarų visuomenės dvasinę
būklę, stropiai saugomas „demokratiškos“ media užribyje. O
diagnozė yra pavojinga: lygiai taip pat, kaip JAV, Senojo
kontinento valstybės iki šiol valdomos psichiškai nekontroliuojamų
ideologų, fanatikų, neapkenčiančių
savo nacijų – ir kitų Vakarų tautų.
Olandas, prisiminkim tai, iššoko 2012 metais kaip velnias iš tabokinės: kosmopolitinė oligarchija skubiai paskyrė jį į vietą Niujorke įkalinto prievartautojo Stross-Kano, socialisto-multimilijonieriaus, kurį sistema ketino padaryti Prancūzijos prezidentu.
Tuomet prie Olando ir pritvirtino
Valsą, stropų globalizmo zelotą, pirma kaip VRM šefą, po to
premjerą. Jam Olandas turėjo perduoti savo postą, jei prancūzai
vėl balsuos už socialistus praėjus penkiems metams. Ir dabar
Paryžiaus demokratiniame balagane vaidinamas paskutinis suplanuotas
spektaklio veiksmas.
Įvertinkime Valso veiklą vyriausybėje.
Tai Valsas paskandino kraujyje judėjimą prieš iškrypėlių „santuokas“ - stambiausias nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos manifestacijas Prancūzijoje.
Tai Valso vyriausybė tęsė Sirijos ir Šiaurės Afrikos tautų genocidą, tuo pačiu metu islamistų-nelegalų ordas įtvirtino Prancūzijos kaimuose ir privertė prefektus slėpti nuo visuomenės statistiką seksualinės prievartos, kurią vykdo pseudo-pabėgėliai.
Tai Valsas
isteriškai persekiojo artistus, įpareigodamas Valstybės Tarybą
uždrausti jumoristų spektaklius (ko Prancūzijoje nebuvo niekada,
net okupacijos metais!). Tai Valso vyriausybės švietimo
ministrė atėjo 2014 metais, apsupta iškrypėlių lobbi agitatorių
į pradinę mokyklą, ir prieš 7-8-mečius vaikus ir stambiausių
televizijos kanalų kameras ėmė aiškinti sodomijos ir tribadizmo
niuansus, o svarbiausia jų „genderinį pranašumą“.
Tai Valso vyriausybė atvedė iki to, kad (9!) milijonai prancūzų gyvena už skurdo ribos.
Tai Valso „teisingumas“ nuteisia
užsieniečius, negyvenančius Prancūzijoje ir pažeidžiančius
prancūzišką cenzūrą … užsienio spaudoje kriminalinėmis
bausmėmis (Byla prancūzo Alano Žan-Mere Paryžiuje 2016).
Tai Valsas skyrė milijardus eurų jau
nuskurdusios Prancūzijos išimtinai kitaminčių persekiojimui,
atimdamas iš policijos lėšas ir leidęs teroristams organizuoti
pačias kruviniausias žudynes metropolijos teritorijoje Penktosios
Respublikos istorijoje.
Tarp kitko, kas tokie prancūzų
kitaminčiai?
Po paskutiniojo įstatymo, kurį priėmė Valso Vyriausybė, kiekvienas masinio vaikų žudymo motinos iščiose priešininkas (virš 200 000 kiekvienais metais Prancūzijoje) bus kalinamas du metus.
Kitais žodžiais, pakanka pasiūlyti
nėščiai skurstančiai motinai materialinę pagalbą, kad ji
nežudytų savo vaiko, arba informuoti interneto forume dėl
somatinių ir psichinių abortų pasekmių moterims, - ir jūs
pasodins į kalėjimą! Pakanka abortą
pavadinti vaikų žudymu – juk būtent apie tai ir eina kalba! -
ir jūs netenkate laisvės dviem metams!
Kiekvieną dieną Prancūzijos teismai
priima dešimtis nuosprendžių disidentams – despotija, kruopščiai
Prancūzijos slepiama oficialioje spaudoje. Tai tik keli „politiniai
pasiekimai“, kuriais pasigyrė Valsas, Olando ekspremjeras,
gruodžio 2016 metų gruodžio 6 paskelbęs apie savo norą
balotiruotis į prezidentus.
Ką gi, be reklamos, kaip savo „pergales“ pristatė Valsas prancūzams?Valsas pažadėjo rinkėjams „apginti Prancūziją nuo Putino Rusijos, Trampo JAV,...“!
Kokius konkrečius
santykius gali turėti Prancūzija su šiuolaikine Rusija, be
kultūrinio ir ekonominio bendradarbiavimo? Ką dalintis rusų tauta
su prancūzų tauta, senai tapusia auka skurdo, bedarbystės,
imigracijos, totalinio neraštingumo (iki pat universitetų
profesorių!), iškrypėlių tironijos, …, pagrindinės
Vakarų negalios – neapykantos patiems sau?
Tačiau iš buvusio
Prancūzijos premjero negalima reikalauti logikos: Valsas ne žmogus,
o simptomas. Turėti tokį prezidentą – blogiausia, kas gali
įvykti su nacija: Valsas – fanatikas, o kas dar baisiau –
fanatikas, gaunantis gausią duoklę iš kosmopolitų sektos po
kiekvienos viešos savo psichopatijos krizės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą