Angela Merkel siūlo, kad ES šalių finansavimas būtų siejamas
su šalių pasirengimu priimti imigrantus iš trečių šalių.
Vasario 22 dieną Vokietijos kanclerė pareiškė, kad pergyvena dėl
„bendraeuropinių vertybių“, kurios jos nuomone turi būti bloko
pagrindu. Bundestage ji pasakė, kad „solidarumas negali būti
gatve su vieno krypties eismu“.
Komisaras ES biudžetui Giunteri Etingeris pakartojo Merkel
žodžius ir pasakė dienraščiui SZ pareiškė, kad Vengrija ir
Lenkija turi gerbti bloko „vertybes“ arba neteks finansavimo.
Etingeris pabrėžė, kad Briuselis turi pasakyti šalims,
atsisakančioms priimti migrantus iš Artimųjų Rytų ir Afrikos:
„mes mažinsime investicijas, jeigu jūs tęsite šį kursą“.
Eurokratas pareiškė, kad blokas privalo nusiųsti aiškų
signalą konservatyvioms šalims, kad „mes būsime pasirengę
solidarumui“ ir pademonstruosime ištikimybę vertybėms ir teisės
viršenybei“.
„Alternatyva Vokietijai“ bendrapirmininkis Aleksandras
Gaulandas dėl idėjos susieti ES fondus su imigrantų priėmimu iš
trečiojo pasaulio „politiniu šantažu“. Jis pasakė: „Šalys
pačios nori spręsti, ką jos priima. Nėra nacionalinio muito
multikultūralizmo atžvilgiu“.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas savo ruožtu pasakė:
„Vengrija tik reiškia solidarumą su vakarų Europos lyderiais,
kurie nori išgelbėti savo šalis ir jų krikščionišką kultūrą.
Orbanas, be to, pareikalavo iš ES kompensuoti bent pusę pasienio
tvoros statybos išlaidų. Tvora Vengrijai kainavo pusę milijardo
eurų. Jis pasakė: „Mes giname ne tiktai save, bet ir Europą“.
Išėjus Didžiajai Britanijai, ES biudžete atsiras 10 milijardų
eurų „skylė“. Aštrėja prieštaravimai tarp valstybių. Tai ir
sukėlė Merkel norą iš Višegrado valstybių atimti paramą,
bandant ją susieti su nelegalių imigrantų paskirstymu.
Pinigų reikia gynybai, migracijai stabdyti, kovai su teroru. Vien
sienų apsaugai septyniems metams reikia papildomai nuo 20 iki 25
milijardų eurų.
Lenkijos URM ministro pavaduotojas Konradas Šimansks dienraščiui
die Welt pasakė, kad Vokietijos siūlomas susiejimas ES lėšų su
imigrantų priėmimu yra klaida ir tai sukels politinę krizę
Europoje.
Lenkijos diplomatas pažymėjo: „Niekada mes neleisim anuliuoti
mūsų kompetencijas kontrolės užsienio sienų ir migracijos“. Jo
žodžiais, Lenkija nepalaikys tokio susitarimo, net jei jis bus
priimtas balsų dauguma. Konrado Šimanskio pasisakymas Vokietijoje
sukėlė audrą nepasitenkinimo, rašo Piotras Cywinski wPolytice.
Jis konstatuoja, kad Merkel labos apie ES valstybių solidarumą
turi savotišką atspalvį ir pažymi, kad Merkel atidarė ES sienas
islamo migrantams, be jokių konsultacijų, autoritariškai
pažeisdama buvusias taisykles, išprovokavo populistinių partijų
populiarumo augimą. Dabar Merkel bando savo imigracijos politikos
kardinalias klaidas, su tragiškomis pasekmėmis, perdėti ant pečių
kitoms šalims, tarp jų ir Lenkijai, kurios nenori kartoti jos
klaidų.
Neeilinis viršūnių susitikimas Briuselyje
Austrijos Krone informuoja apie šiandien įvykusį viršūnių
susitikimą Briuselyje. Austrijos kancleris Sebastianas Kurz pasakė:
„Solidarumas daugiau, negu pabėgėlių priėmimas“. Mūsų
tikslas, kad sustabdyti žmones prie išorės sienų, o ne nuolatos
svarstyti apie jų paskirstymą“.
Austrija, Lietuva ir Liuksemburgas skeptiškai įvertino Merkel
siūlymus. Lenkija atsisakė priimti pabėgėlius.
Krone cituoja Dalią Grybauskaitę,
kuri pasakė, kad struktūriniai fondai yra skirti gyvenimo sąlygų
išlyginimui, o „ne kam nors kitam“. Jai pritarė Liuksemburgo
premjeras Xavier Bettel . „Kas bus nubaustas? Ne vyriausybės, o
piliečiai. Galiausiai bus nubausti studentai ir valstiečiai“, -
pasakė jis.
Europos Komisijos pirmininkas Žanas
Klodas Junkeris pasakė, kad „nebus naujo Europos suskaldymo.“
„Aš nenoriu naujo Europos suskaldymo, to pas mus pakanka“, -
pasakė jis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą