Auksas beveik dvigubai brangesnis nei 2022 m. – pagrindinis kainų augimo veiksnys yra Kinija

 

Kartais pasaulio politika tampa juntama kasdieniame gyvenime. Kinija ir kitos šalys perka didelius aukso kiekius, nes nori tapti nepriklausomos nuo dolerio. Tai turi pasekmių jaunavedžiams visame pasaulyje.

Trumpai:

• Auksas kainuoja apie 3300 JAV dolerių (2850 eurų) už unciją, todėl paklausa auksiniams papuošalams ir vestuviniams žiedams smarkiai sumažėjo.
• Kainas didina centriniai bankai, kurie smarkiai didina savo aukso atsargas.
• Kinija prisipažįsta, kad nuo 2000 m. savo oficialias aukso atsargas padidino šešis kartus.
• Ekspertai teigia, kad neoficialiai šis skaičius turėtų būti daug didesnis.
• Vokietijos aukso atsargos taip pat pelno iš kylančios aukso kainos.

Prekybininkų ir finansų sektoriaus vertinimu, beveik nesustabdomas aukso kainos kilimas tęsis. Londono Pasaulinė aukso taryba (WGC World Gold Council) savo naujausioje prognozėje numato tolesnį kainos kilimą antroje metų pusėje, nors ir šiek tiek sulėtėjusį.

Tai jaučia ne tik jaunavedžiai visame pasaulyje: auksas tapo toks brangus, kad, WGC duomenimis, pasaulinė juvelyrinių dirbinių gamintojų paklausa šiemet smarkiai sumažėjo – nuo 435 tonų pirmąjį ketvirtį iki 356 tonų antrąjį ketvirtį.

Centriniai bankai kaip kainų varikliai

Kaina už vieną trojos unciją (31,1 gramo) šiuo metu yra 3363,01 dolerio (2902,15 euro, 2025 m. rugpjūčio 3 d. duomenys), beveik dvigubai didesnė nei 2022 m. Pagrindiniai kainos veiksniai yra Kinijos ir kitų šalių centriniai bankai, kurie nori sumažinti priklausomybę nuo dolerio ir nuolat didina savo aukso atsargas. Remiantis neseniai paskelbtu JAV investicinio banko „Goldman Sachs“ vertinimu, iki 2026 m. vidurio kaina gali pakilti iki 4000 dolerių.

„Kol centriniai bankai toliau didins savo aukso atsargas, aukso kaina nesumažės, o tik didės“, – sako Michael Eubel, didžiausio Vokietijos aukso prekybininko „BayernLB“ tauriųjų metalų verslo vadovas. Finansų pasaulyje „didėjimas“ reiškia kainų kilimą, o „mažėjimas“ – kainų kritimą. „Nesvarbu, ar pasaulyje didėja netikrumas, auksas jau 5000 metų turi reputaciją, kad jį galima iškeisti net krizės metu“, – sako Eubel.

Rekordinės kainos vilioja: kodėl didžiuliai aukso kiekiai plūsta iš Europos į Niujorką

„Per pastaruosius metus centriniai bankai visame pasaulyje įsigijo apie 1000 tonų aukso“, – sako Benjaminas Summa, taip pat Miunchene įsikūrusios prekybos įmonės „Pro Aurum“ atstovas spaudai.

„Didžioji dalis šio kiekio teko Kinijai.“ Be centrinių bankų pirkimų, B. Summa nuomone, svarbų vaidmenį vaidina geopolitinės įtampos, ekspansyvi daugelio centrinių bankų pinigų politika ir infliacijos baimė.

Kinija įsigyja daugiau, nei prisipažįsta

Nuo šimtmečio pradžios Kinija, remiantis WGC duomenimis, beveik šešis kartus padidino savo oficialias aukso atsargas – nuo 395 tonų iki 2292 tonų pirmojo ketvirčio pabaigoje. Tai reiškia, kad Kinijos nacionalinis aukso lobis yra septintas pagal dydį pasaulyje. Tačiau nemažai ekspertų yra įsitikinę, kad Pekino vadovybė iš tiesų padidino savo atsargas daug labiau.

„Ar galima tikėti oficialia statistika? Ne“, – sako Eubel. „Manau, kad Kinijos aukso atsargos yra daug didesnės. Mano vertinimu, Kinija antrinėse rinkose įsigijo mažiausiai dar 500 tonų.“

Pardavėja Kinijos Šenjango mieste pristato aukso papuošalus.

Be to, Kinija yra didžiausia aukso gamintoja pasaulyje. „Jo eksportuojama labai mažai“, sako BayernLB aukso ekspertas.

Motyvas: nepriklausomybė nuo dolerio

Nėra paslaptis, kad Kinijos komunistų partija siekia išplėsti savo įtaką pasaulyje. Šiam statusui reikalingos atitinkamos aukso atsargos. Tačiau Kinija nėra vienintelė šalis, kuri perka auksą. „Šios valstybės nori tapti nepriklausomos nuo JAV dolerio, todėl vis labiau pasikliauja fiziniu auksu“, – sako Summa.

Auksas: nepaisant rekordinių kainų, vis daugiau privačių investuotojų pripažįsta jo ypatingą vertę

Pavyzdžiui, Indija, Jungtiniai Arabų Emyratai ar Kataras. Šiais metais aktyviausia yra Lenkija, kuri, pagal WGC duomenis, iki šiol yra pirmauja su daugiau nei 48 tonomis. Pagal oficialius duomenis, ilgą laiką didžiausia aukso pirkėja buvo Rusija, tačiau nuo 2020 m. ji vėl apribojo savo pirkimus.

Vokietijos aukso atsargos tampa vertingesnės

Vienas iš šios tendencijos naudos gavėjų yra Bundesbankas, kuris yra oficialiai antras pagal dydį aukso lobis pasaulyje: pagal Bundesbanko metinę ataskaitą, 2024 m. pabaigoje Vokietijos valstybės aukso atsargos buvo vertos 270 mlrd. eurų, o dėl sparčiai kilusių kainų tai buvo 69 mlrd. eurų daugiau nei prieš metus. Pagrindas buvo 80 700 eurų už kilogramą kaina.

Šiuo metu kaina už kilogramą pakilo iki maždaug 92 600 eurų. Tai atitiktų dar apie 40 milijardų eurų pelną, tačiau atsiskaitymas bus atliktas tik metų pabaigoje.

Pirmoji šalių, turinčių didžiausias aukso atsargas, sąraše yra JAV su daugiau nei 8100 tonų, po jos eina Vokietija. Vokietijos federalinis bankas neperka aukso, o šiek tiek mažina savo atsargas. Pastaraisiais metais nedidelis kiekis buvo perduotas Vokietijos finansų ministerijai, kuri iš jo kalė aukso monetas ir jas pardavė.

Dalis Vokietijos aukso saugoma Niujorke – ir ten turėtų likti

Valstybės lobis nėra saugomas tik Vokietijoje: 1236 tonos yra saugomos, kaip manoma, didžiausiame pasaulyje seife Federalinės rezervų banko Niujorke, dar 405 tonos saugomos Anglijos banke Londone. Šios dvi metropolijos yra svarbiausios aukso prekybos vietos.

„Svarbiausi veiksniai, lemiantys aukso atsargų paskirstymą, yra saugumas ir prekybinis patrauklumas, kad prireikus būtų galima parduoti auksą arba iškeisti jį į užsienio valiutą“, – sako Vokietijos federalinio banko atstovas. „Niujorko Federalinis rezervų bankas yra ir lieka svarbi mūsų aukso saugykla.“

Nuo JAV prezidento Donaldo Trumpo perrinkimo niekas nepasikeitė. „Neabejojame, kad Niujorko Fed yra patikimas partneris saugant mūsų aukso atsargas.“

Pasekmės santuokai

Auksą turintys žmonės gali džiaugtis, o auksą perkantys turi vis giliau kišti ranką į kišenę. Tai galioja ne tik investuotojams. Kapitalo rinkos sukeltas aukso kainos kilimas turi pasekmių juvelyrams visame pasaulyje ir jų klientams.

Pardavimai išaugo, nors parduotuvės neperkelia visų padidėjusių pirkimo išlaidų klientams: „Kainos iš tiesų smarkiai išaugo, bet ne taip, kaip aukso kaina“, – sako Joachim Dünkelmann, Vokietijos juvelyrų asociacijos direktorius.

Juvelyras Dubajuje. Tačiau ne viskas, kas blizga, yra auksas.

Tai matyti, pavyzdžiui, iš vestuvių skaičiaus: pagal Vokietijos statistikos tarnybos duomenis, 2019 m. Vokietijoje susituokė 416 324 poros, o 2024 m. – 349 221. Pasak Dünkelmann, net prieš sparčią aukso kainų kilimą vidutinės vestuvinių žiedų kainos nuolat augo. „Mažėjantis santuokų skaičius nereiškia, kad vestuvinių žiedų pramonė gauna mažesnes pajamas.“

Vokietijos aukso papuošalų rinka klesti nepaisant kylančių kainų ir demografinių pokyčių. Pasak Juvelyrų asociacijos, po apyvartos nuosmukio 2023 ir 2024 m. buvo pasiekti rekordiškai aukšti rodikliai. „Prabangos prekių rinka, atrodo, atsiskyrė nuo bendros pirkimo nuotaikos ir pasaulio krizių“, sako Dünkelmann. 

https://www.epochtimes.de/wirtschaft/gold-fast-doppelt-so-teuer-wie-2022-massgeblicher-preistreiber-ist-china-a5207401.html

Antakalnio bendruomenė džiaugiasi seniūno Algio Strelčiūno ir jo kolektyvo darbais

 

Eina penktas mėnuo, kai sostinės Antakalnio mikrorajonas turi naują seniūną Algį Strelčiūną, o darbų atlikta daugiau, negu per pastaruosius du dešimtmečius nuveikė jo pirmtakai.

Kiekvieną dieną užsukame pasivaikščioti į Sapiegų parką, kur yra Seniūnijos būstinė, ir akys džiaugiasi matant permainas.

Sapiegų parke sintetine danga jau padengtos vaikų žaidimų aikštelės (pirma nuotrauka), suremontuota asfalto takų ir kelių danga, želia naujai užsėta žolė, sutvarkyti gėlynai. Šeštadienį matėme frezuojant senus kelmus, o šiandien baigiama tvarkyti šiukšlių konteinerių aikštelė.

Nauja asfelto danga ir aptverta atliekų aikštelė Sapiegų parke

Naujai užsėti išmindžioti parko vejos plotai

Seniūnui talkina vyriausioji specialistė Rima Pečkienė. Jos pastangų dėka, pavyzdžiui, P.Vileišio gatvėje buvo sutvarkyta daugiau nei prieš metus atsiradusi įgriūva. Gerb. Rimą supažindinome ir su mūsų namo (P.Vileišio 15) kieme atsiradusių, po greta esančio tako tiesimo, balų problema.

Sužinojome, kad artimiausiu metu numatoma tvarkyti “pavargusius” Sapiegų parko šviestuvus, o sekančiais metais bus toliau plečiamas vaikų žaidimų aikštynas. 

Publikacijos autorius su seniūnu Algiu Strelčiūnu ir vyr.specialiste Rima Pečkiene

Kaip jau minėjau, seniūnui ir jo bendradarbiams rūpi ne tik parko teritorija. Intensyviai atnaujinami ir keičiami suoliukai, akį džiugina atsirandantys gėlynai.

Antakalnio seniūnijos pavyzdys parodo, kokį pagreitį įgauna įstaigos veikla, kai jai ima vadovauti žmogus, mylintis savo darbą, savo miestą ir jo žmones.

Ačiū!

PROTESTAS DĖL CICHANOUSKIAMS SUTEIKTŲ PRIVILEGIJŲ PANAIKINIMO

 

Rugpjūčio 8 d. (penktadienį) 12:00 val. kviečiu į protesto akciją prie Užsienio reikalų ministerijos (J. Tumo-Vaižganto g. 2, Vilnius), reikalaujant panaikinti valstybės suteiktas privilegijas Cichanouskių šeimai ir akreditaciją organizacijai, pasivadinusiai „Baltarusių demokratijos atstovybe“, vadovaujamai Sviatlanos Cichanouskajos.

Palaikau kovą už suverenią ir demokratišką Baltarusiją bei iš tiesų perspektyvios bei Lietuvai palankios opozicijos paieškas, tačiau „Baltarusių demokratijos atstovybė“, 2021 m. akredituota Užsienio reikalų ministerijos sprendimu, naudojasi Lietuvos suteiktu svetingumu ir užsiima ne opozicijos Lukašenkos režimui kūrimu, bet ANTROS Baltarusijos kūrimu Lietuvos teritorijoje.

Pabrėžtini šie esminiai argumentai:

- Atstovybės vadovė S. Cichanouskaja nesugebėjo aiškiai pasmerkti baltarusių visuomenėje plintančios litvinizmo teorijos, prieštaraujančios Lietuvos istorinei ir valstybinei tapatybei;

- Ji viešai kritikavo nacionalinio saugumo sumetimais grįstus ketinimus riboti imigraciją iš Baltarusijos, taip parodydama, kad adekvačiai nevertina hibridinių grėsmių, kylančių Lietuvai iš Rusijos ir Baltarusijos;

- Jos sutuoktinis Siarhejus Cichanouskis yra viešai reiškęs palaikymą Krymo aneksijai bei kalbėjęs apie autonominio baltarusių rajono kūrimą Lietuvoje, iš esmės kvestionuodamas Lietuvos politinę santvarką ir teritorinį vientisumą;

- S. Cichanouskaja neragina savo tautiečių mokintis lietuvių kalbos ir nei pati, nei jos vyras jos nesimoko. Tai įrodo nepagarbą Lietuvai;

- Cicahnouskiai neatsako į savo tautiečių keliamus klausimus kur išleido 175 mln. paramą. Lietuva privalo pareikalauti viešai atsiskaityti, ką demokratinė opozicija nuveikė su visų valstybinių ir privačių subjektų suteikta finansine parama;

- Akreditacija suteikta be tarptautinio ar nacionalinio teisinio pagrindo – tam neįpareigoja nei Vienos konvencija, nei Lietuvos įstatymai;

- Tokia atstovybė neprisideda prie tarptautinio Lietuvos įvaizdžio stiprinimo, o priešingai – kompromituoja ją kaip silpną, savo interesų apginti negebančią valstybę;

- Šios įstaigos politinis legitimumas kelia pagrįstų abejonių.

Todėl protestu reikalaujama:

- Nedelsiant panaikinti Užsienio reikalų ministerijos suteiktą akreditaciją Sviatlanos Cichanouskajos vadovaujamai „Baltarusių demokratijos atstovybei“;

- Nutraukti šios atstovybės finansavimą iš Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų;

- Griežtai reaguoti į bet kokius Baltarusijos (taip pat opozicijos) politikų pasisakymus, kurie kertasi su Lietuvos nacionaliniais interesais, menkina jos valstybingumą, iškraipo mūsų šalies istorijos faktus.

Renginio nuoroda: https://fb.me/e/boCjLEaGT

John Mearsheimer: Pavojus išliks, jei Ukrainos ir Rusijos karas taps įšaldytu konfliktu

 

Daniel Davis / Deep Dive laidoje tęsia Tucker Carlson interviu pradėtą pokalbį su prof. John Mearsheimer apie Rusijos-Ukrainos karinį konfliktą.

Plačioje diskusijoje su profesoriumi Johnu Mearsheimeriu jis teigia, kad net ir po to, kai karas Ukrainoje taps „įšaldytu konfliktu“ – greičiausiai baigsis be oficialaus taikos susitarimo – jis išliks labai pavojingas. Mearsheimer prognozuoja, kad Rusija taps de facto nugalėtoja, užims daugiau Ukrainos teritorijos ir paliks neveikiančią Ukrainos valstybės liekaną. Jis įspėja, kad Vakarų nesėkmė ir pažeminimas paskatins rizikingas pastangas pakeisti rezultatą, o tai gali vėl įžiebti konfliktą.

Mearsheimer atmeta Donaldo Trumpo pasiūlytą 10 dienų paliaubų terminą ir vėlesnes muitų grėsmes kaip nerealias ir kontraproduktyvias, teigdamas, kad Rusija nėra suinteresuota tokiomis sąlygomis, kurių Vakarai taip pat nepriims. Trumpo nepastovi diplomatija ir ekonominės grėsmės, įskaitant Indiją ir JAV sąjungininkes, tokias kaip Japonija ir Pietų Korėja, kenkia pasauliniam pasitikėjimui JAV ir verčia kitas valstybes persvarstyti savo sąjungas, ypač kai Kinija išnaudoja didėjantį nesutarimą.

Struktūriškai Mearsheimer mano, kad Rytų Azijos šalys turi stiprių paskatų susivienyti su JAV dėl geografinės padėties ir regioninių grėsmių, tačiau jis įspėja, kad tolesnis Amerikos diplomatinis „netinkamas elgesys“ gali pakenkti šioms santykiams. Tuo tarpu JAV įsipareigojimai Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje riboja jos gebėjimą pereiti prie Azijos, kad atsvertų Kinijos įtaką – jo nuomone, tai yra strateginė nesėkmė.

https://www.youtube.com/watch?v=OOe79Ftul5s

Video vertimas į rusų kalbą.

https://www.youtube.com/watch?v=HB9G9uhzN-M

John Mearsheimer: JAV, Izraelis, karas Ukrainoje ir pasaulio ateitis. Atviras pokalbis su Tuckeriu Carlsonu

 

Prieš kelias dienas pasirodęs Tucker Carlson interviu su prof. John Mearsheimer sukėlė didžiulį pasaulio visuomenės susidomėjimą. Žemiau pateikiu šio interviu apžvalgą, paskelbtą lenkų dienraštyje Polonia Christiana 24, video originalą ir jo fragmentą rusų kalba, paskelbtą ukrainiečių blogerio.

Jungtinės Valstijos yra giliai įsitraukusios į Izraelio rėmimą, netgi priešingai savo interesams. Tai atneša didelių nuostolių, bet tai yra Izraelio lobistų veiklos rezultatas. Kalbama tiek apie žydus, tiek apie protestantų sionistus. Apie tai kalbėjo prof. John Mearsheimer.

John Mearsheimer yra politikos mokslų profesorius Čikagos universitete. Jis yra daugelio svarbių knygų, tarp jų „Didžiųjų valstybių politikos tragizmas“, autorius. Jis jau daugelį metų plėtoja agresyvaus realizmo teoriją, kuri paaiškina santykius tarp valstybių. Tuckerio Carlsono laidoje jis kalbėjo apie JAV politiką Izraelio atžvilgiu, pasaulio ateitį Kinijos kontekste ir karą Ukrainoje.

Mearsheimer kalbėjo apie gilų JAV įsitraukimą į besąlygišką Izraelio rėmimą, kuris, kaip jis pabrėžė, Amerikai tiesiog labai kenkia.

– Yra situacijų, kai Izraelis ir Jungtinės Valstijos turi panašius interesus. Tačiau kartais jų interesai skiriasi. Jungtinėse Valstijose yra vadinamasis Izraelio lobi. Jo įtaka yra tokia didelė, kad Jungtinės Valstijos yra priverstos besąlygiškai remti Izraelį. Kitaip tariant, nesvarbu, ką daro Izraelis, mes vis tiek turime jį remti. Lobi yra labai veiksmingas. Jis yra labai galingas. Jis yra toks veiksmingas, kad galiausiai mes visada besąlygiškai remiame Izraelį, – sakė jis.

– Tai reiškia, kad tais atvejais, kai Izraelio interesai nesutampa su Amerikos interesais, mes vis tiek remiame Izraelį. Mes remiame Izraelio interesus, o ne Amerikos interesus, – pažymėjo jis.

Kaip paaiškino profesorius, Amerikos interesas yra išlaikyti taiką Artimuosiuose Rytuose. Karai šiame regione kenkia Amerikai. Visų pirma todėl, kad į juos įtraukiami Amerikos kariai, o tai yra nereikalinga.

Mearsheimer pabrėžė, kad Izraelio lobistai JAV yra ne tik žydai. Tai taip pat ir krikščionys sionistai – iš tiesų jie yra šių lobistų branduolys.

Krikščionių sionistai tiki, sakė jis, kad kol Izraelis nekontroliuoja didesnės teritorijos, t. y. kol nevaldo visos teritorijos, kuri jam priklauso, tol nebus Kristaus antrojo atėjimo. „Krikščioniškieji sionistai dėl religinių priežasčių yra giliai įsitraukę į Izraelio užkariavimų rėmimą ir Izraelio teritorijos plėtros palaikymą“, – sakė jis.

Mearsheimer atkreipė dėmesį, kad krikščioniškojo sionizmo perspektyva visiškai ignoruoja faktą, kaip žydai elgiasi su krikščionimis. „Žydai dažnai elgiasi su krikščionimis taip pat blogai, kaip ir su musulmonais. Neseniai buvo subombarduota katalikų bažnyčia šiaurinėje Gazos dalyje. Trumpas buvo įsiutęs, kai apie tai sužinojo. Jis paskambino Netanjahu ir liepė jam atsiprašyti. Netgi popiežius sureagavo į šį bombardavimą. Nepaisant to, kritika yra gana ribota. Galiausiai beveik niekas Vakarų pasaulyje Izraelio nekritikuoja iš tikrųjų reikšmingai, – pridūrė jis.

Pasak mokslininko, Izraelio politika gali žydams sukelti rimtų problemų.

– Atėjo atpildo laikas. Ne Izraelio atakų forma, bet žydų Vakarų, JAV ar Europoje atakų forma. Manau, kad tai reali galimybė. Tikiuosi, kad taip neatsitiks. Tačiau negalima nuvertinti arabų ir musulmonų pasaulyje gyvenančių žmonių, kurie yra tikrai įsiutę dėl įvykių Gazoje, skaičiaus, – pažymėjo jis.

Mearsheimer priminė, kokios buvo 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolio prieš Pasaulio prekybos centrą aplinkybės. Pasak jo, verta jas išnagrinėti, kad būtų galima nuspręsti, ar JAV ir Izraelio aljansas yra naudingas, ar ne.

„Chalid Šajch Muhammad, pagrindinis teroro aktų organizatorius, šiuo metu laikomas Gvantanamo kalėjime, ir Osama bin Ladenas – abu aiškiai pareiškė, kad tikroji 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolio prieš Jungtines Valstijas priežastis buvo JAV parama Izraelio politikai prieš Palestiną“, – teigė profesorius.

– Amerikoje paprastai manoma, kad Izraelis neturi nieko bendro su rugsėjo 11-ąja, o musulmonai mus užpuolė, nes nekenčia to, kas mes esame. Nieko nėra toliau nuo tiesos. Chalid Šajch Muhammad ir Osama bin Ladenas aiškiai pareiškė, kad tai buvo susiję su JAV politika Izraelio atžvilgiu, – pridūrė jis.

Profesorius taip pat kalbėjo apie tai, kaip, jo nuomone, atrodys tarptautinė situacija artimiausiais metais.

– Jei pažvelgsime 10 ar net 20 ar 30 metų į priekį, manau, kad tarptautinę sistemą ir toliau dominuos trys šalys – Jungtinės Valstijos, Kinija ir Rusija. JAV ir Kinija bus didžiausios planetos galios. JAV ir Kinijos konkurencija per ateinančius dešimt metų ir toliau turės didesnį poveikį tarptautinei politikai nei bet kas kitas, – sakė jis.

Įdomu tai, kad, pasak Mearsheimerio, šioje konkurencijoje stiprės Jungtinės Valstijos.

Profesorius sakė, kad tai visų pirma susiję su demografija. Kinijos gyventojų skaičius sparčiai mažės, o Amerikos – ne. Amerika turi didesnį gimstamumo rodiklį nei Kinija ir gali pasinaudoti imigracija. Kinija neturi šių pranašumų.

Mearsheimer priminė, kad yra du veiksniai, leidžiantys sukurti karinę galią: turtas ir gyventojų skaičius. Artimiausius dešimtmečius Jungtinės Valstijos abiem šiais atžvilgiais tikriausiai bus gana geros būklės.

Kai žmonės sako, kad Jungtinės Valstijos silpsta, jie yra teisūs tuo atžvilgiu, kad Kinijos galia išaugo. Dėl to santykinė JAV galia – galia, matuojama Kinijos atžvilgiu – tiesiog sumažėjo. Tačiau Amerika vis dar yra galingesnė – ir ilgalaikėje perspektyvoje atotrūkis tarp JAV ir Kinijos galios didės Amerikos naudai, mano Mearsheimer.

– Turime konkurenciją, kurioje Amerika vis dar yra galingesnė už Kiniją. Tačiau kinai artėja. Taigi, palyginti su Kinija, mes prarandame galią. Manau, kad per ateinančius dešimt metų taip bus ir toliau, mes palyginti silpnėsime. Ne labai, bet šiek tiek. Tačiau po 10 metų Amerika vis dar bus galingiausia valstybė sistemoje, o kinai bus šiek tiek už mūsų. Jei pažvelgsime į ateinančius dešimtmečius, 30–40 metų, mano nuomone, Amerika padidins savo pranašumą prieš Kiniją. Kalbama apie demografiją. Dėl vieno vaiko politikos Kinijos gyventojų skaičius žymiai mažės. Mūsų gyventojų skaičius, net ir be imigracijos, nesumažės taip smarkiai. Mes dar turime imigraciją kaip kozirį rankovėje. Mes galime priimti imigrantus, kaip darėme praeityje, ir išlikti geros būklės. Todėl manau, kad ilgalaikėje perspektyvoje JAV ateitis atrodo gana gera, bent jau grynųjų galių atžvilgiu, – sakė jis.

Jis pridūrė, kad JAV politika gali būti, žinoma, neišmintinga arba tiesiog kvaila, tačiau tai yra atskiras klausimas.

Pasak Mearsheimerio, karo su Kinija dėl Taivano pradžia artimoje ateityje yra mažai tikėtina. „Problema ta, kad tai būtų kinams labai sudėtinga karinė operacija. Ji būtų susijusi su jūrų invazija. Kinai turėtų įveikti Taivano sąsiaurį, o tai didelis vandens baseinas. Jūrų invazijos yra labai sudėtingos, o visos tikimybės rodo, kad amerikiečiai ateitų Taivanui į pagalbą“, – nurodė jis.

Profesorius taip pat priminė, kad, skirtingai nei amerikiečiai, kinai nevykdo reguliarių karų. „Paskutinį kartą kinai karą vykdė 1979 m.“, – pabrėžė jis.

Mearsheimer taip pat kalbėjo apie padėtį Ukrainoje. Jo nuomone, svarbiausi yra du aspektai: ginklavimasis ir žmogiškieji ištekliai. Ginklavimosi srityje Ukraina yra labai priklausoma nuo Vakarų, o prezidentas Donaldas Trumpas aiškiai nurodė, kad nebus toks palankus Ukrainai kaip Joe Bidenas. Kalbant apie žmogiškąsias jėgas, Ukrainos padėtis yra labai bloga – tai tiesiog susiję su kiekvienos pusės turimų karių skaičiumi. Įvykiai mūšio lauke rodo, kad rusai laimi – lėtai, bet nuosekliai. Todėl galiausiai viskas greičiausiai baigsis konflikto įšaldymu.

– Konfliktas bus išspręstas mūšio lauke. Rusai pasieks bjaurią pergalę ir konfliktas bus įšaldytas, – teigė jis. Karą baigti derybų būdu neįmanoma, nes rusai turi konkrečius reikalavimus, kurie Ukrainai yra nepriimtini. Maskva reikalauja, kad Ukraina pripažintų Krymo ir keturių rytinių regionų aneksiją, atliktų giluminį nusiginklavimą ir atsisakytų narystės NATO. Kijevas nesutinka su tuo, todėl susitarimo tiesiog nebus, o karas bus išspręstas kovos būdu.

https://pch24.pl/john-mearsheimer-usa-izrael-i-przyszlosc-swiata-mocna-rozmowa-z-tuckerem-carlsonem/

Johnas Mearsheimeris: Palestiniečių genocidas ir kaip Vakarai buvo apgauti jį remti.

Johnas Mearsheimeris: Tai, kas vyksta Gazoje, yra genocidas. Jungtinės Valstijos neturėtų su tuo turėti nieko bendra.

https://www.youtube.com/watch?v=2VXbY4V7LCk

Skyriai:

0:00 Naujausia informacija apie Ukrainos ir Rusijos karą

5:13 Absurdiška Vakarų rusofobija

15:47 Kodėl mes vis dar turime NATO?

25:29 Auganti Kinijos grėsmė ir kaip JAV ją įgalino

39:30 JAV marionetė, vadinama Zelenskiu

41:48 Didžiausi Donaldo Trumpo iššūkiai baigiant karą

48:14 Kodėl JAV užsienio politikos isteblišmentas yra toks aršus Artimųjų Rytų karų atžvilgiu

51:10 Kodėl JAV pirmiausia gina Izraelio interesus

56: 13 Palestiniečių genocidas

1:05:32 Sionistų misija dėl Didžiojo Izraelio

1:11:24 Izraelio lobistų galia

1:20:53 Bandymai užčiaupti Izraelio kritiką

1:32:58 Kodėl krikščionys Vakaruose remia Izraelio vykdomas krikščionių žudynes Artimuosiuose Rytuose?

1:38:10 Didėjantis jaunimo priešiškumas Izraeliui

1:42:45 Kodėl mes nežinome nė vieno iš šių karų aukų skaičiaus?

1:53:27 Autoritarizmas, užkrėtęs Izraelį

1:55:25 Ar Izraelis atstatys trečiąją šventyklą?

1:58:22 Ką slepia 9/11, Epšteino ir JFK bylos?

2:01:07 Pasaulinės scenos ateitis

2:08:26 Ar kils JAV ir Kinijos karas dėl Taivano?

Interviu video fragmento vertimas į rusų kalbą.

https://www.youtube.com/watch?v=6bxGTQKh_uw

"Nuo 1994 m. pradėjome plėsti NATO į rytus. Buvo akivaizdu, kad anksčiau ar vėliau tai sukels konfliktą su Rusija. Taip ir įvyko. Būtent tai ir privedė prie katastrofos Ukrainoje", - Tukerio Karlsono laidoje kalbėjo amerikiečių politologas, Čikagos universiteto profesorius, tarptautinių santykių specialistas Džonas Mearshaimeris (John Mearsheimer).

Rusakalbiams, nenorintiems mokytis lietuvių kalbos: situacija Rusijoje

Į Lietuvą plūsta rusakalbiai iš  Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, kitų buvusių TSRS valstybių, kurie dažnai reiškia nepasitenkinimą, kad dirbantieji su klientais privalo mokėti lietuvių kalbą. O kokia situacija pačioje Rusijoje? 

Fedpress šiandien paskelbė štai tokį pranešimą rusų kalbos mokėjimo klausimu: 

Darbo ministerija siūlo riboti migrantų įdarbinimą paslaugų sektoriuje nemokant rusų kalbos

Darbo ministerija pasiūlė riboti užsieniečių iš vizų šalių įdarbinimą pareigose, susijusiose su bendravimu su rusais. Pakeitimai susiję su profesijomis paslaugų sektoriuje. „FederalPress“ surinko svarbiausią informaciją apie įsakymo projektą ir užsieniečių darbo jėgos kvotų taisykles.

Nauji reikalavimai - diskusijoje

Rusijos darbo ministerija parengė įsakymo projektą, kuriuo siūloma neįtraukti į darbdavių paraiškas profesijų, susijusių su bendravimu su Rusijos piliečiais, jei darbuotojas užsienietis nemoka rusų kalbos. Dokumentas paskelbtas federaliniame norminių aktų portale. Viešas aptarimas vyks iki rugpjūčio 15 d.

Kam bus taikomi apribojimai

Siūlomi apribojimai taikomi profesijoms, kurios susijusios su socialiniu bendravimu. Tarp jų:

- automobilių vairuotojams,

- maisto ir ne maisto produktų pardavėjai,

- medicinos darbuotojai.

Darbo ministerija paaiškino, kad tokiose pareigose reikia gerai mokėti kalbą, todėl jų negali užimti asmenys, atleisti nuo kalbos egzamino pagal kvotą.

Kodėl pasirodė įsakymo projektas

Naujoji norma susijusi su įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimais. Anksčiau pagal kvotą dirbantiems migrantams buvo panaikintas rusų kalbos egzaminas. Dėl to kilo rizika, kad į pareigas, susijusias su aktyviu bendravimu, gali patekti kalbos nemokantys darbuotojai. Siekdama išvengti konfliktų ir paslaugų vartotojų pretenzijų, Darbo ministerija iš anksto nusprendė tokių profesijų neįtraukti į paraiškas.

Užsieniečiai su viza: kas oficialiai dirba Rusijoje

Kvota taikoma tik užsieniečiams iš vizų šalių. Tai daugiausia kvalifikuoti darbuotojai iš Kinijos, Indijos, Turkijos ir kitų valstybių, kuriose galioja vizų režimas atvykti į Rusijos Federaciją. Kiekvienais metais, atsižvelgiant į regionų prašymus, nustatomas tokių darbuotojų skaičiaus limitas.

Kaip susitariama dėl kvotos

Paraiškos iš Rusijos Federaciją sudarančių subjektų priimamos iki rugsėjo 1 d. Regionų lygmeniu jas nagrinėja tarpžinybinė komisija. Patvirtinamos tik tos paraiškos, kurios patvirtina specialistų trūkumą regione.

Tada dokumentai siunčiami Rusijos darbo ministerijai. Ten juos svarsto federalinė tarpžinybinė komisija. Į ją įeina Vidaus reikalų ministerijos, Pramonės ir prekybos ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Transporto ministerijos, Ekonominės plėtros ministerijos, Statybos ministerijos, Rytų plėtros ministerijos ir Rostrudo ministerijos atstovai. Patvirtinus paraiškas, jos įtraukiamos į nutarimo dėl kvotų projektą.

Darbas pagal kvotą - be teisės persikelti

Darbo ministerija pabrėžia, kad kvotų mechanizmas numato darbuotojo paskyrimą į konkrečią įmonę. Jis gali dirbti tik pakviestas darbdavio, kuris išdavė vizą ir kvotą. Agentūros duomenimis, 93,8 proc. visos kvotos sudaro kvalifikuoti darbuotojai, reikalingi pramonės ir infrastruktūros projektams.

Nuotrauka: FederalPress / Vytolsky Victor

https://fedpress.ru/article/3392934

Viktoras Orbanas „Kossuth Radio“ laidoje: Vengrijoje vyksta šeimai palankių mokesčių revoliucija

 

Viktoras Orbanas penktadienio rytą 7.30 val. davė interviu „Kossuth Radio“ laidai „Good Morning Hungary“. Interviu buvo aptartos kelios svarbios temos, įskaitant paskolą „Home Start“, kuri padeda valstybės tarnautojams įsigyti būstą, paramos šeimoms programos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir ES muitų susitarimas.

V. Orbanas teigė, kad nuo Kovido laikų pasaulį slegia daug netikrumo, be to, vyksta Rusijos ir Ukrainos karas, JAV tarifų karas, sparčiai vystosi robotai ir dirbtinis intelektas. Dėl to ypač sudėtinga padėtis susidaro jaunimui, nes niekas nežino, kaip toli jie dreifuos šiame chaotiškame pasaulyje.

Ministras Pirmininkas pabrėžė, kad tai rimtas iššūkis, ir nors jauni žmonės su juo susiduria, vyriausybė stengiasi juos paremti, kad jie rastų savo namus. Daug kur Europoje labiau paplitusi nuoma, tačiau vengrai vis dar laiko būsto nuosavybę laisvės ir saugumo simboliu. Tai svarbu, nes jie turi kur sukurti šeimą, o nuosavybė juos daro nacionalinės bendruomenės dalimi. Štai kodėl programos „Home Start“ šūkis yra „pirmyn“, t. y. tai galimybė ir pasiūlymas, kuriuo verta pasinaudoti.

V. Orbanas pabrėžė, kad vyriausybė, rengdama programą, atliko labai kruopštų darbą. „Velnias slypi detalėse, ypač kai velnias vadinamas banku“, - sakė jis. Vyriausybė nuolat konsultavosi su nekilnojamojo turto plėtotojais ir bankais, apie programą kalbėjo dar vasario mėn. vykusiame metiniame vertinime ir nuo to laiko ją rengė. Jis sakė, kad po diskusijų į schemą buvo įausta viršutinė kvadratinio metro kainos riba, siekiant sustabdyti kainų šuolį. Tai nepadidins prabangių namų pardavimo, bet yra skirta viduriniąjai klasei ir tiems, kurie nori pradėti statyti namus dabar. „Susidomėjimas didelis, statomi nauji būstai, kuriamos darbo vietos, valstybė gauna pajamų, taigi tai ekonomiškai racionali programa“, - pabrėžė jis.

Jis taip pat kalbėjo apie paramą būsto statybai valstybės tarnautojams. Jis priminė, kad nors panaši programa jau egzistavo privačioje rinkoje, tačiau nebuvo didelės paklausos, todėl vyriausybė pasiūlė naują sprendimą, pritaikytą valstybės tarnautojams. Jie galėjo gauti iki vieno milijono forintų per metus, kuriuos būtų galima panaudoti paskoloms grąžinti arba būstui įsigyti.

V. Orbanas sakė, kad būtų gerai, jei didesnė valstybės tarnautojų dalis turėtų nuosavą būstą. „Valstybės tarnautojo darbas yra ne pinigai, o tarnavimas žmonėms“, - pridūrė jis, juokaudamas, kad gydytojas operuoja ne save, o kitus. Taigi ši programa - tai daugiau nei pinigai: tai ir įvertinimas, kurio jie nusipelnė.

Pereidamas prie šeimos mokesčių lengvatų, Ministras Pirmininkas pažymėjo, kad tai dar viena sritis, kurioje vyriausybė vasario mėn. paskelbė apie proveržį.

V. Orbanas pabrėžė, kad csed ir vaikų priežiūros pašalpos bus neapmokestinamos, o tai šeimoms gali reikšti iki dviejų milijonų forintų. Šeimos mokesčių lengvata bus padvigubinta - tai atsispindės atlyginimuose nuo rugpjūčio 1 d.

Spalio mėn. tris vaikus auginančios motinos bus atleistos nuo socialinio draudimo įmokų, o nuo sausio 1 d. tai bus taikoma ir du vaikus auginančioms motinoms.

Vengrijoje vyksta mokesčių revoliucija, - sakė Ministras Pirmininkas.

Pasak jo, reikiamų išteklių galima rasti gerai valdant. Vyriausybės užduotis - padėti žmonėms nusistatyti sau tikslus, o vyriausybė taip pat turi nusistatyti tikslus. Dabar svarbiausia yra šeimai palankus valdymas ir pagalba žmonėms, kurie dirba ir augina vaikus, sakė jis.

Jis sakė, kad reikiamus išteklius užtikrins geras valdymas. Vyriausybės užduotis - padėti žmonėms išsikelti tikslus, o ji pati turi išsikelti aiškius tikslus. Dabar svarbiausia yra šeimai palankus valdymas ir parama dirbančioms šeimoms su vaikais.

Kalbėdamas apie JAV ir ES susitarimą dėl muitų, V. Orbanas sakė, kad jam nepatinka nuomonė, jog „galėjo būti ir blogiau“. Jis paminėjo Didžiosios Britanijos pavyzdį, kai Jungtinė Karalystė išstojo iš ES, tačiau sugebėjo sudaryti geresnį susitarimą su amerikiečiais nei Europos lyderiai, kurie, pasak jo, šioje srityje patyrė nesėkmę.

„Geram susitarimui sudaryti reikia tinkamo laiko, svarbu, kad pasiūlymas būtų pagrįstas ir kad būtų iš ko rinktis“, - sakė jis.

Jis pažymėjo, kad ES padarė keletą klaidų, pavyzdžiui, viena didžiausių problemų buvo laiko pasirinkimas. Kai į valdžią atėjo Donaldas Trumpas, nei į jį, nei į jo pažadą pertvarkyti pasaulio ekonomiką nebuvo žiūrima rimtai. „Tačiau dabar JAV prezidentas savo rinkėjams duotus pažadus įgyvendina punktais“, - sakė jis.

Svarbu pasiekti susitarimą, kurio būtų galima laikytis. Kita vertus, Ursula von der Leyen sudarė sutartį, su kuria ji neturi nieko bendra, pavyzdžiui, dalis dėl energetikos, už kurią atsakingos valstybės narės. Apskritai ji sakė, kad techniškai tai, kas galėjo būti padaryta blogai, buvo padaryta blogai.

V. Orbanas sakė, kad tokiose derybose reikia laimėti viską, ką galima laimėti, o nuostolius reikia kuo labiau sumažinti.

Jis taip pat sakė, kad viskas dėl Ukrainos turėtų būti aptarta atvirai, neturėtų būti sudaromos jokios slaptos sąlygos. Jis pabrėžė, kad iš Ukrainos į JAV eksportuojamų produktų vertė siekia net 11 mlrd. dolerių, o 15 proc. tarifas gali reikšti iki pusantro milijardo forintų nuostolių šiems produktams. Todėl būtina skubiai pradėti derybas dėl atsako, kurias tęs užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó ir ekonomikos ministras Mártonas Nagy.

Be to, bus parengti darbo vietų apsaugos ir pramonės apsaugos veiksmų planai, nes pramonė ir darbo vietos turi būti apsaugotos bet kokia kaina, pridūrė Ministras Pirmininkas.

V. Orbanas taip pat aštriai kritikavo Europą, sakydamas, kad ji yra silpna ir neveiksminga, palaiko blogus santykius su JAV ir Kinija, o su Rusija kariauja. Jo nuomone, tokio požiūrio tęsti neverta. Jis sakė, kad nors Europos liaudies partija remia Ursulą von der Leyen, to nepakanka, ir jei tai yra vienintelis lyderių pasirodymas, laikas susikrauti daiktus ir grįžti namo.

Šaltiniai:

https://www.magyarhirlap.hu/belfold/20250801-a-legfontosabb-lakasprogramok-es-csaladtamogatasok-2025-ben-orban-viktor-interjuja-video

https://magyarnemzet.hu/belfold/2025/08/orban-viktor-interju-kossuth-radio-2025-08-01