Lenkai neapsimetinėja, kai jiems
spjaudo į veidą. Lenkijos senatas patvirtino Lenkijos seimo sausio
25 dieną priimtą IPN (Tautos atminties institutas, lenk. INSTYTUT
PAMIĘCI NARODOWEJ) įstatymą, kuris numato bausmę iki trijų metų
kalėjimo arba baudą už naudojimą formuluotės „lenkiškos
mirties stovyklos“.
Viso pasaulio sionistų organizacijos
ir jų kontroliuojama spauda sukėlė negirdėtą informacinę ataką
prieš Lenkiją, matomai, skaitydamos, kad teisumo monopolis
priklauso tik žydams. „Gojai“, apriori, yra neteisūs, o šmeižtą
atmetantys „gojai“ - nedelsiant paskelbiami „antisemitais“,
savotiškais „neliečiamaisiais“. Su lenkais sionistų „fintas“
nepraėjo.
Lenkijos Prezidentas Andžejus Duda
Lenkijos televizijai (TVP info) pasakė: „Aš priblokštas, nes šio
įstatymo projektas buvo jau senai svarstomas“. Prezidentas
pažymėjo, kad kelionės į Izraelį metu buvo aptariamas įstatymo
projektas, kad šis įstatymas neblokuoja istorinių tyrimų, o
atsakomybė nėra taikoma asmenims, vykdantiems mokslinius tyrimus,
ar vykdančius kūrybinę veiklą.
Lenkijos IPN įstatymą sukritikavo JAV
valstybės departamentas. JAV nuomone, naujas įstatymas gali
neigiamai paveikti žodžio laisvę.
Lenkijos URM spaudos sekretorius dėl
JAV reakcijos pareiškė: „Pataisos neriboja žodžio laisvės,
mokslinių tyrimų, istorinių diskusijų, o taip pat menininkų
veiklos, apie ką buvo iš pat pradžių žinoma visuomenei“.
Radio Polska rašoma, kad
Lenkijos politikai nuvilti Izraelio ir JAV valstybės departamento
reakcijos į priimtą įstatymą dėl lenkų tautos garbės. Senato
pirmininkas Stanislavas Karčevskis užtikrino, kad naujas įstatymas
skirtas tik apginti istorinę tiesą Holokausto tema. Jis pasakė:
„Aš neslėpsiu, mes labai nusivylę ir nustebinti, kad mūsų kova
už istorinę tiesą ir lenkų tautos garbę iškreipta forma
priimama Lenkijos opozicijos, o taip pat įvairių sluoksnių
užsienyje, su kuriais mes norime bendradarbiauti“.
Mane, prisipažinsiu, žavi
lenkų tautinio orumo jausmas. Lietuviams to lenkiško patriotiško
orumo labai trūksta. Jo stinga ne tik mums, bet ir žymiai didesnėms
už lenkų tautoms, nors tai, suprantama, nėra joks pasiteisinimas
mums.
Aš tiesiog
prisiminiau daugeliui žinomą ir pamokantį pavyzdį – Piotro
Tolstojaus istoriją. Ši istorija tik rodo, kad rusai, gali
būti, jau pripratinti sakyti „ačiū“, kai jiems spjaudo į
veidą.
Levo Tolstojaus proanūkis Piotras,
kuris paveldėjo „blogą“ prosenelio savybę – sakyti tiesą,
buvo priverstas teisintis.
Dauguma Levo Tolstojaus palikuonių po
1917 metų bolševikinio perversmo, kurio vadovai, absoliučia
dauguma, buvo žydų tautybės asmenys, emigravo iš Rusijos.
Tolstojaus Anūkas Piotras sugrįžo iš emigracijos 1944 metais. Jo
sūnus Piotras šiuo metu yra Rusijos Dūmos narys, Dūmos pirmininko
pavaduotojas.
Piotras Tolstojus
apie tragišką savo šeimos ir visos Rusijos likimą praėjusių
metų sausio 25 dieną pasakė: „Žmonės,
kurie yra anūkai ir proanūkai tų, kurie sugriovė mūsų
šventyklas, iššokę iš sėslumo ribos su naganais 1917 metais,
šiandien, dirbdami labai gerbiamose vietose – radijo stotyse,
įstatymų leidybos susirinkimuose, tęsia savo senelių darbą“.
Ataką prieš Piotrą Totstojų surengė
įvairūs Rusijos žydų veikėjai, kurie, tarp kitko, ir išprovokavo šį konfliktą savo pasipriešinimu perduoti Petrogrado stačiatikių
soborą tikintiesiems stačiatikiams, kad šie galėtų čia atlikti
čiasavo religines apeigas, pasidalindami soborą su jį lankančiais
turistais.
Iš Petro Tokstojaus ėmė reikalauti atsiprašymo vis nauji Rusijos
žydų veikėjai ir religinės organizacijos, tarp
jų ir sekta Habad Liubavič (fašistinėj, jos žinovo Eduardo Hodos
teigimu, http://hodos-video.com), reikalavo vis naujų atsiprašymų
už jo išsakytą tiesą. Žemiau video, šiai istorijai
skirta išsami publikacija Rusijos portale Kont, kurioje surinkta
medžiaga tik patvirtina, kad Piotras Tolstojus buvo teisus. https://cont.ws/@Artads/502341
Rusai ima
priešintis melui apie jų istoriją
Tai įvyko prieš
kelias dienas, radios stoties „KP“ tiesioginės transliacijos
laidoje. Susimušė du istorikai: žydų
tautybės istorikas Eduardas Svanidzė ir Maksimas Ševčiukas, kurio
tautybė man nežinoma. Ginčas kilo dėl rusų teisės studijuoti
istoriją, Josifo Stalino istorinio vaidmens kontekste.
Negalima apsimesti, kad lyja lietus,
kai tau spjaudo į veidą. Reikia spjauti atgal, kad oponentui
praeitų noras spjaudytis. Tokia yra lenkų pamoka, kurią pakartojo
M.Ševčiukas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą