2019-11-01

Vokietijos bankų asociacija siūlo įvesti skaitmeninį eurą



Spalio 30 dieną Vokietijos bankų asociacija (Bankenverband), kuri atstovauja 200 privačių komercinių bankų ir vienuolikai asocijuotų narių, pareiškė, kad „ekonomikai reikia programuojamo skaitmeninio euro“.

Už pinigų-kredito politiką yra atsakinga valstybė, teigiama Bankenverband pareiškime.
Bet kuri valiuta, kuria operuoja bankai ir privačios kompanijos, turi priklausyti kuriai nors valstybinei sistemai.



Bankai siūlo įvesti skaitmeninį eurą, kuris, jų nuomone, turi būti įdiegtas su sąlyga sukūrimo paralelelinės ir bendros visai Europai mokėjimo platformos. Jų nuomone, žmogus ar įrenginys turi būti aiškiai identifikuoti. Tam reikalingas europinis, o dar geriau, globalus identifikavimo standartas. Kiekvieno iš skaitmeninių pinigų atveju klientai turi būti identifikuoti naudojant standartą, kuris yra toks pats griežtas, kaip ir tas, kurį bankai ir kitos organizacijos privalo naudoti sutinkamai su įstatymų baze, nukreipta kovai su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu.

„Europos konkurencingumo palaikymui, patenkinimui poreikio klientų ir sumažinimui transakcijų kaštų būtina išnagrinėti klausimą dėl diegimo skaitmeninių pinigų euro pagrindu“, - sakoma Vokietijos bankų dokumente.

Bankininkų nuomone, privačios skaitmeninė valiutos, kaip Facebook „Libra“, neturi būti leidžiamos.

Vokietijos finansų ministras Olaf Scholz palaikė skaitmeninių euro pinigų idėją. Jo nuomone, tokia sistema būtų naudinga Europai.

Mano nuomonė, kodėl sunerimo bankai?

Tarptautinė konsultacinė kompanija McKinsey prognozuoja, kad pusė pasaulio bankų neišgyvens per sekančią krizę. McKinsey nuomone, esant ekonomikos nuosmukiui, nesant pelno, trūkstant kapitalo ir mažėjant kreditų paklausai, bankų bankrotai neišvengiami.

Labiausiai kenčia Europos kredito organizacijos, esančios neigiamų palūkanų spąstuose. Europos centrinio banko eksperimentas su neigiamomis palūkanomis tęsiasi jau virš penkių metų. Tikslas – stimuliuoti ekonomikos augimą ir išvengti defliacijos. Kol kas tokia monetarinė politika neduoda efekto: ekonomika ne greitėja. Deutsche Bank ekspertų vertinimu, euro zonos kreditinės organizacijos dėl neigiamų palūkanų patiria per metus aštuonis milijardus dolerių nuostolį.

McKinsey pažymi, kad „Faktiškai bankai baudžiami už laisvų piniginių lėšų saugojimą CB depozituose“. Vokietijos smulkiems bankams iškilo egzistecinė problema „Būti ar nebūti“, todėl jie tikisi skaitmeninio konclagerio padedami išlikti antikapitalizmo sąlygomis. Kapitalizmas, žinia, tai skolinimo procentas, ne tik proletariato išnaudojimu sukuriama pridėtinė vertė. Penimas Rotšildų, Karlas Marksas apie skolinimo procentą ir bankų vaidmenį išnaudojant proletariatą apdairiai užmiršo.

Nuorodos:


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą