2024-12-20

Orbanas tradicinėje penktadieninėje radijo "Kossuth" laidoje

 


Viktoras Orbanas: Kalėdinės paliaubos parodytų, kad taika nėra beviltiška

Ministras Pirmininkas Viktoras Orbanas Kossuth radijo laidoje „Labas rytas, Vengrija“ sakė, kad Kalėdinės paliaubos turėtų būti sudarytos sausio mėnesį, kad šeimos iš karto pajustų jų poveikį. Visuomeninio transliuotojo Briuselio studijoje Ministras Pirmininkas taip pat informavo apie dviejų dienų ES aukščiausiojo lygio susitikimo įvykius ir apie Vengrijos pirmininkavimą ES.


- Negalima leisti, kad vyrautų provokacijos, tokiu karo metu svarbiausia yra strateginė ramybė, sakė Viktoras Orbanas interviu „Kossuth Radio“ laidai „Good Morning, Hungary“. Kalbėdamas iš ES viršūnių susitikimo Briuselio visuomeninės žiniasklaidos studijoje, premjeras sakė, kad į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio išsakytus erzinančius dalykus reikėtų žiūrėti kilniaširdiškai.

Kalėdinės paliaubos

Kalbėdamas apie taikos misiją, jis nurodė, kad vedė derybas su kelių šalių vadovais, įskaitant Turkijos prezidentą, o tai svarbu, nes Turkijos prezidentas iki šiol buvo vienintelis sėkmingas tarpininkas tarp abiejų šalių, kai pavyko susitarti dėl grūdų tiekimo.

- Pasinaudokime šia situacija bent jau sudarydami kalėdines paliaubas. Todėl bandau susitarti dėl paliaubų ir plataus masto apsikeitimo belaisviais per stačiatikių Kalėdas“, - pridūrė jis. Ministras Pirmininkas sakė, kad kadangi tai tik dvi ar trys dienos, argumentas, kad viena ar kita pusė turi pranašumą, krenta.

- Paliaubos per Kalėdas parodytų, kad trumpalaikė taika nėra beviltiška, pridūrė jis, nurodydamas, kad jam pavyko įtikinti Rusijos prezidentą pritarti kalėdinėms paliauboms, tačiau jis mano, kad ukrainiečiai gali lengvai pakeisti savo poziciją.


Du dideli pokyčiai

Premjeras taip pat sakė, kad daug spėliojama, kas nutiks po D. Trumpo inauguracijos. „Dabar matau tik tai, kad dar liko mėnuo, ir turime melstis, kad jam nieko nenutiktų“, - pridūrė jis. V. Orbanas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tuo pačiu metu pasaulyje vyksta du svarbūs įvykiai. Pirmasis - jėgų pusiausvyra nuolat keičiasi rusų naudai, o antrasis - Vašingtonas, svarbi Vakarų civilizacijos valstybė, keičiasi. Pasak jo, šie du įvykiai turėtų priversti vengrus būti atsargius, todėl jie neturėtų elgtis taip pat, kaip anksčiau, kokia šiuo metu yra Vakarų lyderių pozicija. Tuo pat metu atvirumą pokyčiams jau jaučia dauguma Vakarų valstybių lyderių. „Jie jaučia, kad reikia sukurti ilgalaikę, saugią situaciją, nes sunku būti stipriam, kai periferijoje vyksta karas, tai nėra gerai ekonomikai“, - aiškino jis.

Žalingas paktas Briuselyje

Du pokyčiai, kurie formuoja didžiąją pasaulio dalį, visai nepastebimi Europos Komisijos politikoje. Premjeras teigė, kad trys ar keturios didžiausios EP partijos yra sudariusios paktą Briuselyje, ir jis sakė, kad joms nerūpi, kas vyksta už Briuselio burbulo ribų. Jis teigė, kad pagal paktą Vengrija turėtų nusiųsti 200 mlrd. forintų Ukrainai.

Jis teigė, kad Europa ir Amerika iki šiol karui išleido 310 mlrd. eurų. Jis sakė, kad šiuos pinigus buvo galima panaudoti Vakarų Balkanų šalims vystyti iki ES lygio arba remti šalis, kurios siunčia migrantus, kad jie nepradėtų judėti Europos link, tačiau juos buvo galima panaudoti Europos kariniams pajėgumams vystyti, tačiau juos buvo galima skirti europiečiams, dėl to žmonėms būtų buvę daug geriau. - Orbanas sakė, kad šie pinigai galėjo būti panaudoti stebuklams daryti.

Kalbėdamas apie Briuselio paktą, jis sakė, kad jei įvyks greitas Ukrainos įstojimas į ES, ūkininkai bus sužlugdyti, todėl negalima pritarti skubotam procesui.

Soroso štabas prieš nacionalinę daugumą

Premjeras sakė, kad Patriotų grupė, kurią sudaro nacionalinės partijos Europos Parlamente, dabar susidūrė su keista situacija. Jis teigė, kad pasaulyje egzistuoja globalūs tinklai, vienas iš jų - Soroso tinklas, kuris prarado vieną iš savo būstinių, Ameriką, ir dabar savo rankose turi tik Briuselį.

Premjeras įvertino Vengrijos pirmininkavimo rezultatus kaip išsprendusius problemas, kurios nebuvo sprendžiamos daugelį metų. Jis teigė, kad net Ursula von der Leyen pagyrė vengrų įdėtą darbą pirmininkavimo metu. Tarp didelių pasiekimų ji paminėjo tai, kad daugiau nei dešimt metų nepavyko išspręsti rumunų ir bulgarų priėmimo į Šengeno erdvę klausimo, dėl kurio vengrams pagaliau pavyko susitarti. Kitas svarbus pasiekimas - pavyko atblokuoti įšaldytus santykius su visomis Vakarų Balkanų šalimis.


Didžiausias pirmininkaujančios Vengrijos pasiekimas

- Europa turi kažką daryti, kad susigrąžintų savo konkurencingumą, nes tai neįvyks savaime, sakė Ministras Pirmininkas. Jis sakė, kad jei norime, kad Europos žmonės gyventų geriau, turime didinti konkurencingumą. Jis sakė, kad yra parengtas veiksmų planas konkurencingumui atkurti, kurį jis pavadino didžiausiu Vengrijos pirmininkavimo ES Tarybai pasiekimu.

- Norint išspręsti problemą, pirmiausia reikia ją įvardyti ir vartoti tikrovę apibūdinančius žodžius, - pabrėžė V. Orbanas. Jis sakė, kad Briuselis yra burbulas, atitrūkęs nuo tikrovės.

Parlamentui penktadienį balsuojant dėl kitų metų biudžeto, jis sakė, kad, nepaisant visų ginčų, esame daug skolingi György Matolcsy, kuris išgelbėjo nuo bankroto šimtus tūkstančių šeimų, gavusių paskolas užsienio valiuta. Jis nurodė, kad naujuoju centrinio banko vadovu taps finansų ministras Mihály Varga, o Finansų ministerija bus prijungta prie Nacionalinės ekonomikos ministerijos, kuriai vadovaus Márton Nagy.

Jis sakė, kad naujosios ekonominės politikos veiksmų planą parengė Mártonas Nagy, ir paminėjo, kad į programą taip pat įtraukta darbininkų paskola arba Sándoro Demjano programa. Jis taip pat pasakė, kad Márton Nagy taip pat užtikrino trejų metų darbo užmokesčio susitarimą ir kad dauguma priemonių bus jaučiamos kitais metais.


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą