Sausio 13 dieną Drezdene susirinko
būrelis vokiečių pažymėti vieną didžiausių nusikaltimų
žmonijos istorijoje – Drezdeno mesto ir jo gyventojų holokaustą,
kurį surengė JAV ir Didžioji Britanija. Vokietijos feikinė
globalistinė spauda praktiškai nutylėjo šią tragišką sukaktį.
Kaip tai įvyko
1945 metų vasario
mėnesį Drezdene praktiškai nebuvo karinių objektų ir karinių
gamyklų. Mieste veikė dvi stambios tabako gamyklos, gaminusios
ženklią dalį Vokietijos tabako gaminių. Dar buvo muilo virykla
ir kelios alaus viryklos. Tiktai „Simenso“ gamykla, gaminusi
dujokaukes ir „Zeis“gaminusi optinius prietaisus, dar kelias
nedideles gamyklas, gaminusias radioelektronikos komponentus ir
komplektuojančias dalis aviacijos pramonei buvo galima priskirti
karinei gamybai. Bet visos jos buvo miesto pakraščiuose, o buvo
bombarduojamas istorinis miesto centras.
Sąjungininkai
nelaikė Drezdeno kariniu taikiniu per visą karą. Iki 13
vasario 1945 metų jis
buvo bombarduotas tik vieną kartą. 1944 metų
spalio 7 dieną apie trisdešimt В-17,
nesugebėjusių numesti bombų ant pagrindinio
taikinio, numetė bombas ant Drezdeno, kuris buvo atsarginiu jų
taikiniu. Be to 1945 metų sausio 16 dieną 133 lėktuvai bombardavo
už miesto esančią geležinkelio paskirstymo stotį. Jokios karinės
būtinybės bombarduoti Drezdeną nebuvo!
Gyventojų
holokausto technologijos
Prieš
karą Drezdene buvo apie 650 tūkstančių gyventojų. Iki vasario
1945 metų Drezdene buvo labai daug pabėgėlių. Pagal įvairius
vertinimus mieste buvo nuo dviejų iki dviejų su puse milijonų
žmonių. Tikslų skaičių žmonių nustatyti neįmanoma, nes jokia
statistika negalėjo suskaičiuoti visų pabėgėlių. 1945 metais
anglai turėjo efektyvius civilių gyventojų naikinimo metodus.
Buvo sukurtos specialios technologijos naikinti namų kvartalus.
Pirmoji banga bombonešių nešė fugasines bombas. Jų tikslas buvo
nuplėšti namų stogus, išmušti langus, kad padidinti padegamųjų
bombų panaudojimo efektyvumą, kurias nešė antroji lėktuvų
armada nuo vasario 13 dienos 22 val.
03 min. iki
22val. 25 min.
1945
metų vasario 13 dieną 243 britų bombonešiai numetė ant Drezdeno
mirtiną krovinį. Vokietijos priešlėktuvinė gynyba (PLG), kurios
radarai buvo nuslopinti radioelektroninius trukdžius vykdžiusių
lėktuvų nesugebėjo organizuoti atkirtį. Pirmoji britų
bombonešių banga prarado tiktai vieną Lakasterį, ir tas pakliuvo
po bombomis lėktuvo, skridusio aukščiau jo. Pagrindinis smūgis
buvo suduotas nuo 1 val. 23 min. iki 1 val. 52 min. junginio iš 515
anglų strateginių bombonešių. Jie nešė fugasines ir padegamas
bombas. PLG nesugebėjo pasipriešinti smūgiui, anglai prarado iš
antros bangos sąstato tiktai du Lakasterius. Po pirmos lėktuvų
bangos smūgio niekas nekliudė gaisro plitimui, o antrojo
antskrydžio fugasinės bombos skatino liepsna apimtos zonos plitimą
ir trukdė gaisrininkų darbui. Viso per naktį nuo vasario 13
iki 14 ant Drezdeno buvo
numesta beveik 1 500 tonų fugasinių ir 1
200 tonų padegamųjų bombų. Ant miesto buvo
numesta 650 tūkstančiai padegamųjų bombų! Kilęs ugnies tornado
buvo matomas 200 mylių atstumu. Tai buvo ne paskutinis smūgis.
Vasario 14 dienos ryte į orą pakilo 450 bombonešių. Juos dengė
72 naikintuvai. 12 valandą 12 minučių ant miesto pasipylė bombos.
Smūgis užtruko 11 minučių.
Per tą laiką buvo numesta 500 tonų fugasinių ir 300 tonų
padegamųjų bombų. Po to 37 palydos naikintuvai pradėjo apšaudyti
kelius vedančius iš miesto, kurie buvo užpildytus pabėgėlių.
Bombardavimų rezultatai
Miesto
pramonė nukentėjo silpnai. Iš stambių gamyklų tiktai optinių
prietaisų gamykla nukentėjo rimtai. Pagal miesto policijos
viršininko pranešimą, pilnas atstatymas visų pramoninių įmonių
buvo numatomas per tris-šešias savaites. Geležinkelio tinklas
nukentėjo dar mažiau. Jau vasario 15 dieną per Drezdeną pradėjo
važiuoti traukiniai. Žymiai stipriau nukentėjo civiliniai
statiniai. Iš 35,5 tūkstančių miesto namų buvo sugriauti arba
rimtai nukentėjo 7,5 tūkstančio. Buvo sugriauti dešimtys bankų
pastatų, draudimo kompanijų, universitetas, šimtai parduotuvių.
Sugriauta didelis kiekis architektūros paminklų. Pagal pačius
kukliausius istorikų apskaičiavimus žuvo apie 25 tūkstančiai
žmonių. Tikslaus žuvusiųjų skaičiaus niekas nežino, nes
dauguma žmonių buvo palaidoti po nuolaužomis nugriuvusių namų
arba sudegė ugnies tornado. Iškart po bombardavimo Gebelsas kalbėjo
apie 200 tūkstančių žuvusių. Anglų istoriko Deivido Irvingo
nuomone žuvo 135 tūkstančiai žmonių. Šį skaičių nurodo ir
1977 metų laidos Tarybinė karinė enciklopedija.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą