Geert Wilders: "Europai vėl gali prireikti Amerikos pagalbos, kad išsilaisvintų iš savo pačios sukurtos tironijos"

Geert Wilders yra Nyderlandų Laisvės partijos (PVV) lyderis. Surinkęs daugiau nei 1,6 milijono preferencinių balsų, jis buvo neabejotinai populiariausias politikas 2025 m. spalio mėn. vykusiuose Nyderlandų parlamento rinkimuose.

DB portalas "Breitbart" paskelbė pokalbį su G.Wildersu, pavadintą "Geert Wilders Breitbartui: Europai vėl gali prireikti Amerikos pagalbos, kad išsilaisvintų iš savo pačios sukurtos tironijos".

Žemiau - Geert Wilders pasisakymo vertimas:

Spėkite, kokia yra pagrindinė šios savaitės Europos Parlamento Strasbūre diskusijų tema. Tai, kas, euroelitų nuomone, šiuo metu yra labiausiai rūpimas klausimas: „Valstybės smurtas Mineapolyje ir teisinė valstybė Jungtinėse Amerikos Valstijose“.

Tai tipiškas pavyzdys, kai matai krislą savo brolio akyje, bet nepastebi rąsto savojoje. Europos Sąjunga kritikuoja teisinę valstybę Amerikoje, nors yra požymių, kad Ursulos von der Leyen vadovaujama Europos Komisija per pastaruosius dvejus metus aktyviai bandė kištis į aštuonis parlamento ir prezidento rinkimus Europos žemyne, įskaitant du kartus mano šalyje, Nyderlanduose.

Tačiau tai yra tema, kurią Europos politinis elitas nelaiko verta aptarimo.

Praėjusią savaitę JAV Kongreso Teisės komitetas paskelbė ataskaitą apie dešimtmetį trukusią Europos kampaniją cenzūruoti žodžio laisvę. Atlikdamas tyrimą, Komitetas išdavė dešimčiai amerikiečių technologijų bendrovių šaukimus į teismą, reikalaujančius pateikti susirašinėjimą su užsienio vyriausybėmis, įskaitant ES.

Kongreso ataskaitoje ES kaltinama agresyviai naudojant vadinamąjį Skaitmeninių paslaugų aktą (Digital Services Act -DSA), siekiant daryti spaudimą technologijų bendrovėms, kad jos pašalintų socialinės žiniasklaidos turinį, kurį ES laiko „dezinformacija“, o praktikoje tai reiškia kritiškus įrašus apie valdančiąją Europos elitą.

Tuo tarpu įmonėms, kurios nesilaiko ES reglamentų, gresia didžiulės baudos. Mes matėme, ką ES gali padaryti. Praėjusių metų gruodį Briuselis skyrė X įspūdingą 120 mln. eurų baudą.

Spėkite, kokia tema šią savaitę buvo draudžiama Europos Parlamente? Iš tiesų, Europarl buvo atsisakyta balsuoti dėl to, ar diskutuoti dėl Parlamento komiteto ataskaitos išvadų, ar ne.

JAV Atstovų Rūmų Teisės komitetas mano, kad nuo 2023 m., kai įsigaliojo DSA, ES bandė cenzūruoti kalbas per kiekvienus Europos Parlamento rinkimus. Atstovų Rūmų komitetas baiminasi, kad tai įvyko Nyderlanduose (du kartus), Airijoje (du kartus), Prancūzijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Moldovoje.

Pastaroji šalis net nėra ES narė, tačiau, kadangi ji yra bloko kaimynė, Briuselis, atrodo, mano, kad turi teisę „spręsti dezinformacijos rizikos klausimus“ ir ten. Atsižvelgiant į tai, kad po „Brexit“ Didžioji Britanija yra dar svarbesnė ES kaimynė, nėra priežasties manyti, kad Briuselis nesugebės susilaikyti nuo kišimosi į jos rinkimus.

Parlamento komitetas mano, kad „Europos Komisija stengėsi cenzūruoti teisingą informaciją ir politines kalbas apie kai kurias svarbiausias politines diskusijas nesenos istorijos metu, įskaitant COVID-19 pandemiją, masinę migraciją ir translyčių klausimus“. Jei tai tiesa, pasekmės gali būti rimtos. Mums turėtų būti bent jau leista apie tai diskutuoti. Jei ES atima iš mūsų šią teisę, kyla klausimas: ką jie bando paslėpti?

Kadangi mano partija, Olandijos Laisvės partija (PVV), kritiškai vertina ES poziciją tokiose srityse kaip masinė migracija, lyčių ideologija ar pati Europos Sąjunga, mes negalime sutikti, kad Europos Komisija – ne išrinktas biurokratų organas – skatintų naratyvą, prieštaraujantį mūsų rinkėjų reikalavimams.

Atsižvelgiant į tai, kad ES palanki kairiųjų liberalų partija D66 2025 m. spalio mėn. rinkimuose nugalėjo PVV tik 0,2 % balsų persvara, galbūt be ES kišimosi PVV būtų laimėjusi rinkimus ir aš būčiau tapęs ministru pirmininku, o ne tas „wokeist“ europiečių šalininkas, kurį Nyderlandai dabar turės.

Galimas neišrinktos Europos Komisijos kišimasis į demokratinius rinkimus būtų kur kas didesnė grėsmė demokratijai, teisinei valstybei ir laisvei Vakarų pasaulyje nei tai, kas politiniu požiūriu vyksta Jungtinėse Valstijose. Kaip praėjusiais metais Miunchene pareiškė JAV viceprezidentas JD Vance, Europos politinėms elitėms „tiesiog nepatinka mintis, kad kas nors, turintis kitokį požiūrį, galėtų išreikšti kitokią nuomonę arba, Dieve saugok, balsuoti kitaip, arba, dar blogiau, laimėti rinkimus“.

Mūsų demokratinė pareiga yra užtikrinti, kad Briuselyje esančios ES institucijos, neturinčios teisėtumo, nustotų cenzūruoti ir reguliuoti žodžio laisvę. ES skaitmeninių paslaugų akto tikslas yra kontroliuoti mūsų visuomenių naratyvus. Jei Jungtinės Valstijos sugebėtų sustabdyti DSA nuo amerikiečių technologijų bendrovių persekiojimo, tai būtų didžiulė paslauga žodžio laisvei Europoje. Kaip ir prieš 80 metų, JAV vėl išlaisvintų mus iš tironijos.

Kartu su kitais Europos patriotais esu be galo dėkingas, kad Amerika gina mūsų žodžio laisvę ir garantuoja mūsų teisę į laisvus rinkimus be despotiškų autokratų Briuselyje kišimosi.

https://www.breitbart.com/europe/2026/02/12/europe-may-again-need-america-to-liberate-it/

Migrantai Vokietijoje: somaliečiai ištaigingoje viloje prie Baltijos

 

Žemiau pateikiu vertimą straipsnio "Prabangi vila somaliečiams: vokiečių svajonė prie Baltijos jūros", paskelbtą portale Report24.

Trylika žmonių, tariamai smurtaujantis vyras, pabėgimas iš Somalio per Egiptą į Kylį – ir galiausiai milijonų vertės namas prie Baltijos jūros. „Vokiečių svajonė“ 13 asmenų šeimai iš Somalio, finansuojama mokesčių mokėtojų, tapo realybe. 2022 m. žiniasklaidos pranešimas vėl tapo viraliniu ir atskleidžia padėtį spalvingoje šalyje.

Spalvingiausioje Vokietijoje per visą istoriją buvo (ir yra) priimami keisčiausi „pabėgimo motyvai“, kad būtų suteiktas prieglobsčio statusas. Prieglobsčio priežastimi laikomas ne tik politinis, religinis, seksualinis ar etninis persekiojimas ir pan., bet, matyt, ir smurtaujantis vyras. Tai rodo 13 asmenų šeimos iš Somalio pavyzdys, kuri per Egiptą ir kitas saugias trečiąsias šalis atvyko į Kylį. 2022 m. apie tai pranešė „Kieler Nachrichten“; socialiniuose tinkluose šis atvejis vėl kelia pasipiktinimą.

Vienas iš pagrindinių variklių: turtingas verslininkas iš šio regiono. Apgyvendinimas: verslininko tėvų namuose – viloje prie pat Baltijos jūros, Heikendorfo savivaldybėje, kurioje gyvena beveik 8400 gyventojų. O kas moka nuomą už šį objektą, kurio vidutinis vokietis net ir turėdamas du pajamų šaltinius negalėtų sau leisti? Žinoma, mokesčių mokėtojai. O likusią pragyvenimo išlaidų dalį taip pat turi padengti visuomenė.

Šeima – tai 44 metų motina su vienuolika vaikų ir net vienu anūku. Pagal ataskaitą, jie, kuriuos aprūpina Vokietijos socialinė valstybė, galėjo apsigyventi name, kuriame yra penkios didelės miegamosios, dvi virtuvės, trys vonios kambariai ir didelis sodas. Jį „dosniai“ suteikė geranoriškas verslininkas Ulrich Fries, kuris pats dirba prieglobsčio pramonėje. Jis perka butus, kad galėtų juos išnuomoti prieglobsčio migrantams.

https://www.youtube.com/watch?v=8rZw-XQzlbA

Vokiečiai apie Latvijos sprendimą: jokių migrantų, jokių baudų

 

Žemiau pateikiu vertimą straipsnio "Latvija priešinasi ES: jokių migrantų, jokių baudų", paskelbto Vokietijos portale Report 24.

Nedidelė Latvija priešinasi migracijos fanatikams Briuselyje. Eurokratai nori užtvindyti migrantais ir Rytų Europą. Kas nenori priimti perskirstytų prieglobsčio prašytojų, tas turės sumokėti baudas. Tačiau Latvijos vyriausybė atsisako daryti ir viena, ir kita.

Pagal vadinamąjį migracijos paktą kuo daugiau prieglobsčio prašytojų turi būti paskirstyta po visą Europos žemyną. Kadangi nei Pietų, Šiaurės ir Vakarų Europos nacionalinės vyriausybės, nei pati Europos Sąjunga neužtikrina veiksmingos sienų apsaugos ir ribojančių atsisakymų, siekiama kuo daugiau šių žmonių perkelti į Vidurio Rytų ir Rytų Europą.

Tačiau ten šia politika nėra labai džiaugiamasi. Kelios šalys, tarp jų Vengrija ir Lenkija, jau pareiškė savo nepritarimą. Dabar prie jų prisijungė ir mažoji Latvija. Baltijos valstybės užsienio reikalų ministrė Baiba Braže per metinę užsienio politikos diskusiją Latvijos parlamente (Saeima) pareiškė, kad vyriausybė nepriims jokių papildomų prieglobsčio prašytojų ir nėra pasirengusi mokėti baudas.

Šios baudos siekia 20 000 eurų už kiekvieną atmestą prieglobsčio prašytoją ir turi būti sumokėtos į ES „solidarumo fondą“. Tačiau Latvija, kuri, kaip ir Lenkija ar Vengrija, ES išorės sienas saugo veiksmingiau nei daugelis Pietų Europos šalių, nemato tam jokios priežasties. Vien pernai buvo užkirstas kelias daugiau nei 10 000 neteisėtų sienos kirtimų, ypač prie sienos su Baltarusija.

Ryga yra pasirengusi kitoms šalims teikti operatyvinę pagalbą ir dalytis patirtimi sienų apsaugos srityje, tačiau migrantų perskirstymo ji nepalaiko. Latvijai prisijungus prie ES vidaus antiimigracinio pakto grupės, toliau auga pasipriešinimas neatsakingai migracijos politikai Europoje.

https://report24.news/lettland-stellt-sich-gegen-eu-keine-migranten-keine-strafzahlungen/

Briuselio naujas triukas: kaip apeiti ES taisykles. Dalinė Ukrainos narystė ES?

 

Ukraina jau kitais metais galėtų tapti daline ES nare, nes Briuselis siekia sustiprinti šalies pozicijas Europoje ir išlaikyti ją atokiau nuo Maskvos, teigia 10 pareigūnų ir diplomatų.

Briuselio naujas triukas: kaip apeiti ES taisykles

Praėjus ketveriems metams po Rusijos visapusiško įsiveržimo ir Kijevui siekiant įtraukti ES narystę į taikos sutartį su Kremliumi iki 2027 m., ši idėja, kuri dar yra ankstyvoje stadijoje, reikštų dramatišką pokytį, kaip blokas priima naujas šalis. Pagal šį planą Ukraina gautų vietą prie ES stalo prieš įgyvendindama reformas, būtinas visateisei narystei.

Pasak Europos pareigūnų ir Ukrainos vyriausybės, Kijevo paraiška dėl narystės yra skubi. Rusija greičiausiai bandys „sutrukdyti mūsų įstojimui į ES“, Ukrainos prezidentas Volodymyr Zelensky penktadienį Kijeve žurnalistams atsakė į klausimą apie oficialaus 2027 m. stojimo datos nustatymo svarbą. „Todėl mes sakome, kad reikia nustatyti datą. Kodėl konkrečią datą? Nes tą datą pasirašys Ukraina, Europa, JAV ir Rusija.“

Pasak ES pareigūno ir dviejų Europos diplomatų, naujausia versija neoficialiai vadinama „atvirkštiniu plėtimu“, nes ji į bloką įtraukia šalis proceso pradžioje, o ne pabaigoje, kai jos atitinka narystės kriterijus.

ES pareigūnai sako, kad ši idėja yra patraukli, nes ji suteiktų Kijevui laiko užbaigti demokratinių institucijų, teismų ir politinės sistemos reformas, tuo pačiu sumažinant tikimybę, kad Ukraina prarastų viltį prisijungti prie bloko ir nusisuktų nuo Vakarų.

Remdamasis pokalbiais su penkių skirtingų šalių diplomatų, trijų ES pareigūnų ir dviejų Ukrainos pareigūnų, kuriems buvo užtikrintas anonimiškumas, kad jie galėtų aptarti konfidencialias derybas, apie kurias jiems yra žinoma, „Politico“ nustatė penkis žingsnius.

1 etapas: parengti Ukrainą

ES „pateikė“ Ukrainos stojimo paraišką. Tai reiškia, kad Kijevui suteikiamos neoficialios gairės dėl derybų dėl „klasterių“ – teisinių veiksmų, vedančių prie narystės.

Blokas jau pateikė Ukrainai informaciją apie tris iš šešių derybų klusterių. Kovo mėnesį Kipre vyksiančiame neoficialiajame Europos reikalų ministrų susitikime ES ketina pateikti atvykusiai Ukrainos delegacijai informaciją apie kitus blokus, kad būtų galima pradėti ir su jais susijusį darbą.

„Nepaisant sudėtingiausių aplinkybių, Rusijos agresijos, Ukraina spartina savo reformų pastangas“, POLITICO sakė Marilena Raouna, Kipro Europos reikalų viceministrė, kurios šalis pirmininkauja ES Tarybai. Pasak jos, kovo 3 d. susitikimo tikslas bus sustiprinti šią paramą.

Tačiau, kaip sakė vienas ES pareigūnas, reformų srityje „nebus jokių trumpesnių kelių“. Šią žinią pakartojo du aukšti diplomatai iš šalių, kurios tvirtai remia Ukrainą, taip pat visi ES pareigūnai, su kuriais kalbėjosi POLITICO.

„ES narystė duoda naudos tik tuo atveju, jei plėtros metu vyksta transformacijos procesas – tai yra tikroji ES narystės supergalia“, – sakė vienas pareigūnas.

„Europos Komisija turi suderinti šiuos du dalykus: būtinybę sparčiai siekti pažangos ir reformų įgyvendinimą Ukrainoje.“

Kijevas pareiškė, kad yra pasirengęs atlikti reikiamą darbą. „Techniniu požiūriu būsime pasirengę iki 2027 m.“, – penktadienį sakė V. Zelenskis. „Jie kalba apie karo pabaigą ir tuo pačiu metu teikiamas saugumo garantijas. Mums ES reiškia saugumo garantijas.“

Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama, kuris praėjusį mėnesį sakė, kad kūrybiškas požiūris į narystę ES yra „gera idėja“ ir kad jo šalis netgi sutiktų laikinai neturėti savo komisaro.

2 etapas: sukurti „lengvą“ ES narystę

Penktadienį Briuselyje įvykusiame susitikime ES vyriausybės paklausė Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen apie pastangas išspręsti aklavietę dėl naujų šalių stojimo į ES, teigė susitikime dalyvavę arba apie jo turinį informuoti diplomatai.

Jų teigimu, U. von der Leyen pateikė keletą variantų ir modelių, kuriuos svarsto ES. Tarp jų buvo ir „atvirkštinio plėtros“ idėja.

„Tai būtų tarsi proceso persvarstymas – prisijungiate ir tada palaipsniui įgyjate teises ir pareigas“, sakė ES pareigūnas, susipažinęs su diskusijos turiniu. „Taigi mes persvarstytume stojimo procesą, atsižvelgdami į tai, kad šiandien situacija yra labai skirtinga, palyginti su tuo metu, kai Komisija nustatė stojimo kriterijus.“

Idėja yra ne sumažinti reikalavimus, bet nusiųsti politinį signalą šalims, kurių stojimas į ES yra atidėtas dėl karo ar tokių sostinių kaip Budapeštas pasipriešinimo – ne tik Ukrainai, bet ir Moldovai, Albanijai ir kitoms šalims.

„Svarbu nusiųsti politinį signalą“, – sakė ES diplomatas. „Agresijos karas tęsiasi jau ketverius metus. Ukrainiečiai turi būti remiami. ES turi suteikti šią paramą tiek politiškai, tiek psichologiškai.“

Nors Zelensky anksčiau yra pareiškęs, kad Ukraina nepriims antraeilių narių statuso ES, jis gali būti atviras sprendimui, kuris užtikrintų šalies kelią į ES, kol ji taps visateise bloko nare, sakė pareigūnas, susipažinęs su Kijevo pozicija.

Moldovos pareigūnas POLITICO sakė, kad šalis „nori prisijungti prie Europos Sąjungos, kuri veiksmingai veikia ne tik 27 valstybėse narėse, ir mes palankiai vertiname diskusijas dėl vidaus reformų, kurios tai padarys įmanoma“. Tuo pačiu metu „visateisė narystė – su lygiomis teisėmis ir visateise dalyvavimu ES sprendimų priėmimo procese – turi likti aiškiu ir galutiniu tikslu“.

Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama praėjusį mėnesį „POLITICO“ sakė, kad kūrybiškas požiūris į narystę ES yra „gera idėja“ ir kad jo šalis netgi sutiktų kol kas neturėti savo komisaro.

ES viduje yra šios idėjos priešininkų. „Iš principo negali būti dviejų kategorijų valstybių narių“, – sakė vienas ES pareigūnas. „Tai nebūtų sąžininga nei Ukrainos, nei Europos projekto atžvilgiu. Reikia skatinti reformas.“

Pasak vieno aukšto rango diplomato, ypač Vokietija priešinasi daugiapakopės ES narystės sistemos sukūrimui ir baiminasi, kad šalims, kurios dar nėra pasirengusios prisijungti, bus duoti pažadai, kurių Briuselis negalės išpildyti. Tačiau yra vilties, kad jei kitos didžiosios ES valstybės, tokios kaip Paryžius, Roma ir Varšuva, parems šią iniciatyvą, Berlynas taip pat bus įtikintas.

3 etapas: laukti, kol Orbán pasitrauks

Ukrainos stojimo perspektyvų iššūkis yra įtikinti visas 27 valstybes nares, nes bet koks sprendimas dėl bloko plėtros reikalauja vienbalsio pritarimo. Orbán, artimiausias Putino sąjungininkas ES, tam stipriai priešinasi.

Tačiau Komisija ir ES sostinės stebi balandžio mėn. vyksiančius Vengrijos rinkimus ir stengiasi apeiti Orbáno veto.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas, kuris priešinasi Ukrainos narystei ES, balandžio mėnesį susidurs su įtempta rinkimų kova.

Nė vienas iš POLITICO apklaustų pareigūnų netikėjo, kad Orbánas pakeis savo nuomonę iki rinkimų.

Vengrijos ministro pirmininko neapykanta Kijevui yra „giliai įsišaknijusi“, sakė vienas aukštas ES diplomatas. „Tai yra asmeninis Orbáno ir Zelensko reikalas. Tai daugiau nei strateginis ar taktinis žaidimas.“

Jei Orbánas bus perrinktas, bus imtasi ketvirtojo žingsnio.

4 etapas: Trumpo kortos išnaudojimas

Nors Orbáno prieštaravimas Ukrainos stojimui į ES atrodo tvirtas, yra vienas asmuo, kuris, Europos lyderių nuomone, gali pakeisti jo nuomonę: Donaldas Trumpas.

Amerikos prezidentas, kuris palaiko artimus ryšius su Orbánu ir rėmė jį prieš Vengrijos rinkimus, neslepia savo noro būti tuo, kuris paskatins Ukrainą ir Rusiją pasirašyti taikos sutartį. Kadangi Ukrainos stojimas į ES iki 2027 m. yra įtrauktas į 20 punktų pasiūlymo dėl karo pabaigos projektą, yra vilties, kad Trumpas paragins Budapeštą pasirašyti susitarimą.

Pagal taikos pasiūlymą Jungtinės Valstijos „įsipareigoja užtikrinti, kad niekas neblokuos“ sutarties elementų, sakė jis. „Kalbame apie tai, ar Jungtinės Valstijos bendradarbiaus politiniu lygmeniu su tam tikromis Europos organizacijomis, kad jos netrukdytų sutarčiai.“

Pasak vieno ES diplomato, Trumpo administracija anksčiau darė spaudimą Orbánui derybų dėl ES sankcijų paketo Maskvai metu.

5 etapas: jei viskas kitas nepavyks, atimti iš Vengrijos balsavimo teises

Jei Trumpo derybiniai įgūdžiai nepavyks, ES turi dar vieną kortą: pagal du ES diplomatus, vėl taikyti ES sutarties 7 straipsnį prieš Vengriją.

7 straipsnis, kuris taikomas, kai šalis kaltinama pažeidžianti pagrindines bloko vertybes, yra rimčiausia politinė sankcija, kurią ES gali taikyti, nes ji sustabdo valstybės narės teises, įskaitant tas, kurios susijusios su naujų valstybių narių priėmimu.

ES kol kas neketina imtis šio žingsnio, nes mano, kad tai būtų naudinga Orbánui prieš balandžio mėn. rinkimus. Tačiau sostinės svarsto galimybę taikyti sankcijas, jei Orbánas bus perrinktas ir toliau trukdys ES sprendimų priėmimui. Trečiojo diplomato teigimu, toks žingsnis yra „visiškai įmanomas“.

Šaltinis: 

https://magyarhirlap.hu/kulfold/20260210-brusszel-uj-trukkje-igy-kerulnek-meg-az-unios-szabalyokat

Imigrantų vaikų gauja iš Leipcigo padarė per 200 nusikaltimų, užpuolė košerinę kavinę

Vokiečių spauda praneša, kad nuo 2025 m. rudens vaikų ir paauglių gauja terorizuoja ištisus Leipcigo (Saksonija) rajonus. Jų sąskaitoje jau yra daugiau nei 200 nusikaltimų, nuo plėšimų iki kūno sužalojimų. Manoma, kad gaujos lyderiai yra du dvylikamečiai dvyniai, kurių šeima imigravo iš Sudano. Sistema pasirodo esanti bejėgė.

Policijos duomenimis, gauja susideda iš mažiausiai 14 vaikų ir paauglių – migrantų vaikų ir vietinių, tačiau dauguma jų turi užsienio šaknų – iš kurių keli dar nėra sulaukę baudžiamosios atsakomybės amžiaus. Gaujos lyderiais laikomi du dvylikamečiai broliai, kurių šeima imigruvo iš Sudano. Dvyniai gimė Leipcige, turi dvigubą pilietybę. Jų motina yra vieniša ir vis dar beveik nemoka vokiečių kalbos. Abu berniukai yra pašalinti iš mokyklos, todėl turi dar daugiau laiko realizuoti savo nusikalstamus polinkius. Šeima yra prižiūrima valdžios institucijų.

Šiai gaujai priskiriama daugiau nei 200 nusikaltimų (2026 m. vasario pradžioje). Tai daugiausia plėšimai ir kūno sužalojimai, bet taip pat ir turto sugadinimas bei vagystės. Aukos paprastai yra to paties amžiaus, bet buvo užpulti ir jauni suaugusieji – vienu atveju net sunkiai sužeisti. Gaujos nusikaltimai dažniaus įvykdomi Grünau ir Leipzig-West rajonuose. Tarp karščiausių taškų yra Allee-Center, Paunsdorf Center, Höfe am Brühl ir kelių mokyklų aplinka, tarp jų – Montessori mokykla Grünau. Dabar vis daugiau vaikų yra vežami į mokyklą ir pasiimami iš jos.

Nukentėjo žydų kavinė

Šių metų sausio mėn. gauja Leipcige užpuolė košerinę žydų kavinę „HaMakom“ ir ją apmėtė buteliais, šaukė rasistinius šūkius. Užpuolikai bandė nuplėšti Izraelio vėliavą.

Čekijos parlamento pirmininkas Tomio Okamura paviešino faktus apie Leipcigo  auglių imigrantų nusikalstamos grupuotės iš Vokietijos Leipcigo išpuolius prieš žmones ir paskelbė apie Čekijos atsisakymą prisijungti prie ES migracijos pakto.

„Jie vagia, be jokių apribojimų muša praeivius ir apiplėšia juos, riaušės tapo įprastu reiškiniu. 11–14 metų vaikų gauja terorizuoja Saksonijos miestą Leipcigą, kuris yra vos keliasdešimt kilometrų nuo Čekijos sienos. Nepaisant to, kad vietos policija sudarė specialią tyrimo grupę, kuri užsiima tik šia gauja, ji neturi realių svertų paveikti chuliganus, nes juos saugo įstatymas ir jų amžius“, – pabrėžė O. Okamura.

Savo kalboje Okaamura išsamiai apibūdino planuojamas priemones. Jis pranešė apie naujo prieglobsčio įstatymo rengimą, kuris numatys prieglobsčio suteikimą tik išimtiniais, aiškiai apibrėžtais atvejais. Migracijos politika, kaip pažymėjo pranešėjas, turi atspindėti darbo rinkos poreikius ir Čekijos Respublikos saugumo interesus.

Lietuvos valdantieji nesimoko iš svetimų klaidų ir, skirtingai nuo Lenkijos, Latvijos, Estijos, Vengrijos, Čekijos ir Slovakijos vyriausybių, jungiasi prie skandalingo "Migracijos pakto", ketina vežti nelegalius migrantus.

"Nature": 70 procentų Europos dirvožemio užteršta augalų apsaugos priemonėmis

 

Viename iš prestižiškiausių pasaulio mokslinių žurnalų "Nature" paskelbtas grupės mokslininkų tyrimas "Pesticidų likučiai keičia taksonominę ir funkcinę biologinę įvairovę dirvožemyje". Šiame J. Köninger ir kt. (2026) "Nature" straipsnyje nagrinėjamas 63 pesticidų poveikis dirvožemio gyvūnijai 373 vietovėse, apimančiose miškus, pievas ir dirbamus laukus 26 Europos šalyse. Pesticidų likučiai buvo aptikti 70 % vietovių ir pasirodė esą antras pagal stiprumą dirvožemio biologinės įvairovės modelių veiksnys po dirvožemio savybių. Pesticidai pakeitė mikrobų funkcijas, įskaitant fosforo ir azoto apytaką, ir slopino naudingus taksonus, įskaitant micelių grybus ir bakterijomis mintančius nematodus. 

Tarptautinis tyrimas pirmą kartą pateikė išsamius kiekybinius įrodymus apie Europos dirvožemio būklę ir parodė, kad 70 procentų Europos dirvožemio yra užteršta augalų apsaugos priemonėmis, ir ne tik laukuose.

„Tai daro poveikį įvairiems naudingiems dirvožemio organizmams, pavyzdžiui, grybams (mikorizai) ir siūliniams kirminams (nematodams), ir kenkia jų biologinei įvairovei“, –

sakė tyrimo vadovas Marcel van der Heijden, Ciuricho universiteto Augalų ir mikrobiologijos instituto profesorius.

Šį tyrimą atliko tarptautinė komisija, sudaryta iš dešimties Europos mokslinių tyrimų įstaigų, tarp kurių – Europos Sąjungos bendrasis tyrimų centras, Šveicarijos žemės ūkio tyrimų institutas „Agroscope“ ir Ciuricho universitetas.

Dažniausiai mokslininkai rado fungicidus, t. y. veikliąsias medžiagas, skirtas kovai su grybais. Jie sudarė 54 proc. visų augalų apsaugos priemonių, po jų sekė herbicidai – 35 proc. (daugiausia glifosatas) ir insekticidai – 11 proc.

Dauguma augalų apsaugos priemonių buvo rasta žemės ūkio laukuose. Tačiau jos buvo rastos ir miškuose bei pievose, kur paprastai augalų apsaugos priemonės nenaudojamos. Mokslininkų nuomone, tai greičiausiai lemia vėjo platinamas augalų apsaugos priemonių purškimo rūkas.

Daugialypis poveikis naudingiems organizmams

Įvairių augalų apsaugos priemonių problema yra ta, kad jos naikina ne tik kenkėjus, kurie kenkia mūsų naudingiesiems augalams, bet ir naudingus dirvožemio organizmus.

Todėl mokslininkai tiriamuose mėginiuose tyrė dirvožemio organizmų, tokių kaip bakterijos, grybai, kirminai ir vienaląsčiai, biologinę įvairovę. Jie nustatė, kad augalų apsaugos priemonės smarkiai keičia dirvožemio gyvųjų organizmų bendrijas.

"Mikoriziniai grybai, kurie yra svarbūs mūsų naudingiesiems augalams, ypač nukenčia nuo augalų apsaugos priemonių“, – sakė dirvožemio ekologas van der Heijden.

Grybai jungiasi su naudingųjų augalų šaknimis ir padeda jiems įsisavinti vandenį ir maistines medžiagas. Ypač žalingas yra fungicidas biksafenas, naudojamas kovai su kenksmingais grybais javų pasėliuose: jis daro neigiamą poveikį daugeliui tiriamų dirvožemio organizmų.

Be to, mokslininkai įrodė, kad augalų apsaugos priemonių likučiai keičia ir pačią dirvožemio funkciją.

„Kai kurie organizmai, ypač keletas bakterijų rūšių, gauna naudos iš augalų apsaugos priemonių naudojimo, tikriausiai dėl to, kad sumažėja kitų organizmų skaičius“, - pridūrė Julia Königer, pagrindinė tyrimo autorė.

Tai buvo įrodyta, kai mokslininkai ištyrė pagrindinius dirvožemio funkcionavimo elementus, pavyzdžiui, maistinių medžiagų, tokių kaip fosforas ir azotas, atgavimą ir išsiskyrimą.

„Rezultatai rodo, kad augalų apsaugos priemonių naudojimas daro neigiamą poveikį natūraliai maistinių medžiagų tiekimo funkcijai atitinkamame dirvožemyje. Todėl norint išlaikyti derlingumą reikia papildomai tręšti“, – paaiškino van der Heijden.

Politikai turi imtis veiksmų

Įvairių augalų apsaugos priemonių žalingas poveikis paukščiams, bitėms ir kitiems vabzdžiams yra žinomas ir dokumentuotas jau seniai. Dabar naujasis tyrimas atskleidžia dar vieną aktualią problemą.

„Mūsų tyrimas taip pat rodo, kad augalų apsaugos priemonės daro labai didelį poveikį mūsų dirvožemiui. Dažnai net nesusimąstoma, kaip augalų apsaugos priemonės veikia organizmus, kurie nėra jų taikymo objektas“, – teigia antroji tyrimo vadovė Maria J. I. Briones. 

Kadangi kai kurios veikliosios medžiagos yra sunkiai skaidomos, jos lieka dirvožemyje daugelį metų ir ilgalaikėje perspektyvoje daro didelį poveikį dirvožemio ekosistemai.

Siekiant apsaugoti dirvožemį, ekotoksikologiniai vertinimai turi apimti ne tik atskirų rūšių bandymus, bet ir augalų apsaugos priemonių poveikį bendruomenėms ir jų funkcijoms dirvožemyje. Mokslininkų teigimu, politiniai sprendimų priėmėjai turi skubiai atsižvelgti į šiuos aspektus dabartinėje diskusijoje apie augalų apsaugos priemones.

Britanija per balta. Dr.Vytautas Sinica

 

Būtent taip teigia ataskaita, parengta Jungtinės Karalystės Aplinkos, maisto ir žemės ūkio departamento (DEFRA) užsakymu. Tiksliau, per balta jos provincija (countryside), gamtinė ir kitokia aplinka. Per balta baltais žmonėmis, bet ir nacionaliniais parkais, kraštovaizdžio visuma. Šis esą nesvetingas kitų rasių ir ne vidurinės klasės žmonėms. Pernelyg britiškas. Pasirodo, kad ir kas tai būtų, britiškumą dar sugebama atpažinti, kai norisi jį išnaikinti.

Man, kaip ir jums, nėra lengva patikėti skaitant tokias destruktyvias nesąmones. Visgi tai yra logiška įvairovės ir įtraukties ideologijos pabaiga. Nuo pat pradžių, kai britai ir kitos Europos tautos pokariu pradėjo masiškai įsileisti migrantus ne iš Europos, tą stūmė du susipynę motyvai: ekonominis interesas ir įvairovės ideologija. Ekonominis pigios darbo jėgos interesas yra gana aiškus. Jis tik ignoruoja visus, kas dėl jo nukenčia, bet nėra fanatiškas, nenaikina tautinių valstybių tyčia, tiesiog nes apsimoka. Jeigu nebeapsimoka, jis gali tapti prieš visuomenės perkeitimą migrantais. Valstybei jis tiesiog abejingas.

Visiškai kas kita yra naujosios kairės ideologinis užsidegimas sukurti daugiatautę valstybę, kuri savo įvairovę išpirktų pokolinijines ir baltosios privilegijos kaltes. Šis entuziazmas neturi jokių stabdžių ir eina tiek, kiek jam leidžiama. Su juo beprasmiška kalbėtis net apie integraciją. Nes pagal tikinčius įvairovės ideologija, dėl nuskriaustų kraštų migrantų reikia padaryti viską - pasidalinti europiečių per amžius sukurta gerove, saugumu, nereikalaujant prisitaikymo, priešingai, patiems prisitaikant, kad atvykusieji čia jaustųsi kuo geriau ir jaukiau. Kad Europa jiems būtų svetinga.

Taigi britus šiandien valdo kairieji ideologiniai bepročiai su pakistaniečių vaikų prekeivių gaujas dėl politinio korektiškumo faktiškai dangsčiusiu Keiru Starmeriu priešakyje. Ir jie į ataskaitą, jog Britarija vis dar per balta, reaguoja rengdami planus, kaip padaryti ją labiau spalvota. Daugiau nebritiškos architektūros, halal maisto, migrantų kalbų ir, žinoma, pačių užsieniečių, kurie kol kas telkiasi miestuose, provinciją apeidami. Tai beprotybė, kuria iš pradžių sunku patikėti. Bet patikėti reikia, nes tik tada suprantame, su kuo susiduriam.

Lietuvoje dar nėra tiek išprotėjusių lietuvybės ir net baltosios rasės išnaikinimo partijų. Arčiausiai to buvusi Laisvės partija nuo valdžios šiandien toli. Valdantys socialdemokratai pas mus dar 'tradiciniai', t.y. labiau ekonominiai kairieji nei įvairovės ir įtraukties fanatikai. Šia prasme 'dešinieji' dažnai už juos kairesni. Nors ir čia esama kai kurių pavojingų nesąmonių, apie kurias greitai pakalbėsime. Lietuvai ne vėlu apsiginti nuo tokių radikalių idėjų. Bet tam reikalingas sutarimas, kad branginame lietuvišką Lietuvą, kad didžiuojamės, kuo esame, kad Lietuva mums reikalinga savaime, dėl mūsų išlikimo. Tokio sutarimo ir net rūpesčio Lietuvos politikoje šiandien nėra, kad ir kokios koalicijos keistųsi.

Nuorodos apie britų planus: 

https://www.foxnews.com/world/uk-govt-backed-review-says-britains-national-parks-feel-white-unwelcoming

https://www.telegraph.co.uk/news/2026/02/01/diversity-drive-make-countryside-less-white

https://www.express.co.uk/news/uk/2165401/countryside-be-made-less-white

Associated Press skundžiasi: "Per daug balta Švedijos rinktinė"

 

Žiemos Olimpinės žaidynės Italijoje prasidėjo. Tai didelė šventė sportininkams ir sporto mylėtojams, bet globalistai nepatenkinti. Globalistinė „Associated Press“(JAV) skundžiasi, kad žiemos olimpinių žaidynių komandos yra „per daug baltos.“ Kitais žodžiais, Europos nacionalinių valstybių naikintojai nepamatė jų darbo rezultato! 

Ypač kliuvo Švedijai: 

"Į žiemos olimpines žaidynes Milane Švedija siunčia komandą, sudarytą beveik vien iš etninių švedų, su retomis išimtimis, pavyzdžiui, NHL žaidėjas Miki Zibanejad, kurio tėvas yra kilęs iš Irano. Tai vargu ar atspindi šios Skandinavijos šalies įvairovę: pagal Nacionalinės statistikos tarnybos duomenis".

Ką tai turi bendro su olimpiniu judėjimu? Juk Olimpinių žaidynių idėja - nustatyti stipriausius, o ne segreguoti baltus, juodus, raudonus ir geltonus.

Man tai primena komunistinę TSRS, kuomet žmonės kilę iš darbininkų ir valstiečių buvo vertinami labiau, negu kilę iš tarnautojų.

D.Trumpo administracija gena lauk nelegalius imigrantus ir kritikuoja ES dėl nekontroliuojamos imigracijos, tačiau Italijos Olimpinėse atidarymo eisenoje JAV vėliavą nešė juodaodė, nors, sprendžiant iš nuotraukų, juodaodžių atletų jų būryje nesimato. 

Tai už kokius nuopelnus JAV leftistai ir "giluminė valstybė" taip myli juodaodžius?

Remiantis FTB pateiktais statistiniais duomenimis, 58,2 proc. 2018 m. žmogžudysčių įvykdė juodaodžiai, kurie sudaro apie 13 proc. gyventojų. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma žmogžudysčių yra padarytos 17–49 metų amžiaus vyrų, mes apskaičiavome, kad apie pusę visų žmogžudysčių JAV yra padarytos 17–49 metų amžiaus jaunuolių, kurie sudaro apie 5 % gyventojų. Tais pačiais metais 39 % žmogžudysčių buvo padarytos baltaodžių, kurie sudaro apie 72 % gyventojų.

Remiantis „American Renaissance“ pateikta informacija, „2013 m. iš maždaug 660 000 tarptautinių smurto nusikaltimų, į kuriuos buvo įtraukti juodaodžiai ir baltaodžiai, 85 proc. atvejų nusikaltėliai buvo juodaodžiai. Tai reiškia, kad juodaodis asmuo buvo 27 kartus labiau linkęs užpulti baltaodį asmenį nei atvirkščiai“.

Amerikoje kas mėnesį įvyksta apie 47 juodaodžių baltaodžių žmogžudystės.

Tai pagrįsta naujausiais turimais 2019 m. FTB statistiniais duomenimis [šaltinis].

Per metus tai sudaro apie 566 juodaodžių nužudymus baltaodžių. Padalijus iš 12 mėnesių, vidurkis vėlgi yra 47 per mėnesį.

Siekiant aiškumo, čia įtraukti tik vienos aukos/vieno nusikaltėlio nužudymai, kai rasė yra žinoma ir atskleista teisėsaugos institucijų. 

Straipsnio portale UNZ autorius Kenn Gividen pateikia kelias dešimtis nusikaltėlių ir jų aukų nuotraukų, nusikaltimų aprašymų.

Autoriaus kolekciją aš papildysiu prieš pusmetį juodaodžio įvykdyta žmogžudyste.

Iryna Zarutska buvo graži 23 metų ukrainietė, kuri 2022 m. pabėgo iš savo šalies į Šarlotę, Šiaurės Karoliną, ieškodama saugumo.   Šių metų rugpjūčio 22 d. ji įlipo į metro ir atsisėdo priešais juodaodį vyrą. Po keturių minučių jis ją mirtinai subadė.   Kiti metro važiavę juodaodžiai nė piršto nepakėlė, kad jai padėtų.   Metro nesustojo, bet jie tiesiog tyliai nusprendė, kad geriau būtų būti kitur, ačiū labai.   Žudikas yra Decarlos Brown.  

Žudikas yra Decarlos Brown, 34 metų benamis, turintis nusikalstamą praeitį, kuri siekia 2011 m., kai jis buvo nepilnametis.

Grįžtu prie Kenn Gividen straipsnio, kuriame autorius pasakoja:

Kai buvau mažas, išmokau dainuoti: „Raudonieji ir geltonieji, juodieji ir baltaodžiai – visi jie brangūs Jo akyse. Jėzus myli visus pasaulio vaikus“.

Kai buvau paauglys ir mokiausi mokykloje, kurioje dauguma mokinių buvo juodaodžiai, sužinojau, kad juodaodžiai yra linkę į smurtą. Neigti šią realybę būtų neprotinga, net jei Jėzus juos mylėtų.

Kraštutiniai kairieji ragina mus nepriimti skubotų sprendimų, t. y. nebūti šališkiems. Tačiau kraštutiniai kairieji dažnai iš anksto laiko baltuosius rasistais. Iš tiesų baltieji dažnai būna iki skausmo altruistiški.

Niekuo nepagrįstą ir išskirtinę meilę juodaodžiams globalistai reiškia ne tik iš „Associated Press“ puslapių.

Daugelyje mano matytų Holivudo gamybos filmų teigiami herojai yra juodaodžiai, o baltieji - nusikaltėliai ir kitokie neigiami herojai. Juodaodžiai čia psichologai, policijos komisarai, kompanijų vadovai ir pan., o baltieji - jų pavaldiniai. 

Bendravimas su JAV piliečiais, JAV universitetuose dėsčiusia profesūra, man suformavo visai kitokį vaizdą, nei jį piešia globalistų valdomas Holivudas.

Grįžkime į Olimpiadą Italijoje. Džiugu tai, kad joje nebuvo satanistinių scenų, kokias matėme Paryžiaus Olimpinėse rungtynėse, ar kituose ES renginiuose.

