Tragiška padėtis Berlyno mokyklose: o kas jums žadėjo, kad sudarytas iš „įvairių genetinių kompozicijų“ europietis bus protingas? (2d.)

Globalistai iš protingo europiečio gamina kvailą „kiekybės žmogų“

Bremeno universiteto profesorius G.Hainson įsitikinęs, kad iki XXI amžiaus Europa pasikeis kardinaliai. Tarp 1990 ir 2002 metų į Vokietiją atvežta 13 milijonų migrantų, iš kurių dauguma – nekvalifikuoti darbininkai. Tas pats įvyko ir Prancūzijoje. 2012 metais tiktai į Vokietiją atsikraustė 1,1 milijonai žmonių. 2013 metais – 1,2 milijonai. Nesudėtingi apskaičiavimai parodo, kad į Europos Sąjungą, kurios bendras gyventojų skaičius 507 milijonai žmonių, per artimiausius 35 metus atsikraustys 250 milijonai ekonominių migrantų. Gelapo instituto duomenys piešia apokalipsės paveikslą: iki 2050 metų iš Afrikos ir Artimųjų rytų valstybių panorės apsigyventi Europoje 950 milijonai žmonių! Ir tai jau tikrai ne vien “ekonominiai” migrantai.

Amerikiečių žvalgas ir rašytojas Chalmers Johnson (1931-2010) savo įžymioje knygoje “Blowback “ (“Atatranka”) teigė (2000 metais), kad per artimiausius 50 metų Vakarai sulauks galingos “atatrankos”, bangos migrantų iš afro-azijinio pasaulio ir teroristinių atakų. Tai taps atsaku į tai, kad Vakarai prikrėtė Rytuose.

Migrantų antplūdis apspręstas ne tiktai karinių-politinių konfliktų, bet ir demografija. Iki šimtmečio vidurio Afrikos gyventojų skaičius, Hainsono skaičiavimais padvigubės: nuo 1,2 milijardų žmonių iki 2,4 milijardų. Jau iki 2040 metų, demografų prognozėmis, pusę Žemės gyventojų iki 25 metų amžiaus sudarys afrikiečiai. Prie viso to reikia pridėti, kad pabėgėliai į Europą neša iš pagrindų kitą kultūrą, be to ir dabar Europoje egzistuoja ženklus musulmonų segmentas. Austrijoje, Graikijoje, Šveicarijoje islamą išpažįsta – beveik 6 %. Prancūzijoje - 7,5 %, stačiatikių Bulgarijoje – 13,7%. Beveik visi gyventojai dalinai pripažintos „Kosovo Respublikos“ (95,6%), kas absoliučiais skaičiais sudaro beveik 2 milijonus žmonių, išpažįsta islamą. Po Kosovo seka Albanija (56,7 %) ir Bosnija ir Hercogovina (40 %).

Europą globalistai naikina ne tiktai imigrantais. Europa naikinama per degraduojamą švietimo sistemą.

Maskvos universiteto Tarptautinių santykių instituto profesorė Elena Ponomariova rašo: Šiandien švietimas Europoje skirtas gaminti vartotoją su mozaikine kultūra, kuri apriori priešiška aukštai universitetinei kultūrai. Tokios kultūros nešėjas - „kiekybės žmogus“, prifarširuotas žinių, reikalingų atlikti konkrečiai apibrėžtoms ir kontroliuojamoms operacijoms.

Europos švietimo sistema geometrine progresija kuria funkcinį neraštingumą. Funkcionaliai neraštingu žmogumi laikomas žmogus, kuris perskaitęs tekstą nesupranta ką perskaitė, pavyzdžiui nesupranta paprastos instrukcijos naudojimo vienos ar kitos prekės arba vaistų naudojimo. Funkcinis neraštingumas neleidžia žmogui normaliai gyventi ir dirbti.

Ir štai kai kurie statistiniai duomenys:

Olandija. Šalyje priskaičiuojama 250 tūkstančių neraštingų (1,5 % gyventojų!) ir 1,3 milijonai funkcionaliai neraštingų (7,9 % gyventojų);

Airija. 25% suaugusių airių, baigusių vidurinę mokyklą, funkcionaliai neraštingi. Dar 20% airių gali skaityti ir rašyti tiktai nesudėtingus tekstus. Viso tai 45% gyventojų;

Didžioji Britanija. Čia funkcionaliai neraštingas kas penktas suaugęs, o tai 7 milijonai žmonių. Kiekvienais metais britų vidurinės mokyklos išleidžia 100 tūkstančių funkcionaliai neraštingų paauglių;

Austrija. Europos komisijos duomenimis 2009 metais Austrijoje buvo funkcionaliai neraštingi 21,5 % 15-metų paauglių, o 2011 metais šis skaičius išaugo iki 27,5%.

JAV. Pagal žurnalo Business magazine duomenis, XXI amžiaus pradžioje JAV įvairiose sferose dirba apie 15 milijonų funkcionaliai neraštingų. 30 milijonų žmonių (14% gyventojų) nepajėgia spręsti kasdieninius gyvenimiškus klausimus, reikalaujančius funkcinio raštingumo. Tiktai 13 % JAV gyventojų yra pakankamai raštingi atlikti šias tris užduotis: sulyginti požiūrio taškus dviejose (pavyzdžiui, laikraščių) straipsniuose; interpretuoti lentelę su kraujo spaudimo duomenimis, amžiaus ir fizinio žmogaus aktyvumo; apskaičiuoti ir sulyginti produktų kainą svorio vienetui.

Paveikslas, be abejo, baisus. Ir visa tai, švietimo reformų pasekmė, kurios pradėtos dar 1970-1980 metais ir nukreiptos į sulyginimą išsivystymo lygio tarp skirtingų gyventojų sluoksnių atstovų, tame skaičiuje tarp migrantų ir vietos gyventojų. Kokia ateitis laukia šitos visuomenės ir ką ji gali priešpastatyti agresyviems „naujiems barbarams“?

Su švietimo problema tampriai susijusi ir auklėjimo problema. Labiausiai į akis kinta tai, kad lytinių santykių problemos Europos mokyklose dabar mokama žemesnėse klasėse (8-9 metų amžiuje), be to su labai dideliu nukrypimu į homoseksualizmą. Tik vienas pavyzdys.

Vokietijos mieste Zelzkotten nubaudė stambia bauda kelias rusų kilmės šeimas už tai, kad tėvai atsisakė leisti savo pradinių klasių mokinius vaikus į „lytinio švietimo“ pamokas, o šių šeimų tėvus nuteisė kalėti. Ir tai dar ne viskas. Vokietijos valdžia nutarė tėvus nubausti dar ypatinga bauda „Busgeld“(paklusnumo pinigai); bauda turi „pademonstruoti atgailą nubaustojo už blogą poelgį“), o neužmokėti negalima, nes tai griežtai seka valstybė.

Esmė tame, kad Europoje vyksta totali pagal apimtį ir totali pagal poveikio būdą į žmogaus psichiką propaganda lytinių iškrypimų kaip pagrindinės europinės vertybės. Tai net ne „Europos saulėlydis“, išpranašautas Osvaldo Špenglerio, tai veržli degradacija europinio kltūrinio-istorinio tipo.

Kas yra Europa šiandie? Tai pamokos Austrijoje, Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, kuriose jaunesnių klasių vaikams pasakoja apie kraujomaišos ryšius ir apie homoseksualių santykių „natūralumą“; tai viešnamis sadomazochistams Hamburge, o Hesene – zoofilams, tai legaliai Olandijoje veikianti „Partija už meilę artimam, laisvę ir įvairovę“, kuri propaguoja pedofiliją.

Ir tie europiečiai, kurie nesutinka paklusti bendrai degradacijai, bėga iš Europos. Vyksta išvykimas aukštos kvalifikacijos specialistų, išvykstančių į sunkiai pasiekiamas arabams-afrikiečiams migrantams anglosaksiškas šalis – Australiją, Kanadą Naująją Zelandiją. Šios šalys priima iki pusantro milijono išsilavinusių europiečių! Tuo pačiu metu Vokietijoje dabar du milijonai darbo vakansijų, kurių nėra kam užpildyti, tuo metu kai 6 milijonai migrantų-išlaikytinių gyvena Vokietijoje socialinių pašalpų sąskaita!

Pagal sociologinius imigrantų duomenis, 70 iš 100 20-mečių prancūzų ir vokiečių išlaiko 30 jų pačių amžiaus imigrantų, o taip pat jų vaikų. Vokietijoje 35 % visų gimusių vaikų nėra vokiečiai. Prancūzijoje du iš penkių naujagimių yra gimęs iš arabės arba afrikietės. Dėl tokios perspektyvos daugelis vokiečių, prancūzų, olandų, ispanų, graikų emigruoja. Vyksta į Rusiją.

Švedijos Lundo ir Linėjaus universitetų mokslininko politologo Anders Persson atviras laiškas

Šis laiškas portale https://euobserver.com/opinion/131598 buvo paskelbtas 2016 metų 5 dieną. Jis tapo ženkliu reiškiniu, tuojau pat sukėlusiu liberalų širšalyne didelį sąmyšį ir diskusijas. Įvyko tiesiog protu nesuvokiamas dalykas. Liberalas pareikalavo sustabdyti pabėgėlių srautą.

„Man 33 metai ir aš gyenu Landskrona mieste pietų Švedijoje, 45 kilometrai į šiaurę nuo Malme. Landskrona priėmė daugiausiai migrantų ir pabėgėlių“,- rašo Anders Persson.

„Landskronoje, jau nevyksta karšti ginčai apie segreguotas mokyklas ir būstą, nes integracinis procesas – kuris realiai – tai greičiau separacijos procesas – dabar eina į pabaigą. Nei aš, nei mano vaikai niekada negyvenome nei vienos dienos vieningoje visuomenėje. Ką mes dabar matome Landskronoje ir kituose Švedijos miestuose yra pripažinta parelelinė visuomenė, kuri atsirado paraleliai tradicinei švedų visuomenei, su segreguotais pliažais, maisto parduotuvėmis, restoranais ir sporto renginiais. Trumpai kalbant, aš gyvenu segreguotoje visuomenėje…“

Autoriaus nuomone, karalystės politika paralyžiuota, bet pagrindinė problema tame, kad net pats kylančių problemų aptarimas priešingų integracijos ir tolerancijos idealams yra tabu. Daugelį dešimtmečių valstybė vykdo migrantų atžvilgiu tą pačią politiką, nekreipdama dėmesio į tai, kad vidaus ir išorės aplinkybės pasikeitė.

Vien per paskutinį dešimtmetį švietimo sistema, palikta savieigai, pasikeitė nepažįstamai ir žymi dalis dabartinių mokinių yra prarasta karta. „Pažangūs mokiniai, kurie dažniausiai yra etniniai švedai, pereina į mokyklas Landskrono priemiesčiuose, tuo tarpu kai blogai besimokantys emigrantų vaikai lieka mieste.“, – rašo Persson.

Dauguma Švedijos miestų, politologo nuomone, jau išsėmė savo galimos integracijos galimybę, o likę, matomai, išsems ją per dabartinį migrantų antplūdį. Švedai neturi daugiau atverti savo širdžių, o turi „įjungti smegenis“.

„Šiandien švedų politikas nieko negali pasakyti 20-mečiui imigrantui bedarbiui, net neturinčiam vidurinio mokslo atestato, ką šiam veikti gyvenime“.- pažymi autorius.

„Protaujantys švedai jau senai suprato, kad atotrūkis tarp darbo rinkos poreikio ir to, ką gali pasiūlyti dauguma migrantų/pabėgėlių tik augs greitėjant globalizacijai ir augant konkurencijai iš Azijos pusės.“

Pradžia: http://lebionka.blogspot.lt/2018/02/tragiska-padetis-berlyno-mokyklose-o.html