Holivudo filmas vaikams „Gražuolė ir pabaisa“ - homoseksualizmo propaganda?

Laiške Rusijos Kultūros ministrui Dūmos deputatas Vitalijus Milonovas rašo, kad iš MIP pranešimų aiškėja, kad amerikiečių miuzikle, kurį greitai numatoma rodyti Rusijoje, viena iš siužeto linijų bus homoseksualistiniai santykiai tarp pagrindinių herojų. Milonovas pabrėžė, rašoma RIA, kad Rusijoje nėra įstatyminių ar kitokių barjerų meno saviraiškai, o filmo rodymą lemia vien ekonominė nauda. „Bet šiuo konkrečiu atveju visuomenė negali tylėdama stebėti, ką siūlo kino nuomotojai kaip vaikišką pasaką — aiškią, nepridengtą, nuodėmės, iškrypėliškų seksualinių santykių propagandą be jokios sąžinės “, — pareiškė deputatas.

Kaip pažymėjo Milonovas, filmo rodymas numatomas moksleivių pavasario atostogų pradžiai, ir jis gavo daugybę pranešimų ir laiškų iš sunerimusių tėvų.

„Įsitikinęs, kad pagrindinė valstybės užduotis vaikų atžvilgiu — tai vaikystės ir jaunystės apsauga nuo pasaulio purvo, išsaugojimas vaikiško tyrumo, mūsų vaikų apsaugojimas nuo degraduojančių ir pavojingų reiškinių. Šiuo atveju mūsų bendras uždavinys — neleisti išeiti šiam miuziklui į ekranus jokiu pavidalu“, - skaito parlamentaras.

Milonovas paprašė Medinskio organizuoti prieš premjerinį filmo patikrinimą. Jeigu jame vis tiktai bus rasti homoseksualizmo ir pedofilijos propagandos elementų tai, tai reikia uždrausti uždrausti filmo rodymą visuose, be išimties, Rusijos kino teatruose, — sakoma laiške.

„Marijos žemėje“ tyluma, Seime ir Prezidentūroje – džiaugiasi homoseksualizmo gėriu?

Marin Le Pen Angelai Merkel: Mums reikalingos nacijos, o ne ES

Europos parlamento posėdyje Marin Le Pen pasakė pačią aštriausią ir nepagarbiausią kalbą kada-nors skambėjusią jo metu. Rašytojas E.Limonovas apie tai rašo: „Pateikiu tiktai dalį kalbos. Buvo įdomu stebėti, kaip suspaudė lupas frau Merkel ir kaip frau Merkel nervingai šypsosi šalia jo sėdinčiam Fransua Olandui.

„Ačiū, Merkel, kad atvykai čia kartu su savo vicekancleriu — administratoriumi provincijos Prancūzija. Atvykote jūs į šią sesiją dėl labai paprastos priežasties: Jūsų Europos Sąjunga kolapso būsenoje, bandoma išsigelbėti nuo žūties šantažo keliu, bauginimais ir pažeminimu. <...> Kažkas pasakys, kad aš anti-Merkel? Ir tai man garbė! Madam, aš tavęs nepripažįstu! Vokietijos interesai nepateisina likusios Europos vasalizacijos, ir aš čia kaip balsas kitos, laisvos Europos — tų europiečių, kurie atsuko nugarą ES, nes jiems reikalingos nacijos, o ne ES. Ir aš balsas tų prancūzų, kurie atsuko nugaras Olandui, taip pat jie atmetė anksčiau Sarkozi, nes jie išdavė Prancūziją.“

Valentinas Katasonovas: „Tūkstantmečio afera pasibaigė“. Rusiją apiplėšė astronominiu mastu

Pateikiu žinomo rusų ekonomisto Valentino Katasonovo straipsnį skirtą „urano aferai“, kai Rusija JAV pusvelčiui pardavė 500 tonų urano. Ši afera prasidėjo dar prezidento Boriso Jelcino laikais ir pasibaigė 2013 gruodžio 14 dieną, jau šalį valdant V.Putinui

Mūsų urano partija iškeliavo už vandenyno. Rusija pilnai išmokėjo JAV kontribuciją už pralaimėjimą šaltajame kare.

Beveik nei viena Rusijos MIP neatkreipė dėmesio į įvykį, kuris įvyko praėjusį mėnesį (2013 gruodžio 14 dieną, vert. past.). Iš Sankt-Peterburgo uosto į kelionę per Atlantą išvyko prekybinis laivas Atlantic Navigator. Laivo krovinys – konteineriai su rusišku uranu.

„Goro – Černomirdino“ sandoris: tikrieji mūsų amerikoniškų „partnerių“ tikslai

Tai buvo paskutinioji partija, kuri buvo siunčiama pagal prieš 20 metų sudarytą Rusijos-Amerikos sandorį, numatantį tiekimą į Ameriką 500 metrinių tonų urano, kurį Rusija įsipareigojo išimti iš savo branduolinių ginklų ir kurį Amerika ketino panaudoti kaip kurą atominėms elektrinėms. 

Apie šį sandorį buvo pakankamai aktyviai kalbama 1990-aisiais metais, bet šiandien ši tema pasirodė „už kadro“ aptarimų esminių mūsų gyvenimo problemų. O jaunoji karta tiesiog nieko apie tai negirdėjo. Todėl mums būtina priminti šią istorija. 

Iš karto pažymėsiu, kad tai ne paprastas prekybinis-ekonominis sandoris, naudingas abiem pusėms. Tai didžiausio Rusijos apiplėšimo aktas ne tiktai naujausioje jos istorijoje, bet per visą šalies istoriją. Rusija pralaimėjo šaltąjį karą Vakarams, visų pirma Jungtinėms Valstijoms. Pralaimėjo didele dalimi dėl politinės viršūnės išdavystės. Šios viršūnės toliau pardavinėjo šalį ir 1990-siais metais. „Urano sandoris“ – sutikimas mūsų išdavikiškos viršūnės užmokėti duoklę laimėtojui ginklų uranu.

Principinis susitarimas dėl to buvo pasiektas tarp tuometinio RF premjero V.S. Černomyrdino ir JAV vicepremjero A.Goro, todėl sandoris dažnai vadinamas Goro-Černomyrdino sandoriu. Jį taip pat vadina „tūkstantmečio afera“ dėl beprecedentinio jos masto. Faktiškai tai buvo Vakarų operacija, kuri sprendė iš karto kelius strateginius tikslus: 

а) vienpusis Rusijos nuginklavimas per ginklų urano atsargų išėmimą, o taip pat paruošimas sąlygas išeiti JAV iš PRO sutarties. 

b) sukelti milžinišką nuostolį Rusijai (sukaupta ginklų urano atsarga buvo esminė dalis Rusijos sukaupto nacionalinio turto tuo momentu);

c) atėmimas iš Rusijos kolosalaus energijos šaltinio po numatomos naujos technologijos torio branduolinės energetikos.

Rusijos apiplėšimo mastai 

„Tūkstantmečio afera“ pavadino todėl, kad, pirmiausiai, ji turėjo milžiniškus mastus, antra, buvo sudaryta apgaulingu būdu. Daugelis rusų ir amerikiečių MIP stengėsi pavaizduoti ją kaip puikų komercinį sandorį. Bendra sandorio suma už pateikimą 500 tonų urano buvo nustatyta 11,9 milijardai dolerių. Kaina šio kiekio aukšto sodrinimo urano be abejonės aukštesnė. Kad pagaminti tokį kiekį urano, kasybos ir karo pramonėje dirbo 40 metų keli šimtai tūkstančių žmonių.

Gamyba pavojinga, dešimtys tūkstančių žmonių prarado sveikatą ir darbingumą, sutrumpino savo gyvenimus. Tai buvo milžiniškos aukos tam, kad sukurti valstybės branduolinį skydą ir užtikrinti ramų taikų TSRS ir socialistinės stovyklos saugumą. Šiuo uranu buvo užtikrinamas karinis-strateginis paritetas pasaulyje, kas stipriai mažino pasaulinio karo grėsmę. 

Iš kitos pusės, Amerikos MIP yra tokie vertinimai: sąskaita rusiško urano šio šimtmečio pradžioje JAV AE gamino 50% elektros energijos. Kiekviena dešimta elektros kilovatvalandė gaunama dėka urano iš Rusijos. Pagal vertinimus, kurios specialistai padarė praėjusio šimtmečio pabaigoje, reali kaina 500 tonų kovinio urano sudarė tuo metu 8 trilijonus dolerių.

Palyginimui pažymėsime, kad vidutinis metinis Rusijos BVP, pagal Rosstato duomenis, paskutinį praeito šimtmečio dešimtmetį sudarė apie 400 milijardus dolerių. Išeitų, urano sandoris sudarė tik 0,15% nuo realios prekės kainos. Reali kaina urano ekvivalentiška 20 metinių šalies BVP!

Žmonijos istorijoje buvo daug karų. Po jų nugalėtieji ne retai mokėdavo reparacijas ir kontribucijas. Prisiminkime, pavyzdžiui, prancūzų-prūsų 1871 metų karą. „Geležinis kancleris“ Bismarkas priskaičiavo Prancūzijai kontribuciją lygią 13% BVP (5 milijardus frankų).

Tikriausiai, pačią didžiausią kontribuciją naujausioje istorijoje sumokėjo nugalėta Pirmojo pasaulinio karo metu Vokietija. MIP praneša, kad Vokietija vos prieš tris metus baigė mokėti reparacijas pagal 1919 metų Paryžiaus taikos sutartį. Vokietijai buvo skirtos reparacijos 269 milijardai auksinių markių. Suma, žinoma, milžiniška: ji ekvivalentiška maždaug 100 000 tonų aukso.

Pagal dabartinę aukso kainą išeitų 4 trilijonai dolerių. Ekonomikos istorijos specialistai tvirtina, kad Vokietijai Paryžiuje skirtos reparacijos maždaug du kartus viršijo BVP tuometinės Vokietijos. Tarp kitko, išmokos Vokietijos reparacijų išmokėjimai užsitęsė 90 metų ( atmetus pertraukas, išmokėjimai užtruko 70 metų); išmokėjimas gi „urano reparacijos“ Rusijai užtruko 20 metų, be to didesnioji urano dalis buvo pateikta JAV dar 1990-aisiais metais.

Šioje istorijoje anksti statyti tašką

„Urano sandoris“ vyko visiškai slapta nuo tautos. Nežinojo net daugelis „tautos išrinktųjų“, nes jis, pažeidžiant Rusijos įstatymus, neturėjo ratifikavimo procedūros mūsų parlamente. Antroje 1990-ųjų pusėje eilė deputatų pradėjo tyrimą siekdami išsiaiškinti sandorio sąlygas, jos sudarymo aplinkybes, atitikimą Rusijos Federacijos Konstitucijai ir kitiems Rusijos norminiams aktams. Stipraus spaudimo pasekoje iš įtakingų jėgų tuometinio šalies prezidento B.N.Jelcino aplinkos pusės tyrimą pavyko sustabdyti.

Bandė išsiaiškinti sandorį daugelis kitų mūsų politikų, ir netgi pasiekdavo urano tiekimo į JAV susitarimo denonsacijos. Tarp jų, pavyzdžiui, legendinis generolas L.Rochlin, generalinis prokuroras J.Skuratov, Valstybės Dūmos deputatas V.Iljuchin. Rochlino žūtį ir Skuratovo atstatydinimą daugelis sieja būtent su tuo, kad jie buvo per daug aktyvūs tiriant „urano sandorį“. 

Net jei urano tiekimai Goro-Černomirdino susitarimo rėmuose pasibaigė, tai nereiškia, kad istorijoje galima pastatyti tašką. Būtina sugrįžti prie rimčiausios analizės ir sandorio tyrimo rėmuose sudarymo specialios tarpžinybinės komisijos dalyvaujant atominės pramonės specialistams, Valstybės Dūmos nariams, atstovams teisėsaugos organų, VRM, gynybos žinybų ir organizacijų, nepriklausomiems ekspertams technikos, kariniams, teisiniams ir ekonominiams klausimams. 

Pirmiausiai, yra įtarimas, kad eilė žmonių, susietų su šiuo sandoriu, iki šiol lieka susieti su veikiančiais politikais ir valstybės valdininkais. Nėra garantijų, kad jie netęsia darbo JAV ir Vakarų interesams.

Antra, mums reikalingas tikslus ir sąžiningas mūsų naujausios istorijos supratimas. Be teisingo detalių „urano sandorio“ atskleidimo ir jo politinio, karinio, dorovinio įvertinimo nėra garantijų, kad vėl neužminsime ant panašaus grėblio. Analizė tikrų tikslų amerikiečių šiame sandoryje ryškiai apšviestų tikruosius tikslus ir interesus tų, ką mes, tenka apgailestauti, iš inercijos vadiname „partneriais“. 

Trečia, mums reikia pagrįsti ir detalūs vertinimai šios ekonominės žalos, kuri buvo padaryta šio sandorio Rusijai ir jos žmonėms. 

Esant bet kokiam Rusijos bandymui eiti ekonominio atgimimo keliu Vakarai kaišios pagalius į mūsų reformų, socialinių-ekonominių pakeitimų ratus. Reikia būti pasiruošusiems tam, kad Vakarai vis dažniau pateiks mus įvairias „sąskaitas“ – pavyzdžiui, jeigu mes bandysime vykdyti mūsų ekonomikos deofšorizaciją. Per JAV, Didžiosios Britanijos ir kitų Europos valstybių teismus neišvengiamai prasidės bylinėjimaisi su sąvininkais ofšorinių kompanijų arba jų atstovais su išgalvotais reikalavimais padengti „nuostolius“.

Maždaug tokios pačios reakcijos reikia laukti tuo atveju, jeigu Rusija nutars išeiti iš Pasaulio prekybos organizacijos, apribodama užsienio investicijas arba netgi įvesdama užsienio investuotojų pelnų reparacijas Rusijoje. Mes turime būti tam pasirengę, kad gali atsirasti būtinybė išstatyti priešpriešines„sąskaitas“ mūsų vakarų „partneriams“. Pats stambiausias iš visų galimų priešpriešinių „sąskaitų“ – mūsų reikalavimai JAV dėl kompensacijos už humanitarinį nuostolį, padarytą Rusijai „urano sandorio“.

Šaltinis:

http://3rm.info/main/66477-vyu-katasonov-afera-tysyacheletiya-zavershilas.html

Valentinas Katasonovas: Bastrykinas turi užsiimti Medvedevu. A.Navalnas kaltina D.Medvedevą korupcija (2 video)

Tyrimo komiteto pirmininkas Aleksandras Bastrykinas turi perlaužti situaciją kovoje su korupcija, mano Maskvos universiteto tarptautinių finansų katedros prof. Valentinas Katasonovas. Jo nuomone persilaužimas įmanomas tiktai įvedus turto konfiskacijos juridinę normą ir užkirtus kelią kapitalo laisvam judėjimui per valstybės sieną. Šiuo metu Rusijos oligarchai išveda savo kapitalus į užsienio jurisdikciją, visų pirma tai Rusijai nedraugiška Ukrainą. Čia Rusijos investicijos užima pirmą vietą. Katasonovas pažymėjo, kad Rusijos premjeras D.Medvedevas turi paneigti A.Navalno kaltinimus dėl korupcijos, o jei to nepadarys, piliečiai turės pagrindo abejoti jo veiklos skaidrumu. Profesorius reiškia nuomonę, kad Navalno kaltinimai nėra be pagrindo.

Višegrado grupės valstybės pasisakė prieš diskriminacija maisto produktais

Lenkijos, Čekijos, Slovakijos ir Vengrijos valstybių premjerai, susirinkę Varšuvoje vasario 2 dieną, pasisakė prieš vykdomą diskriminaciją maisto produktais. Ria.ua rašoma, kad jau senai vyksta diskusija, kad gėrimai ir mėsos gaminiai, kuriuos transnacionalinės kompanijos tiekia į Vakarų Europą, yra geresnės kokybės, nei tiekiami Rytų Europos valstybių gyventojams.

„Produktai Čekijoje iš ES valstybių Vokietijos ir Austrijos, pagal sudėtį ir kokybę skiriasi, nuo produktų tiekiamų į Čekiją“,- pasakė čekų aktyvistas Jan Miklas po atliktų tyrimų laboratorijoje.

Slovakijos žemės ūkio ministras Marian Jurečka pateikė Europos komisijai skundą, kuriame nurodoma, kad nežiūrint į vienodas pakuotes ir produktų sudėties markiruotes, eksportuojamų į Vakarų Europos valstybes maisto gaminių kokybė skiriasi. Nepaisant to, Europos komisija atsisakė tirti šį klausimą, kuris, jos nuomone, neturi principinės reikšmės.

Dabar šį Rytų Europos gyventojų diskriminacijos klausimą iškėlė visos keturios Višegrado valstybės premjerų susitikime Varšuvoje.

Čekų policininkai solidarizuojasi su švedų kolega, kuris persekiojamas valdžios už tai, kad paviešino imigrantų nusikaltimus

Čekų policininkai rengia demonstraciją, kad paremti savo kolegą iš Švedijos Peter Springare, kuris papasakojo apie imigrantų nusikaltimus Švedijos ir už tai yra Švedų valdžios persekiojamas. Apie tai informavo čekų portalas Seznam.

Portale rašoma, kad „Švedų policijos karininkas Peter Springare sausio mėnesį Feisbuke dėl politkorektiškumo taisyklių, pagal kurias šalyje slepiami nusikaltėliai, įvykdę tokius nusikaltimus, kaip išprievartavimai, plėšimai, muštynės. Tuo tarpu, absoliučią daugumą šių nusikaltimų jo mažame Erebru miestelyje įvykdo išeiviai iš Afganistano, Irako, Sirijos, Somalio, Turkjos. Bet apie tai Švedijoje nepriimta kalbėti, todėl Springare gali dabar nubausti.“

„Panašūs bandymai nuslėpti tiesą prisidengiant „politkorektiškumu“, kurie dabar pasireiškia Švedijoje, gali ES rėmuose su laiku išplisti ir pas mus, todėl geriau iš anksto pasisakyti prieš juos“, - pareiškė vienas iš protesto demonstracijos organizatorių, Pragos policijos darbuotojas Lukaš Hainz.

Portalo duomenimis, Čekijos policijos prezidiumas neprieštarauja penktadienį rengiamai akcijai.

Gal persekiojamą Švedų policininką, palaikys S.Skvernelis ir jo kolegos?

Austrijos teismas pagaliau ėmė bausti „pabėgėlius“ prievartautojus

Teismo sprendimas griežtas: iki 13 metų kalėjimo už grupinį išprievartavimą aštuoniems „pabėgėliams“ iš Irako.

2015 metais, tuo pačiu metu, kai įvyko masiniai prievartavimai Kiolne, keturi „pabėgėliai“ iš Irako Naujus metus švenčiančią Vienos miesto centre 28 metų merginą pasikvietė į restoraną, nugirdė (2 promilės alkoholio kraujyje), o tada leisgyvę nuvilko į butą ir išprievartavo. Prie keturių merginą nugirdžiusių nusikaltėlių šiame bute prisijungė dar penki prievartautojai irakiečiai.

Visus įkalčius policija atrado tų „pabėgėlių“ telefonuose: maršrutą, filmuotus kadrus, pagyras giminėms ir draugams iš nusikaltimo vietos, aukos įžeidinėjimus. Tai paneigė nusikaltėlių versiją, kad auka tai darė savo noru.

Prievartautojai buvo 22 – 48 metų amžiaus tarpusavyje susieti giminystės ryšiais. Prokuroro žodžiais, auka buvo šoko būsenoje ir negalėjo priešintis.

Prisiekusiųjų teismas 48 metų vyrą išteisino, nes šis išprievartavime nedalyvavo, kitiems prievartautojams buvo skirtos bausmės iki 15 metų kalėjimo. Prisiekusieji atsižvelgė į tai, kad auka buvo rimtai sužalota ir buvo „kankinimo būklėje.“ Teisėjas atrado švelninančia aplinkybe tiktai tai, kad du nusikaltėliai „padėjo nustatyti tiesą“. 22 metų nusikaltėlis todėl gavo mažiausią bausmę – 9 metus kalėjimo.

Kaip rašo Krone, išgirdę nuosprendį įkalintieji apsiašarojo, aiškino, kad gailisi, nors anksčiau, iki nuosprendžio paskelbimo, tik vienas iš jų prisipažino esąs kaltas ir sakė, kad gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Ar irakiečiai bus deportuoti iš šalies dar nėra aišku. VRM atstovas spaudai Каrl-Heinz Grundböck sakė, kad ilgus nusikaltėliai „pabėgėliai“ nebuvo deportuojami iš šalies.

Artimiausiu metu Austrijos Aukščiausias teismas turi svarstyti bylą dėl 10 metų berniuko išprievartavimo Vienos baseine.

2015 metų gruodžio 2 dieną  20 -metis „pabėgėlis“ iš Irako Vienos miesto baseine „Wien-Meidling“ išprievartavo dešimties metų berniuką. Berniukas patyrė daugybinius kūno sužalojimus ir buvo gydomas vaikų klinikoje AKH. Įtariamasis nusikaltėlis buvo policijos sulaikytas nusikaltimo vietoje. „Pabėgėlis“ įtempė berniuką į nusirengimo kabiną ir ten jį išprievartavo. Po to jis grįžo į baseiną ir toliau jame plaukiojo, šokinėjo nuo tramplino.

Už vaiko išprievartavimą ir sunkius kūno sužalojimus šis arabas išsigimėlis buvo areštuotas. Nusikaltėlis į Austriją pakliuvo Balkanų maršrutu 2015 metų balandžio 13 dieną.

Iškrypėlis pareiškė policijai, kad tai padarė impulsyviai, nes keturis mėnesius neturėjo lytinių santykių. Jis pasakė, kad Irake jis turi žmoną ir vaikų. Pedofilas prisipažino, kad „padarė klaidą“. Paklaustas, ar leidžiami pedofiliniai santykiai Irake, jis pasakė, kad tokie santykiai yra uždrausti visame pasaulyje. Policija ilgą laiką slėpė šį nusikaltimą, “kad apsaugoti auką”. Kada gandai apie išprievartavimą pateko į socialinius tinklus, Austrijos policija pranešė, kad jie turi būti atsargūs, kada kalba eina apie migrantus, nes „jie daug ką pergyveno“, bet pažadėjo, kad nusikaltėliui nebus nuolaidų.

Nusikaltėliui už berniuko išprievartavimą teismas skyrė labai švelnią keturių metų įkalinimo bausmę. Manoma, kad po aukščiau minėto precedento su 8 nuteistais prievartautojais irakiečiais, Aukščiausias teismas sugriažtins baismę pederastui iš Irako.