Pasaulio banke Londone eilę metų dirbęs prof.Valentinas Katasonovas savo video pasakoja apie minėtas satanizmo apraiškas,"giluminės valstybės" satanistinę esmę, jos valdymo tinklą.

https://www.youtube.com/watch?v=BgoHSqWLIZI

Viltis storuliams: atrastas fermentas, kontroliuojantis svorio padidėjimą ir cholesterolio lygį

Praėjusių metų pabaigoje žurnale „Science Signaling“ paskelbtas Klivlendo universiteto mokslininkų tyrimas suteikiantis vilties storuliams. Klivlendo mokslininkų komanda atrado naują fermentą, kuris yra būtinas riebalų gamybai. Blokuojant šį fermentą, buvo užkirstas kelias svorio padidėjimui ir sumažintas cholesterolio kiekis pas eksperimentines peles. Šiuo metu kuriamas tris funkcijas atliekantis vaistas nutukimui, riebalinei kepenų ligai ir širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti.

Nutukimas yra pasaulinė epidemija ir viena iš pagrindinių mirtingumo ir sergamumo priežasčių, nes didina riziką susirgti gretutinėmis ligomis, įskaitant širdies ligas ir riebalinę kepenų ligą. Šių sutrikimų paplitimas didėja, nes visame pasaulyje vis labiau populiarėja kaloringas maistas ir sėdimas gyvenimo būdas.

Azoto oksidas yra dujų molekulė, turinti pleiotropinį poveikį organizmui. Šis azoto oksido poveikis pasireiškia jo jungimosi su baltymais metu. Per didelis arba per mažas azoto oksido jungimasis (su pagrindiniais baltymais) sukelia ligas.

Naujame tyrime, paskelbtame gruodžio 23 d. žurnale „Science Signaling“, universitetinių ligoninių ir Keiso Vakarų rezervato universiteto mokslininkų komanda atrado naują fermentą (SCoR2), kuris pašalina azoto oksidą iš baltymų, kontroliuojančių riebalų kaupimąsi. Azoto oksido pašalinimas įjungė riebalų sintezę, įrodydamas, kad SCoR2 yra būtinas riebalų gamybai.

Tada komanda genetiškai ir sukūrusi vaistą slopino SCoR2. Jie nustatė, kad šio azoto oksidą pašalinančio fermento blokavimas užkirto kelią svorio padidėjimui ir kepenų pažeidimams pelėms. Tas pats vaistas taip pat sumažino blogąjį cholesterolį.

„Turime naujos klasės vaistą, kuris užkerta kelią svorio padidėjimui ir mažina cholesterolio kiekį – tai potencialus nutukimo ir širdies bei kraujagyslių ligų gydymo būdas, turintis papildomų naudingų savybių kepenims“, – paaiškino tyrimo pagrindinis autorius, medicinos daktaras Jonathan Stamler, Harrington Discovery Institute prezidentas ir įkūrėjas, garbingas universiteto profesorius, Robert S. ir Sylvia K. Reitman šeimos fondo širdies ir kraujagyslių inovacijų profesorius, medicinos ir biochemijos profesorius universiteto ligoninėse ir Kazo Vakarų rezervato universitete.

„Kepenyse azoto oksidas slopina baltymus, kurie gamina riebalus ir cholesterolį. Riebaliniame audinyje azoto oksidas slopina genetinę programą, kuri gamina riebalus kuriančius fermentus“, – pridūrė dr. Stamler.

Kiti šio tyrimo etapai apima vaisto perkėlimą į klinikinius tyrimus, kurie turėtų trukti apie 18 mėnesių.

„Mūsų komanda tikisi toliau plėtoti pirmąjį savo klasėje vaistą, kuris stabdo svorio padidėjimą ir mažina cholesterolio kiekį, daro teigiamą poveikį kepenų sveikatai“, – sakė dr. Stamler.

Vaistas bus kuriamas padedant Harrington Discovery Institute prie UH, kurio vienintelė misija – pagreitinti perspektyvių atradimų pavertimą vaistais, tenkinančiais nepatenkintus poreikius. Dabar, 13-aisiais veiklos metais, Harrington Discovery Institute augantis portfelis apima 227 kuriamus vaistus, 75 remiamas institucijas, 46 įsteigtas įmones, 24 klinikose tiriamus vaistus ir 15 licencijų farmacijos įmonėms.

Nuorodos:

Venetos, Nicholas M. ir kt. „Baltyminė denitrozilazė SCoR2 reguliuoja lipogenezę ir riebalų kaupimąsi.“ Science Signaling. DOI: 10.1126/scisignal.adv0660

https://news.uhhospitals.org/news-releases/articles/2025/12/cleveland-researchers-discover-enzyme-that-controls-weight-gain-and-cholesterol-levels

ES skolos gelbėjimas: piliečių turtas. Prof.Eberhard Hamer. 2d.

 

Pradžia.

Pereidama prie skaitmeninio euro, euro biurokratija atvirai pareiškia ketinanti vykdyti valiutos reformą ir taip sunaikinti piliečių turtą savo pačios naudai.

Šiuo metu ES ir jos valstybių narių skola yra tokia didelė, kad jos nebėra įmanoma padengti tradiciniais skolos grąžinimo būdais, tokiais kaip taupymas, mokesčių didinimas ar skolinimasis. Skola sparčiai auga ir veda prie euro sistemos, o kartu ir ES žlugimo.

Šioje beviltiškoje situacijoje žlugimą galima atitolinti tik dviem brutaliais piliečių turto konfiskavimo būdais: 1. Piniginio turto nuvertinimas ir 2. Turto, įskaitant nekilnojamąjį turtą, konfiskavimas.

Dėl 1 punkto: ES jau rengiasi pinigų vertės sumažinimui. Europos centrinis bankas 2029 m. nori pereiti prie „skaitmeninio euro“, o tai reiškia, kad bus panaikinta grynųjų pinigų valiuta ir įvesta nauja skaitmeninė valiuta, kurią savavališkai nustatys centrinis bankas. Tokie pokyčiai paprastai yra susiję su valiutos nuvertėjimu.

Ankstesnėse valiutos reformose Prancūzijoje valiuta buvo devalvuota po 10 procentų, o 1947 m. – net 90 procentų, o tai reiškia, kad piliečių valiutos santaupos praranda šį procentinį dydį vertės, o valstybė kaip skolininkė yra atleidžiama nuo šio procentinio dydžio.

Kelyje į valiutos reformą dažniausiai atsiranda spartėjantis infliacijos etapas, nes žmonės nebetiki pinigų verte arba pinigų kiekis taip smarkiai padidėja, kad jų vertė atitinkamai sumažėja.

ES piliečiams atrodo svarbu, kad euro biurokratija, pereidama prie skaitmeninio euro, atvirai pareiškė ketinanti atlikti valiutos reformą ir taip savo naudai sunaikinti piliečių finansinį turtą devalvacijos norma.

Todėl mūsų finansinis turtas yra tiesiogiai pavojuje dėl ES. Tai taikoma ne tik grynųjų pinigų likučiams, bet ir pensijų teisėms, akcijoms, obligacijoms, nekilnojamojo turto paskoloms ir visoms kitoms nominaliosioms vertybėms.

Taigi turime tikėtis radikalios visų piniginių vertybių devalvacijos, kad iš kiekvieno piliečio finansinio turto būtų padengtos iš tikrųjų neteisėtos ES – ir taip pat valstybių narių – skolos.

Todėl kas rimtai vertina ES ketinimus ir jų logines pasekmes, turėtų – kaip jau seniai daro didieji finansininkai – perkelti savo finansinį turtą už Europos ribų arba jį konvertuoti į materialųjį turtą.

Dėl 2 punkto: ES taip pat nori mūsų materialiojo turto. 1947 m., kai karo skolos buvo sumažintos dėl valiutos reformos, „teisingumo sumetimais“ buvo įvesta „naštos kompensavimo“ sistema, pagal kurią visi nekilnojamojo turto objektai buvo privalomai apsunkinti valstybės skolomis.

ES planuoja dar didesnį grobimą: ji taip pat nori apmokestinti arba iš dalies nusavinti piliečių kilnojamąjį turtą. Šiam tikslui 2024 m. Frankfurte įsteigė naują instituciją – „Anti Money Laundering Authority“ (AMLA). Teigiama, kad ši institucija skirta kovai su pinigų plovimu. Tačiau iš tiesų ji turės sukurti kiekvieno ES piliečio turto registrą. Dėl jos geografinio artumo prie Euro banko bus galima lengvai nustatyti ir kontroliuoti kiekvieno piliečio finansinį turtą ir pranešti apie jį ES institucijai grobimo tikslais.

Kai egzistuos tik skaitmeninis pinigai, centrinis bankas turės vienintelę ir visišką kontrolę virš kiekvieno ES piliečio finansinio turto, taigi ES, pasinaudodama savo AMLA, galės ne tik sumažinti visų ES piliečių finansinį turtą, bet ir bausti už politinę nepakantumą, opoziciją ar „neteisingą mąstymą“ pinigų atėmimu iki sąskaitos užblokavimo.

Tačiau tam, kad ir materialiojo turto savininkai būtų priversti prisidėti prie ES skolų likvidavimo, AMLA turėtų sukurti turto registrą, kuriame būtų įtrauktas kiekvieno ES piliečio turtas.

Šiam tikslui ES Komisija jau 2021 m. užsakė atlikti galimybių studiją, kuri patvirtino, kad toks turto registras iš esmės yra įmanomas, todėl piliečių turto padėtis taptų skaidri ir prieinama tarpvalstybiniu mastu. Nieko daugiau neturėtų būti paslėpta nuo valdžios institucijų. Nei mažas namelis Maljorkoje, nei laikrodžių kolekcija, nei aukso atsargos, nei senovinis automobilis, nei piliečių meno vertybės. Pagal Direktyvą (ES) 2024/1260 tariamai turėtų būti galima konfiskuoti ir išieškoti tik nusikaltėlių turtą ir jo pajamas. Tačiau iš tiesų turto registras tarnauja naujam naštos paskirstymui, kad materialusis turtas būtų panaudotas valstybės skoloms padengti, kaip ir infliacija bei valiutos reforma, kurios nuvertino pinigų vertę. Praktiškai AMLA turi sukurti centralizuotą turto registrą, kad būtų galima žiauriai registruoti piliečių turtą, kad ES skolų nurašymo programos atveju pakaktų vieno pelės paspaudimo, kad kiekvienas pilietis būtų apiplėštas, jo turtas būtų išgrobstytas.

Atitinkama informacija turto registrui turi būti surinkta iš visų valdžios institucijų turimos informacijos ir papildyta kiekvieno piliečio užpildytu klausimynu, už kurio neteisingą užpildymą gresia didelės baudos.

Šis privalomas turto registras taikomas ne tik fiziniams asmenims, bet ir fondams bei juridiniams asmenims, t. y. visų ES asmenų materialiam turtui.

Europos bankas kaip centrinis skaitmeninės valiutos bankas ir AMLA kaip centrinė visų materialiojo turto duomenų bazė galės kartu (2029 m.?) visiškai apiplėšti visus ES piliečius, atimdami jų finansinį ir materialųjį turtą.

Taip bent jau numatyta.

Kaip galime to išvengti?

Euro išplėšimo ES silpnoji vieta yra ne tiek finansų sistema, kurią ES gali visiškai centralizuoti, kiek problemos, kurios kils AMLA pusėje nustatant materialųjį turtą.

• Tai taikoma nekilnojamojo turto vertei. Ar AMLA vertina vienetinę vertę ar rinkos vertę su žemės skolomis ar be jų?
• Kaip valstybinė institucija ketina patikrinti, kokius meno kūrinius turiu ir kiek jie vertingi? O jei aš jų visai nenurodau?
• Tas pats taikoma ir auksui. Kaip valstybinė institucija gali įrodyti, kad turiu aukso ir kiek jo turiu? Bet kuriuo atveju ne už prieš dešimt metų (senaties terminas) įsigytus atsargus.
• Ir kaip valstybė ketina patikrinti, ar pateikta turto deklaracija yra išsami?
• O kaip dėl finansinių investicijų mokesčių rojuje? Jos iki šiol nėra žinomos ir tikriausiai bus toliau saugomos tų šalių, nes kitaip tai reikštų jų ekonominį žlugimą.

Taigi yra daug spragų ir teisinių galimybių dirbtinai sumažinti turtą.

Lieka tik tai, kad ES be apribojimų ir neteisėtai įsiskolina, neturi savo mokesčių ir pajamų, todėl turi perkelti savo skolas Europos piliečiams, plėšdama jų finansinį ir materialų turtą.

Jei „ugniasienės“ partijos nebūtų užkirtusios kelio bet kokiai ES kritikai, nepripažinusios jos neteisėtos skolos (Merkel, Macron, Merz) ir nepriėmusios metinių pagalbos išmokų pernelyg įsiskolinusioms valstybėms narėms, ES nebūtų pernelyg įsiskolinusi ir bankrutuojanti, o piliečiai būtų likę apsaugoti nuo jos įtakos.

Mūsų politikai patys kalti, kad dabar ES siekia mūsų turto ir gali tai daryti su mūsų nacionalinių politikų pritarimu.

Taip ES iš naudos (prekybos) tapo prakeiksmu, iš ekonominės naudos dėl savo biurokratijos peržengimo tapo pavojumi ir žala kiekvienam turtingam piliečiui.

Nes privačios pernelyg didelės skolos atveju tai lieka problema tarp skolininkų ir kreditorių. Tuo tarpu valstybės pernelyg didelių skolų atveju tarptautinė aukštoji finansų sistema visada užtikrina, kad ne ji kaip kreditorius patirtų nuostolių, o piliečiai turėtų patirti visą žalą, t. y. būtų apiplėšti.

ES šiuo metu rengiasi šiam apiplėšimui didžiųjų finansų institucijų vardu. 2029 m. data nėra atsitiktinė, nes ES vėl prisiėmė 90 mlrd. Ukrainos skolų ir dėl savo per didelių skolų pati rizikuoja tapti nemoki.

Pabaiga.

Šaltinis.

Per daug įsiskolinusi ES dabar nori apiplėšti piliečius. Prof.Eberhard Hamer. 1 d.

 

ES, pritarus Merkel ir bendraminčiams, iš kadaise naudingos konkurencijos organizacijos tapo faktine skolų sąjunga.

Europos Sąjunga iš pradžių turėjo tapti tik Europos prekybos sąjunga ir tai yra jos prasmė. Ji turėjo panaikinti valstybių narių muitus, užtikrinti sąžiningą tarpusavio prekybą ir užkirsti kelią konkurencijos diskriminacijai.

Tai yra ES prasmė ir šiandien. Juk ji sukūrė bendrą ekonominę erdvę, palyginti su kitais didžiaisiais ekonominiais blokais – JAV, Rusija ir Kinija.

ES vadovauja ne išrinkti demokratai, o valstybių narių (kai kurie sako, kad tarptautinės aukštosios finansų institucijos) paskirti biurokratai, kurie atsiskaito ne parlamentui, o tik prezidentui. Tačiau ir prezidentas nėra išrinktas, o paskiriamas valstybių narių susitarimu.

Paskutiniai Europos Parlamento rinkimai tariamai vyko tarp dviejų kandidatų. Tačiau po rinkimų buvo paskirta Ursula von der Leyen, apie kurią anksčiau nebuvo net kalbama.

ES biurokratija vis labiau kišasi

ES biurokratija, peržengdama savo grynai ekonomines funkcijas, vis labiau kišasi į naujas sritis, o valstybės narės tai toleruoja ir aukoja savo suvereniteto teises:

• Ji įvedė bendrą valiutą eurą, o jos centrinis bankas (Europos Centrinis Bankas) įgijo viršenybę prieš nacionalinius bankus.
• Ji įkūrė Europos Teisingumo Teismą, kuris tapo aukščiausiuoju teismu visose valstybėse narėse ir, joms pritariant, netgi perėmė jų konstitucinių teismų jurisdikciją. Savo tariamu žmogaus teisių gynimu jis turi praktiškai neribotą įtaką visų valstybių narių konstitucijoms ir įstatymams.
• ES pasiglemžė teisę „Žaliuoju susitarimu“ perorientuoti visų valstybių narių ekonomiką ir įmones į ekologinį fantominį tikslą.
• ES „bendrijos vardu“ įsikišo į karą Ukrainoje, teikdama pinigus ir ginklus, ir bandė mobilizuoti valstybes nares bendrai kovai su Rusija, siekdama įgyti karinę kompetenciją nacionalinių armijų atžvilgiu. Ji vis dėlto pasiekė, kad karas Ukrainoje iš amerikietiško tapo europietišku karu su Rusija, už kurį turi sumokėti Europa.

Iš tiesų ES neturi pinigų visoms šioms užduotims atlikti ir pagal SESV 310 straipsnį negali nei skolintis, nei teikti kreditais finansuojamų subsidijų. Steigiant ES, visos valstybės narės prisiekė, kad ji neturės teisės išleisti „euroobligacijų“ ir skolintis valstybių narių sąskaita. Tačiau nuo tada, kai Merkel pritarė šiam sprendimui, ES nuolat apeina šią kliūtį.

Europos skolų monstras

Siekiant išvengti Graikijos, Airijos ir Portugalijos bankroto ir suteikti finansinių sunkumų patiriančioms valstybėms narėms specialias paskolas, kurios, žinoma, tampa ES bendromis skolomis, 2012 m. buvo įsteigtas ESM (Europos stabilumo mechanizmas / Europos skolos monstras) su savo institucija, iš kurios valstybės narės negali pasitraukti, ir 708,5 mlrd. eurų įstatiniu kapitalu.

Po to sekė kiti bendri ES skolos gelbėjimo fondai su 188,2 mlrd. eurų, ES pagalba trumpalaikio darbo jėgos mažinimo atveju, „Next Generation“ programa, ES pagalba trumpalaikio darbo jėgos mažinimo atveju (SURE) su 98,4 mlrd. eurų, „Ukrainos priemonė“ su 150 mlrd. eurų Ukrainos karo finansavimui (daugiausia Prancūzijos iniciatyva, bet su Vokietijos pritarimu) – be su tuo susijusių NATO įnašų, sudarančių penkis procentus BVP, kurie vien Vokietijai kasmet sukelia 220 mlrd. eurų mokėjimo įsipareigojimus.

Nors pagal įstatus ir įstatymus ES skolintis draudžiama, ES, gavusi valstybių narių pritarimą, vis dėlto prisiėmė daugiau nei tris trilijonus eurų skolų – ir ši suma vis didėja –, tačiau neturi jokių savo mokesčių, išskyrus muitus ir CO2 mokesčius, kuriuos ES, žinoma, dėl to bando smarkiai padidinti.

ES skolos yra ES piliečių skolos

ES iš tikrųjų yra neteisėta pagal įstatus, tačiau Merkel ir bendraminčių pritarimu tapo faktine skolų sąjunga. Šios skolos nebegali būti grąžintos iš narių įnašų ir kelia vis didesnį pavojų pačios ES egzistavimui.

Ne tik ES yra pernelyg įsiskolinusi, bet ir daugelis ES valstybių, pvz., Graikija (150 proc. BVP), Italija (130 proc. BVP) ir dauguma kitų Europos valstybių, o nuo Merzo laikų – ir Vokietija. Iki šiol ES visada turėjo gelbėti ES ir eurą, teikdama finansinę pagalbą žlungančioms valstybėms narėms, t. y. taikydama „gelbėjimo priemones“, prisiimdama atsakomybę už nestabilių šalių skolas, o vėliau ir perimdama jas. Taigi ES ir valstybės narės kartu grimzta į vis didesnę, nebeįmanomą grąžinti skolą.

» Rytoj 2 dalis: ES skolos gelbėjimas – piliečių turtas

Šaltinis.

Žvilgsnis iš Ukrainos: "Vilkolakių valdžia arba Virš melo bedugnės"

 

Žinomas Ukrainos visuomenės veikėjas ir kolekcininkas, buvęs Charkivo žydų bendruomenės pirmininkas, atremontavęs šio miesto choralinę sinagogą, Eduardas Hodos paskelbė dviejų dalių laidą "Vilkolakių valdžia arba Virš melo bedugnės". 

Pirmos dalies turinys:

00:07 Apie išsipildžiusius prognozes.

12:03 Europos rabinato planai.

21:25 Vilkolakiai avių kailyje.

24:39 Kaip moržai kontroliuoja informacinę erdvę visame pasaulyje.

29:05 Kas iš tiesų naikina krikščionybę ir europiečius. Kaip moržai ciniškai išnaudoja musulmonus.

41:14 Trumpas moržų tarnyboje.

55:46 Trečiasis pasaulinis karas kaip moržų programinis tikslas.

56:38 Chabadų desantas iš Bruklino. 

57:58 Religinis moržų korupcijos pradžia.

01:03:37 Naujos kruvinos šešerybės iš Chabad kortų kaladės.

01:07:49 Kas sprendžia karo ir taikos klausimus Ukrainoje. 

01:23:46 Branduolinė katastrofa kaip būdas sunaikinti Rusiją.

02:48:56 Moržai kaip pagrindiniai karų ir konfliktų naudos gavėjai.

https://www.youtube.com/watch?v=nNCuPaOc9JE

Antros dalies turinys:

00:07 Žodis apie tiesą.

02:05 Pagrindinis gojų bandos pavergimo simbolis.

25:41 Chanukos nesusipratimas ir Chanukos rekordas Rusijoje.

33:28 Apie teroro aktą Sidnėjuje (Australija).

01:03:40 Gentis, kuri gimdo „pirmuosius“.

01:35:38 Chabad tunelio paslaptis.

01:47:18 Mesijas Pasaulio Taryboje?

01:53:40 Moržų siautimas Lotynų Amerikoje.

02:22:05 Neišsipildęs Kaminetsko prognozė.

02:29:54 Brolių karo tragedija.

https://www.youtube.com/watch?v=inm7kdalpZk

Nuo 2027 m. bus draudžiami anoniminiai mokėjimai, viršijantys 3000 eurų – ar tai reiškia, kad ruošiamasi įvesti bendrą grynųjų pinigų draudimą?

 

Nuo 2027 m. grynųjų pinigų mokėjimai euro zonoje bus reglamentuojami griežtomis taisyklėmis. Sandoriai, kurių vertė viršija 3000 eurų, bus griežtai dokumentuojami, o mokėjimai, kurių vertė viršija 10 000 eurų, bus visiškai uždrausti. Tuo pačiu metu bus mažinama grynųjų pinigų infrastruktūra ir skatinamas skaitmeninis euras.

Nuo 2027 m. liepos mėn. visoje ES bus taikomos griežtos grynųjų pinigų mokėjimų taisyklės (pranešė „Apollo News“). Konkrečiai, įmonėms ir savarankiškai dirbantiems asmenims bus draudžiama verslo sandoriuose atsiskaityti grynaisiais pinigais, jei mokėjimo suma viršija 10 000 eurų. Kritikai mano, kad grynųjų pinigų operacijų apribojimas yra ne tiek saugumo priemonė, kiek žingsnis link grynųjų pinigų mokėjimų kriminalizavimo, kol galiausiai bus visiškai panaikintas šis seniai įsitvirtinęs mokėjimo būdas.

Privačioms investicijoms, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto ar tauriųjų metalų įsigijimui, ES nenumato jokių išimčių. Atvirkščiai, nuo 2020 m. jau draudžiama anonimiškai pirkti tauriuosius metalus už daugiau nei 2000 eurų, o nuo 2023 m. nekilnojamojo turto pirkimai nebegalės būti atliekami grynaisiais pinigais. Tačiau grynaisiais pinigais pirkti automobilį, kurio vertė viršija 10 000 eurų, ir ateinančiais metais bus leidžiama pagal įstatymą.

Be to, nuo 2027 m. komerciniai mokėjimai grynaisiais pinigais bus kontroliuojami žymiai griežčiau. Išsamios taisyklės bus taikomos jau nuo 3000 eurų vertės sandorių. Identifikavimo ir dokumentavimo prievolės įpareigoja įmones, prekybininkus ir savarankiškai dirbančius asmenis aiškiai identifikuoti pirkėjus, pavyzdžiui, pateikiant asmens tapatybės dokumentą, pvz., asmens tapatybės kortelę ar pasą.

Taigi didelių grynųjų pinigų sandorių anonimiškumas bus visiškai panaikintas. Įtartinais atvejais arba esant padidintai rizikai, pavyzdžiui, neįprastų sandorių atveju, gali būti reikalaujama papildomų įrodymų, pavyzdžiui, apie lėšų kilmę. Duomenys, surinkti atliekant klientų identifikavimą, turi būti saugomi iki penkerių metų.

Dėl to atsiranda nemažai biurokratinių sunkumų. Oficialus ES Komisijos įvestų griežtų reikalavimų pagrindas yra terorizmo finansavimo ir pinigų plovimo prevencija pagal ES pinigų plovimo reglamentą 2024/1624.

Hannes Märtin

Šaltinis.

Kaip Amerika tapo pasauline „išlaikytine“ ir kaip Trumpas kovoja už „teisingumą“. Prof.Valentinas Katasonovas

 

Amerikos ekonominiai ryšiai yra neteisingi visam likusiam pasauliui

JAV prezidentas Donaldas Trumpas mėgsta kartoti, kad kitos šalys gyvena Amerikos sąskaita. Tokias pretenzijas Trumpas ne kartą pareiškė Kanados ministrui pirmininkui Justinui Trudeau, siūlydamas šiaurės kaimynei tapti 51-ąja JAV valstija. O Senojo pasaulio šalis Trumpas vadina „parazitais“ ir „našlaičiukais“. Taip, praėjusių metų kovo mėnesį Trumpas sukritikavo Europos šalis, apkaltindamas jas parazitavimu klausimais, susijusiais su Ukraina, Jemeno husiitais ir NATO.   Tuomet jis pareiškė: „Taip, manau, kad jie elgiasi kaip parazitai. Europos Sąjunga elgiasi su mumis visiškai siaubingai“. 

Tačiau Trumpas piktas ne tik ant Kanados ir Europos. Jis piktas ant viso pasaulio. Praėjusių metų vasarį jis pareiškė: „Jungtinės Valstijos buvo apiplėštos beveik kiekvienos pasaulio šalies. Mes visiems padedame. Mes visiems padedame jau daugelį metų. Sąžiningai sakau, manau, kad niekas to nevertino. Mes tai greitai pakeisime.“

Praėjusių metų kovo mėnesį laidoje „Greg Kelly Reports“ jis pareiškė: „Mes visada buvome švelnūs ir silpni. Tai beveik taip, lyg turėtume žmonių, kurie nežino, ką daro. Mes tiesiog buvome apgauti kaip šalis, kaip niekas kitas anksčiau nebuvo matęs.“ Be to, jis pažymėjo, kad šis apgaudinėjimas tęsėsi per pastaruosius 45 metus. Tai reiškia, kad maždaug nuo 1980 metų. 

 2025 m. balandžio 2 d. per dekretą dėl vadinamųjų veidrodinių importo muitų įvedimo pasirašymo ceremoniją Baltųjų rūmų šeimininkas pareiškė: „Dešimtmečiais mūsų šalį plėšė, niokojo ir naikino tiek sąjungininkės, tiek priešiškos valstybės. Bet tai baigėsi.“ 

Trumpą galima cituoti ir toliau. Tačiau jo emocinguose pareiškimuose balta pateikiama kaip juoda ir atvirkščiai. Nemanau, kad jis klysta. Kadangi jis, kaip patyręs verslininkas, turėtų suprasti, kuo finansiniai įsipareigojimai ir skolos skiriasi nuo turto ir finansinių reikalavimų. Juo labiau, kad artimiausioje Trumpo aplinkoje yra Howard Lute, vadovaujantis prekybos ministerijai, kuris aprūpina Baltųjų rūmų šeimininką visa reikalinga informacija. 

Priminsiu, kad JAV prekybos ministerijoje yra padalinys, vadinamas „Ekonominės analizės biuru“ (įkurtas 1972 m.), kuris užsiima JAV makroekonomine statistika. Tai apima JAV prekybos balanso, mokėjimų balanso ir tarptautinės investicinės pozicijos statistiką. Šie statistiniai dokumentai leidžia suprasti, kokią vietą JAV užima pasaulio ekonomikoje, ir atsakyti į klausimą, ar tikrai Amerika buvo likusio pasaulio apiplėšimo objektas, kaip teigia 47-asis JAV prezidentas? 

Pirmus trisdešimt metų po Antrojo pasaulinio karo pabaigos JAV prekybos balansas buvo stabiliai teigiamas, t. y. eksportas viršijo importą. Žinoma, buvo atskirų momentų, kai per mėnesį (kartais net per ketvirtį) buvo fiksuojamas deficitas.

 2025 m. balandžio 2 d. per dekretą dėl vadinamųjų veidrodinių importo muitų įvedimo pasirašymo ceremoniją Baltųjų rūmų šeimininkas pareiškė: „Dešimtmečiais mūsų šalį plėšė, niokojo ir naikino tiek sąjungininkės, tiek priešiškos valstybės. Bet tai baigėsi.“ 

Trumpą galima cituoti ir toliau. Tačiau jo emocinguose pareiškimuose balta pateikiama kaip juoda ir atvirkščiai. Nemanau, kad jis klysta. Kadangi jis, kaip patyręs verslininkas, turėtų suprasti, kuo finansiniai įsipareigojimai ir skolos skiriasi nuo turto ir finansinių reikalavimų. Juo labiau, kad artimiausioje Trumpo aplinkoje yra Howard Lute, vadovaujantis prekybos ministerijai, kuris aprūpina Baltųjų rūmų šeimininką visa reikalinga informacija. 

Priminsiu, kad JAV prekybos ministerijoje yra padalinys, vadinamas „Ekonominės analizės biuru“ (įkurtas 1972 m.), kuris užsiima JAV makroekonomine statistika. Tai apima JAV prekybos balanso, mokėjimų balanso ir tarptautinės investicinės pozicijos statistiką. Šie statistiniai dokumentai leidžia suprasti, kokią vietą JAV užima pasaulio ekonomikoje, ir atsakyti į klausimą, ar tikrai Amerika buvo likusio pasaulio apiplėšimo objektas, kaip teigia 47-asis JAV prezidentas? 

JAV prekybos balansas pirmus trisdešimt metų po Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo stabiliai teigiamas, t. y. eksportas viršijo importą. Žinoma, buvo atskirų momentų, kai per mėnesį (kartais net per ketvirtį) buvo fiksuojami deficitas, bet per metus visada buvo pliusas. Pirmą kartą JAV prekybos balansas už visus metus buvo neigiamas 1976 m. Tai nebuvo atsitiktinumas. Nuo to laiko Amerika turėjo chronišką prekybos balanso deficitą. 

Jei 1976 m. prekybos balanso deficitas sudarė 9 mlrd. dolerių, tai 2023 m. jis išaugo iki 1 062,1 mlrd. dolerių. O 2024 m. jis siekė 918,4 mlrd. dolerių. Tarp prekybos balanso ir mokėjimų balanso yra gana glaudus ryšys. Pastarojo balansas skaičiuojamas kaip einamosios sąskaitos balansas (JAV didžiąją dalį einamosios sąskaitos sudaro prekybos sąskaita). JAV Ekonomikos analizės biuro duomenimis, 2024 m. einamosios sąskaitos deficitas pasiekė 1,13 trilijono JAV dolerių ir sudarė 3,9 % šalies BVP (2023 m. – 3,3 %).

Beveik trečdalis JAV prekybos balanso deficito 2024 m. (295,4 mlrd. JAV dolerių) teko prekybai su Kinija. Dideli deficitas taip pat buvo prekyboje su šiomis šalimis (mlrd. JAV dolerių): Meksika (171,8); Vietnamas (123,5); Vokietija (84,8); Japonija (68,5); Pietų Korėja (66,0); Kanada (63,3).

Koks bus 2025 m. rezultatas JAV, kol kas nežinome. BEA skaičiuoja prekybos balansą kas mėnesį. Paskutiniai duomenys – už spalio mėnesį. Susumavus prekybos balanso deficitą už praėjusių metų 10 mėnesių, gaunama 782,9 mlrd. dolerių suma. Greičiausiai, visų metų rezultatas bus šiek tiek mažesnis nei praėjusiais metais. Tačiau Trumpas žadėjo revoliucinį JAV prekybos su kitomis šalimis pusiausvyros atkūrimą. Tai nepavyko, nepaisant to, kad Trumpo įvesti muitai buvo tikrai beprecedentiškai dideli. 

Visada buvo manoma, kad aktyvus prekybos balanso balansas yra šalies donorystės požymis, o prekybos balanso deficitas – įrodymas, kad šalis gyvena skolose, t. y., Trumpo žodžiais tariant, yra „parazitė“. Taigi, prekybos ministerijos BEA statistika rodo, kad jau beveik pusę amžiaus Amerika yra „parazitė“ kitų pasaulio šalių atžvilgiu. Ypač (pastaraisiais metais) minėtų šalių atžvilgiu: Kinijos, Meksikos, Vietnamo, Vokietijos, Japonijos, Pietų Korėjos, Kanados. Ankstesniais metais buvo ir kitų šalių, kurios dideliu mastu „maitino“ Ameriką.

Dar aiškiau apie Amerikos „priklausomybę“ liudija toks statistinis dokumentas kaip šalies tarptautinė investicinė pozicija (TIP). Ji susideda iš dviejų dalių – „Aktyvų“ ir „Įsipareigojimų“. Turtas – bendra turto vertė už šalies ribų, susidariusi dėl kapitalo išvežimo. Įsipareigojimai – ne rezidentų turtas šioje šalyje, susidaryęs dėl užsienio kapitalo įplaukimo į šalį.

BEA svetainėje pateikiami JAV tarptautinės investicinės pozicijos statistiniai duomenys nuo 1976 m. 1976 m. pabaigoje turto vertė buvo 371,4 mlrd. JAV dolerių, o įsipareigojimų vertė – 290,9 mlrd. JAV dolerių. Turto perteklius virš įsipareigojimų sudarė 80,5 mlrd. JAV dolerių. Tai yra JAV grynoji tarptautinė investicinė pozicija (GITP). Daugiau nei du dešimtmečius buvo fiksuojamas turto perteklius virš įsipareigojimų. 1988 m. paskutinį kartą buvo užfiksuota teigiama GITP – 21,5 mlrd. JAV dolerių.  O jau 1989 m. įsipareigojimai viršijo turtą ir JAV NIIP tapo neigiamas – minus 33,7 mlrd. dolerių.   

Taigi, sprendžiant iš prekybos balanso, Amerika buvo likusio pasaulio donorė iki 1976 m. O sprendžiant iš NIIP rodiklio – iki 1989 m. Skirtumas paaiškinamas tuo, kad, vaizdžiai tariant, Amerika nuo 1976 iki 1989 m.  toliau „maitino“ pasaulį savo investicijomis, kurių šaltinis buvo „riebalų sankaupų“ iš ankstesnių metų aktyviojo prekybos balanso perteklius. Nuo 1970-ųjų vidurio „riebalų atsargos“ jau nebesikaupė. O iki 1980-ųjų pabaigos jos baigėsi. 

Taigi, 1976–1989 m. Amerikoje vyko metamorfozė – Amerika iš „donoro“ tapo „parazitu“ ir „našlaičių“.  1976 m. – labai reikšmingi metai naujausioje pasaulio istorijoje. Kaip jau rašiau anksčiau, lygiai prieš pusę amžiaus, 1976 m. sausio mėn. Jamaikoje įvyko susitikimas, kurio metu buvo priimtas sprendimas pereiti nuo Bretton Woods valiutos ir finansų sistemos (pavadintos pagal 1944 m. Bretton Woods konferenciją) prie naujos sistemos, pavadintos „Jamaikos“. Pereigos esmė – aukso ir dolerio standarto pakeitimas popieriniu doleriu. Vaizdingai tariant, nuo JAV Federalinės rezervų sistemos „spausdinimo mašinos“ buvo nuimtas „auksinis stabdys“. Tai reiškė, kad Federalinis rezervas galėjo išleisti neribotą kiekį „žalios popieriaus“ – JAV dolerio.  JAV doleris – tai ne kas kita, kaip skolos raštas. Tiesa, raštas be aiškiai nustatytos skolos grąžinimo datos. Amerika be jokio apmąstymo ėmė mokėti už savo importą šiuo skolos raštu, visiškai nesusimąstydama apie tai, kad kada nors skolą reikės grąžinti. 

Tam tikra prasme skola vis dėlto buvo grąžinta. Bet labai savotišku būdu. Užsienio prekių eksportuotojai į Ameriką gaudavo dolerius ir investuodavo juos į Amerikos ekonomiką. Nerezidentų turtas Amerikos ekonomikoje sparčiai augo; kartu su juo augo ir neigiama JAV investicinė pozicija. Štai paskutinė JAV tarptautinės investicinės pozicijos ataskaita 2025 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje. 

Turtas (JAV sukauptos investicijos užsienyje) – 41,28 trilijonai dolerių.

Įsipareigojimai (sukauptos užsienio investicijos JAV) – 68,89 trilijonai dolerių.

Grynoji JAV tarptautinė investicinė pozicija – minus 27,61 trilijonai dolerių. Galima sakyti, kad tai yra bendra grynoji Amerikos skola likusiam pasauliui. 

Kaupiamos investicijos (tiek MIP aktyvai, tiek įsipareigojimai) skirstomos į keletą kategorijų. Toliau pateikiama trijų pagrindinių investicijų rūšių paskirstymas (trilijonais JAV dolerių).

Tiesioginės investicijos: aktyvai – 13,22; įsipareigojimai – 19,90; balansas – minus 6,68.

Portfelio investicijos atitinkamai: 18,56; 37,26; minus 18,70. 

Kitos investicijos (daugiausia tai kreditai ir paskolos) atitinkamai: 6,38; 9,88; minus 3,50.

Kaip matome, visų trijų investicijų rūšių atžvilgiu Jungtinių Valstijų tarptautinė pozicija yra neigiama, tačiau ypač didelis neigiamas rezultatas yra portfelinių investicijų atžvilgiu. Beveik pusė visų JAV ekonomikoje sukauptų užsienio investicijų tenka portfelinėms investicijoms. Galima daryti prielaidą, kad Vašingtonas nelabai norėjo, kad užsienio investuotojai kontroliuotų Amerikos ekonomiką. Todėl didžiausio palankumo režimas buvo taikomas ne tiesioginėms užsienio investicijoms (suteikiančioms investuotojui teisę kontroliuoti įmonę), o portfelinėms investicijoms (suteikiančioms investuotojui tik teisę į dividendus, bet ne kontrolę). 

Taigi, jau daugiau kaip tris su puse dešimtmečio Amerikos ekonomika palaiko „nesąžiningus“ ekonominius santykius su likusiu pasauliu, tačiau jie yra nesąžiningi ne JAV, o likusiam pasauliui. 

Trumpas savaip supranta, kas yra „teisingumas“ Amerikos ekonomikai. Jis mano, kad JAV prekybos balansas turi būti išlygintas, beveik trilijono dolerių užsienio prekybos deficitas turi būti sumažintas iki nulio. Šiam tikslui jis ėmėsi drastiškai didinti importo muitus, o tai iš esmės peraugo į Amerikos prekybos karą su likusiu pasauliu. Tačiau norint išlyginti prekybos balansą reikia ne tik riboti importą, bet ir didinti eksportą. Tam jis siekia susilpninti JAV dolerį, kas turėtų padidinti JAV įmonių tarptautinį konkurencingumą. Trumpas jau pasiekė nemažai šioje srityje. Praėjusiais metais dolerio indeksas (skaičiuojamas remiantis šešių pagrindinių valiutų krepšeliu) smuko 10 %. Tačiau jam to nepakanka. Trumpas spaudžia Federalinę rezervų sistemą, reikalaudamas toliau mažinti bazinę palūkanų normą (praėjusių metų pabaigoje ji buvo sumažinta du kartus; šiuo metu bazinė palūkanų norma yra 3,75–4,0 %). Tokiu sumažinimu Trumpas siekia išspręsti keletą uždavinių. Tarp jų – toliau silpninti dolerį ir skatinti eksportą. Taip pat didinti valstybės skolą (esant žemai palūkanų normai, biudžeto išlaidos jos aptarnavimui bus mažos). 

Nuo aukštų tribūnų 47-asis JAV prezidentas kalba apie būtinybę išsaugoti ir stiprinti JAV dolerį. Taigi, praėjusių metų vasarį Donaldas Trumpas pažadėjo griežtą „atsaką“ toms šalims, kurios kėsinsis į pasaulinį dolerio statusą.  Matyt, tai buvo Trumpo reakcija į BRICS šalių diskusijas dėl alternatyvios doleriui valiutos sukūrimo arba atsisakymo naudoti dolerį tarpusavio atsiskaitymuose. Trumpas tokioms šalims pagrasino įvesti 150 proc. muitus. 

Argi Trumpas nesupranta, kad pagrindinės palūkanų normos sumažinimas ir valstybės skolos didinimas lems tokį dolerio susilpnėjimą, kad jis neteks pasaulinės valiutos statuso? 

O čia dar ir Naujojo pasaulio santykių su Senuoju pasauliu paaštrėjimas dėl Grenlandijos. Europoje jau tyliai diskutuojama, ar tikslinga toliau padėti Amerikai didinti valstybės skolą, perkant jos iždo vekselius. Europos centrinių bankų ir kitų investuotojų portfeliuose šių vekselių jau yra daugiau nei 4 trilijonai dolerių. Kad ir kaip žiūrėtum į situaciją aplink JAV dolerį, prieini prie tos pačios išvados: Trumpas daro viską, kas įmanoma, kad susilpnintų, o paskui ir visiškai nugriautų šį dolerį. 

Pabandykime įsivaizduoti, kad Trumpui pavyko atkurti „teisingumą“, stebuklingu būdu panaikindamas milžinišką prekybos balanso deficitą. Kaip po to JAV doleris pateks į tarptautinę apyvartą? Doleris išplito už Amerikos ribų, nes jo pagalba buvo padengiamas prekybos balanso deficitas. O jei tokio deficito nebus, nebus ir dolerio kaip pasaulinės valiutos. 

https://www.fondsk.ru/news/2026/02/02/kak-amerika-prevratilas-v-globalnogo-izhdivenca-i-kak-tramp-boretsya-za