„Rusijas-24“ vedančioji Evelina
Zakamskaja ištarė frazę, kad „holokaustą“ priartino patys
žydai, ir iš kanalo žurnalistę atleido...
Nesenai „Rusijas-24“ kanalo
vedančioji Evelina Zakamskaja pokalbyje su Aleksandru Prochanovu
ištarė frazę, kad „holokaustą“ priartino patys žydai.
Žurnalistę iš kanalo atleido, o nelemtoji citata pasklido po visą
internetą.
Mes kreipėmės į žurnalo „Naš
sovremenik“ (mūsų bendraamžis) vyriausią redaktorių Stanislavą
Kuniajevą su klausimu – kas gi yra „holokausto religija“ ir
kodėl ta tema yra draudžiama.
Stanislavas Kuniajevas. Sąvoka
„holokausto religija“ susiklostė šeštojo dešimtmečio
viduryje. „Izraeliui“ buvo reikalingas tokio reiškinio kultas,
kas buvo pavadinta „holokaustu“. Kontinentus ėmė užpildyti
„holokausto“ muziejais, ekranuose pasirodė dešimtys kino filmų,
skirtų šiai temai. Ėmė veikti gigantiška propagandos mašina,
kurios esmė glūdėjo aforizme: „Ar bus apvainikuotas sėkme mūsų
naujos pasaulio tvarkos siekis, priklauso nuo to, ar mes išmoksime
„holokausto“ pamokas.“
Galimybę naujos pasaulio tvarkos siejo
su tuo, ar bus priimtas „holokausto“ kultas. Ir tai įvyko:
Amerikoje nėra nei vienos valstijos, kurioje nebūtų „holokausto“
muziejaus. Palaipsniui „holokaustas“ įgijo religijos bruožus.
Pagrindu tapo idėja, kad krikščionybė yra krizėje, Kristaus
Golgotos auka beprasmė. Jos vietą šiuolaikiniame pasaulyje užėmė
„šešių milijonų žydų tautos auka“. Todėl „holokausto“
muziejai – tai naujos religijos šventyklos.
Tam, kad sukurti „valstybę“
„Izraelį“, reikėjo didelio imigrantų skaičiaus, tačiau
Europos žydai po Pirmojo pasaulinio karo nenorėjo palikti savo
pamėgtų vietų. Idėja sugrąžinimo į „protėvynę“ patyrė
pilną krachą. Ir tuomet būsimas „Izraelio“ prezidentas
Ben-Gurionas pakvietė kurti būrius, kurie terorizuos žydus ir
privers juos važiuoti į Palestiną, o vienas iš sionizmo veikėjų
Chaimas Vaicmanas ištarė baisius žodžius: „Aš keliu klausimą:
ar mes sugebame perkelti šešis milijonus žydų į Palestiną? Aš
atsakau: ne. Iš tragiškos bedugnės aš noriu išgelbėti du
milijonus jaunų... O seni turi išnykti... Jie – dulkės,
ekonominės ir dvasinės dulkės žiaurioje jūroje... Tik jauna šaka
gyvens”.
Senos – tai šakos „žydų tautos“,
kurios nenusipelno gyventi „Izraelyje“ ir nereikalingos
„Izraeliui“, tiek jos sugadintos europiniu gyvenimu. Iki to laiko
Hitleris atėjo į valdžią, ir sionistų žvilgsniai nukrypo į jį.
Vaicmano šalininkas Chaimas Arlazorovas parengė sutartį su
Hitleriu, taip vadinamą „Chaavaro susitarimą“. Susitarimo
tikslu buvo suteikimas paramos Vokietijos žydų emigracijai į
Palestiną. Sutartis buvo pasirašyta 1933 metų rugpjūčio mėnesį,
bet Arlazorovas iki to laiko jau užmušė, nes jo planai nepatiko
kai kuriems žydijos lyderiams, pavyzdžiui, Vladimirui Žabotinskiui,
kuris visaip pasisakė prieš tokius persikėlimo į Rytus planus.
Tačiau paminklai Arlazorovui stovi vos ne visose stambių „Izraelio“
miestų aikštėse. Chaavaro sutartyje susipynė kartu nacistų
jėgos, Vaicmano ir Ben-Guriono ideologija. Po to paaiškėjo, kad
pusė milijono Vengrijos žydų faktiškai padedant saviems vadams
buvo išsiųsti į mirties stovyklas, tik dalis buvo išgelbėta ir
išsiųsta į Šveicariją. Štai kokia kaina tikslingai buvo kuriama
„Izraelio“ „valstybė“.
Apie tai rašė daugelis sąžiningų
žydų autorių – autorius knygos „Holokausto industrija“
Norman Finkelštein, Hanna Arendt, pažymėjusi, kad visos vietos, iš
kur buvo siunčiami žydai sunaikinimui, buvo koordinuojamos vietinių
žydų atstovų. Skaitoma, kad „holokausto“ tema šiandien
neliečiama, kaip kažkokia „šventa karvė“. Negalima abejoti
dėl „holokausto“ istorijos, aukų skaičiaus. Kai kuriems
istorikams buvo skirtos įkalinimo bausmės, buvo persekiojami dėl
temos tyrimo.
Negalima neprisiminti Allą Gerber,
kuri persitvarkymo pabaigoje platino gandus apie tai, kad TSRS žydams
„rengiami persekiojimai“. Kalba, kad po to ji atvyko į „Izraelį“
ir pareiškė, kad verta paties aukščiausio apdovanojimo, nes dėka
jos veiklos į Artimuosius Rytus persikėlė apie 1 milijonas žydų.
Devintą dešimtmetį jau buvo masė straipsnių, kuriuose
atvirkščiai rašė, kad niekur žydai negyvena taip gerai, kaip
Rusijoje. Visi gandai apie pogromus ir persekiojimus nutilo, tarytum
jų niekada ir nebuvo.
Dabar intereso viršūnė praėjo,
projektas „Izraelis“ nepalaikomas pasaulio žydijos jėgų, o
žydų visuomenėje stipriai nusivylė. Jie mato, kaip Amerika atšalo
žydų „valstybės“ projektui. Žinomas publicistas Izraelis
Šamiras pranašauja greitą procesą degradacijos tos „valstybės“,
kuri išaugo iš teroro ir prievartos. Juk „Izraelis“ buvo
sukurtas ir arabų tautų sąskaita, SNO įvykdė kažkada didžiulę
neteisybę, kada nusprendė sukurti „Izraelį“ Artimuose
Rytuose. Juk iš pradžių buvo kalbama apie valstybę dviem tautoms,
arabų ir žydų. Bet realybėje išėjo, kad žydiškas
konglomeratas tiesiog išstūmė arabus.
Man atrodo, reikia remtis darbais
sąžiningų žydų autorių, kurie smerkė žinomą „Izraelio“
„valstybės“sukūrimo praktiką. Ir jeigu mūsų televizija
siektų objektyvumo, tai apie „holokaustą“ kalbėtų atvirai,
pasitelkiant įvairius požiūrio taškus. Šią temą reikia
nušviesti: kur pasidėsi nuo istorinės tiesos?
Ekaterina Nenaševa
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą