AfD pirmininkė dr. Alisa Vaidel Bundestage pasisakė pieš eurą

Sausio 22 dienos Bundestago posėdžio tema buvo Elisiejaus susitarimo tarp Vokietijos ir Prancūzijos 55 metų sukakties paminėjimas. „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) partijos pirmininkė dr. Alisa Vaidel pasakė:

Gerbiamas prezidente, gerbiami draugai iš Nacionalinio susirinkimo, gerbiami kolegos.

Vokietija, kuriai naudingas euras, nustok kalbėti niekalus, užmiršk šią pasaką, jūs nieko neišmanote ekonomikoje. Šiandien mes švenčiame pasirašymą sutarties, o jūs absoliučiai neteisingai traktuojate pačią sutartį.

Pasirašiusios pusės, Konradas Adenaueris ir Šarlis DeGolis matė šiame dokumente grynai draugišką susitarimą tarp Vokietijos ir Prancūzijos. Gryną dviejų pusių sutartį, kuri turėjo kompensuoti įėjimą jaunos Vokiečių respublikos į NATO.

Ypač DeGoliui buvo svarbi Europa, pagrįsta nacionalinėmis valstybėmis, gerbiamos ponios ir ponai. Jūs gi, kryptingai iškraipote istoriją, panaudodami šią sutartį, kad įtvirtinti centralizuotą Europos super valstybę, kuriai svetimi valdžios padalinimo principai, ir tautos dalyvavimas valstybės valdyme. Todėl nieką nenustebino, kad senosios partijos kartu nusprendė sudaryti bendrą rezoliuciją, nekviesdamos „Alternatyvą Vokietijai“, ir atitinkamai 13 procentų rinkėjų. Gėda ir nešlovė!

Svarbu yra tai, kad Europos vienybė, prasidėjusi 1951 metais Montanos sąjunga, buvo atsakas į siaubingas praėjusio šimtmečio katastrofas, į šovinizmą ir nacionalsocializmą.

Toms kartoms, pergyvenusioms karą ir pažeminimą, sunaikinimą, projektas taikos ir suvienytos Europos atrodė viltimi į geresnę ateitį.

Tik pradinis požiūris į Europą, sudarytą iš lygiateisių ir suverenių valstybių, buvo labai greitai nustumtas į šalį. Labai greitai į pirmą vietą išėjo jėgos, kurios norėjo sukurti naują politinę erdvę, su negrįžtamu apjungimu nacionalinių ekonomikų.

Didysis europietis, pirmasis suvokęs klaidingumą šio kelio buvo ekonomistas Vilhelmas Riobkė. Jis nustatė, aš pacituosiu: „Europos ypatybė yra jos vienybė įvairovėje, todėl viskas, kas centralizuoja, yra Europos idėjos išdavystė ekonomikos srityje“.

Išdavystė įvyko su euro įvedimu. Daugelis ekonomistų perspėjo apie pavojus. Jiems buvo aišku, kad tai atves prie didžiulio perskirstymo, visuomeninio kapitalo transfero, kad pataisyti mokestinį valstybės balansą, nesant valiutų kursų svyravimų.

Bet eurą įvedė, nepaisant jokio ekonominio tikslingumo. Ir nuo to momento jį nuolatos, pažeidžiant įstatymus, gelbėja, dirbtinai palaiko jo gyvybę visomis galimomis priemonėmis. Bet kokiomis priemonėmis, tokiomis, kaip begalinis pinigų spausdinimas, nulinės ir neigiamos procentinės normos, turto infliacija, kas neigiamai veikia į visus Europos bendrijos gyventojus, kurių mokestinis pajėgumas ir santaupos tirpsta dėl jūsų politikos.

Tuo metu kai jūs, valstybės skolininkės, galite paprašyti nurašyti savo skolas. Ką jūs darote, vadinasi ekspropriacija, gerbiamos ponios ir ponai.

Tai ir yra priežastis to, kad Europos Sąjunga atsidūrė krizėje, krizėje pasitikėjimo ir palaikymo iš savo piliečių pusės. Pirmiausiai Europos pietuose. Prancūzijoje tai atvedė į didelį nedarbą ir didelį visuomenės socialinį išsisluoksniavimą.

Ir jūs ruošiatės ir toliau užsukti šią spiralę?

Tai blogai charakterizuoja projektą, kuriame iki šios dienos mato garantą taikos ir laisvės, jeigu vokiečių mokesčių mokėtojas moka už visus ir už viską. Aš prieštarauju Emanuelio Makrono iniciatyvoms, socialistinės planinės ekonomikos iniciatyvoms, ir aš tai noriu pabrėžti, tokioms kaip Europos bendras draudimas, praradus darbą, bankų apjungimas, bendras biudžetas. Visa tai kalba už save. AfD pasisako prieš. Vokietija negali mokėti už visą Europą.

Pavojuje ne tik taika Europoje, bet ir laisvė pavojuje. Įvykusių faktų strategija atima iš piliečių demokratinę valstybę, pasirinkimo teisę ir aptarimo teisę, gyvybiškai svarbių klausimų sprendimą. Be viso kito biurokratija kišasi į visas gyvenimo sritis. Nepriklausomas žmogus, imantis atsakomybę už savo gyvenimą, kuriam iš valstybės reikalinga laisvė, vis daugiau turi atsisakyti savo teisių. Tai yra siaubingas žingsnis atgal piliečių teisių srityje, demokratijoje, politinėje kultūroje visumoje. Ir todėl Europa turi grįžti prie savo ištakų, tapti laisvės kontinentu, vienybės įvairovėje ir laisvės citadele, gerbiamos ponios ir ponai.