Italijos referendumo galimos pasekmės Europos Sąjungos ekonomikai

Žinomas Ekonomistas Valentinas Katasonovas nurodo sekančias galimas Italijos referendumo pasekmes ES ekonomikai. Jo žodžiais, ekspertai iš „Doitche Bank“ dar spalio mėnesį vertino išėjimo Italijos iš ES tikimybę 60%. Po referendumo tikimybė Itexit tapo dar didesnė. Išėjimas tik vienos šalies (Didžiosios Britanijos) sukuria ES rimtas problemas. O išėjimas dviejų valstybių (DB ir Italijos) daro ES padėtį kritiška. Pagal Europos statistikos agentūros Eurostat duomenis, šių dviejų šalių dalis ES BVP yra maždaug 30%. DB jau senai užėmė antrą vietą ES pagal BVP po Vokietijos (20,7%). Italija užima ketvirtą vietą po Prancūzijos (14,9%). 

Lentelė 1

Kai kurie ES, Didžiosisios Britanijos ir Italijos ekonominiai rodikliai (2015 metai, milijardai eurų)

	ES**	DB	Italija	DB+Italija
BVP	14.620	2.568	1.637	4.205
Prekių eksportas	1.791,5	230,5	186,6	417,1
Prekių importas	1.727,1	261,7	152,9	414,6
Paslaugų eksportas	811,2	188,8	39,8	228,6
Paslaugų importas	660,5	95,5	33,9	129,4
Kapitalo eksportas TUI* pavidalu	96,0	23,1	9,9	33,0
Kapitalo importas TUI* pavidalu	118,9	28,9	2,7	31,6
Sukaupti TUI* kapitalo eksporto rezultate	5.748,6	758,8	126,9	885,7
Sukaupti TUI* kapitalo importo rezultate	4.582,5	731,9	28,6	760,5

* TUI – Tiesioginės užsienio investicijos.

** Suminiai rodikliai 28 valstybių ES narių.

Šaltinis: trade.ec.europa.eu

Lentelė 2

Didžiosios Britanijos ir Italijos dalys bendruose ekonominiuose ES rodikliuose (2015 metai, %)

	DB	Italija	DB + Italija
BVP	17,6	11,2	28,8
Prekių eksportas	12,8	10,4	23,2
Prekių importas	15,1	8,9	24,0
Paslaugų eksportas	23,3	4,9	28,2
Paslaugų importas	14,5	5,2	19,7
Eksportas kapitalo TUI pavidalu	24,0	10,4	34,4
Importas kapitalo TUI pavidalu	24,4	2,3	26,7
Sukaupti TUI kapitalo eksporto rezultate	13,2	2,2	15,4
Sukaupti TUI kapitalo importo rezultate	16,0	0,6	16,6

Šaltinis: trade.ec.europa.eu

Tuo atveju, jeigu DB ir Italija išeis iš ES nebus kam „maitinti“ likusią ES. Dviems likusioms pagrindinėms ES narėms Vokietijai ir Prancūzijai teks tuo atveju pusė sumažėjusio ES BVP (24 valstybės be DB ir Italijos). Katasonovo nuomone, tokia ES asimetrija nestimuliuos jos integracijos. „Neabejoju, kad Vokietija ir Prancūzija protestuos prieš tai, kad maitinti visą Europą“, - pažymi ekonomistas. „O jeigu kažką ir maitins, tai tiktai mainais į griežčiausias sąlygas, kurios padarys likusius Berlyno ir Paryžiaus vasalais“, - sako jis.

Valentinas Katasonovas nurodo, kad Prancūzija šiandien sukaupė labai rimtas ekonomines problemas ir artimiausiu metu vargu ar bus pajėgi atlikti antro ES lokomotyvo funkcijas. Šiais metais Prancūzijos valstybės skola gali perkopti 100% BVP ir ji atsidurs vienoje nesėkmingų šalių gretoje su Graikija, Italija, Portugalija, Belgija, Ispanija, Airija, Kipru.

Vokietijos hegemonija naujo formato ES iššaukia rimtas baimes pas kitas ES nares. Pavyzdžiui pas Lenkiją, kuri jau dabar atsiskiria nuo Briuselio ir Berlyno Višegrado grupės rėmuose (Lenkijas, Čekja, Slovakija, Vengrija). Katasonovo nuomone, Briuselis dės visas pastangas, kad neleisti Italijai išeiti iš ES sudėties.

Gruodžio 7 dieną Italijos prezidentas priėmė premjero Matteo Renci atsistatydinimą.

http://www.fondsk.ru/news/2016/12/07/net-na-referendume-v-italii-vozmozhnye-posledstvia-dlja-evrosouza-43180.html