Seksualinio teroristo išpažintis (feljetonas)

Kai paaiškėjo, kad visi, ar beveik visi, normalūs Lietuvos vyrai yra užkietėję moterų prievartautojai, nenorėdamas būti demaskuotu, kaip koks teatro režisierius, ar koks aukštosios mokyklos profesorius, jausdamas sąžinės graužimą, suprasdamas, kad nepavyks išvengti demaskavimo, nutariau prisipažinti pats.

Taip taip, aš esu seksualinis teroristas ir visą savo sąmoningą gyvenimą domėjausi moterimis, jų „trikampiais.“ Suprantu, koks tai siaubas vyrui Europos Sąjungoje domėtis ne vyrais, ne vaikais, ne karvėmis, ožkomis, avimis, o moterimis.

Pirmą teroristinį lytinį išpuolį prieš moteris aš atlikau būdamas vos 2 metų. Kartą pamačiau, kad pas pusseserę Violetą (3 metų) nėra „putiuko“. „O kur tavo putiukas“, - paklausiau pusseserės, „gal tau jį žąsinas nukando?“ (Prie Šventosios upės vyko veiksmas, Ukmergėje, Paupio gatvėje) „Ne, moterys taip nešioja“, - atsakė pusseserė Violeta.

Aš su pussesere Violeta

Sekantis mano teroristinis išpuolis prieš moteris įvyko A.Smetonos gatvėje, Vilniuje. Tuomet, turėdamas net 5 metus, pasiūliau tuoktis kiemo draugei Agnei. Bučiavomės. Susituokti nepavyko, tinkamo popieriaus santuokai apiforminti neradome. Mergina buvo suvedžiota ir liko 5 metų nesusituokusi, vieniša, tik su savo tėvais.

Baisiausią teroro aktą prieš moteris atlikau 5 klasėje, būdamas nusikalstamoje grupuotėje su suolo draugu „Gavrošu.“ Priekyje sėdėjusioms klasiokėms po suolu pakišome veidrodėlį ir bandėme sužinoti, kas pas jas ten vyksta po sijonais. Mokytoja mus demaskavo. Tiesa, nesuprato ką ten darome, bet liepė nelandžioti po suolu.

Dar po dviejų metų, jau būdamas 7 klasėje, kartu su tuo pačiu „Gavrošu“ ėjau pas klasiokę Nijolę mokytis matematikos, bet tikslas buvo kitas, sugriebti jai už krūtų. Teroras nepavyko, buvome išvaryti, taip ir neišmokę matematikos.

Aš nė kiek nenustebsiu, kad visos šios mano nuskriaustos moterys, prabėgus vos 60 metų, prie mano namų suorganizuos demonstraciją ir pareikalaus man atsistatydinti iš užimamų pareigų.

Visa bėda, kad esu pensininkas, nebėra iš kur manęs atleisti. Nebent pareikalaus įkalinti. Bet ir tai lietuviško pensininko nebaugina. Kaliniai Lietuvoje už pensininkus geriau gyvena, jų teisės gerbiamos, jie bent žmogaus teisių teismui Strasbūre gali skųstis.

Kad geriau užsimaskuoti, aš dabar dėviu juodą kostiumą, taip tie iš Holivudo ( ir iš Sirijos), kurie prievartavo viską, ką tik galima išprievartauti, o dabar yra labai solidarūs su išprievartautaisiais.