Dienraštis
Respublika apie Šimašiaus „nuveiktus darbus“ parašė: „Sunku
būtų pasakyti, ką per dvejus metus mero poste nuveikė ponas
Šimašius. Daug paprasčiau išvardinti, ko jis nenuveikė, nes
neatlikti darbai bado akis. Ponas Šimašius nepastatė ir net
nepradėjo statyti stadiono. Jis nesutvarkė Lukiškių aikštės,
nesutvarkė ir Gedimino kalno bei aplink esančių takelių, kuriais
galėtų pasivaikščioti mero taip laukiami turistai. Spūstys
Vilniuje netgi padidėjo, taigi ir šioje srityje nėra kuo
pasigirti. Savivaldybė giriasi, kad sukūrė virtualų mokyklų
žemėlapį, bet ir šis neveikia, Šnipiškių nuo Baltupių
neatskiria.“ Vilnius, be to, išterliotas grafičiais,
apsilupinėjusiais namų fasadais, su ištrupėjusias šaligatviais,
nesutvarkytais šiukšlių konteineriais ir t.t.
Per du metus nieko
Vilniaus miestui nenuveikęs meras Remigijus Šimašius pasišiaušė
prieš visuomenininkų norą Lukiškių aikštėje įamžinti
valstybės simbolį Vytį.
Aš pabandžiau
išsiaiškinti šio Vilniaus mero asocialumo, jo neapykantos
pagrindiniam Lietuvos simboliui priežastį. Visuomeninių
organizacijų ir pavienių asmenų sukurtas Vyčio paramos fondas
ketina gaminti Lukiškių aikštei skirtą paminklą, nepaisydamas
mero priešinimosi. Apie tai fondo atstovai Vytas Kavaliauskas ir
Seimo narys Vytautas Juozapaitis vasario 22 dieną pareiškė per
spaudos konferenciją Seime, apie kurią informavo Lietuvos
televizijos kanalai.
V.Kavaliauskas
apgailestavo, kad sostinės savivaldybė nebendradarbiauja šiuo
klausimu su visuomenininkais. Pasak jo, sostinės meras R.Šimašius,
neatsako į kvietimus susitikti, nebuvo atvykęs pažiūrėti
konkursui pateiktų projektų.
Šimašius pastatė paminklą Lenonui, suomiui, šunims, segioja kitakalbius gatvių pavadinimus, bet priešinasi paminklo Vyčiui statybai. Kodėl?
2015 metais, tik įžengęs
į mero postą, Šimašius padovanojo Vilniui tris
paminklus-akibrokštus: „Suomį“, „Skalikus“ ir „Lenoną“.
Nežinau nei vieno
Vilniuje ar Lietuvoje gyvenusio ir mums didžiai nusipelniusio
suomio, ir net nežinau kuo taip nusipelnė Suomija Lietuvai, nebent,
kažkam iš sumanytojų patinka degtinė „Finlandia“, kurios
ženkliai padauginta.
Apie tai, kad
kunigaikštis Gediminas būtų užsiėmęs skalikų selekcija, neteko
girdėti. Ši veislė – tai 20 amžius patriotiškas atradimas,
neturintis nieko bendro nei su Gedimino pilies griuvėsiais, nei su
kunigaikščių šunimis, nei su Gedimino kalno papėde.
O ką bendro su Vilniaus
miestu turi eksbitlas Džonas Lenonas? Kuo jis nusipelnė mūsų
miestui, mūsų valstybei? Remigijus Šimašius pasakė, kad paminklas
Lenonui „taps traukos centru turistams“. Na, matyt, kaip Kaabos
akmuo Mekoje, kaip Raudų siena Palestinoje, kaip Vatikanas Romoje, –
tokia sakraline maldos vieta viso pasaulio liberalams.
Ne atsitiktinai po karo
mūsų mieste atsirado Leninas, ne atsitiktinai čia atsirado ir
Lenonas, vien mero negalia tai nepaaiškinama, yra gilesnės
priežastys.
Bitlų projekto tikslas,
kaip rašo Adorno, daug prisidėjęs prie Bitlų dainų kūrybos,
savo knygoje „Introduction to the Sociology of Music“, „...buvo
užprogramuoti masinę muzikinę kultūrą kaip globalios socialinės
kontrolės formą, laipsniškai degraduojant jos vartotojus.“
Liūdna, bet Vilniaus
meras, taip mėgstantis įamžinti šunis, suomius, užsienio
narkomanus muzikantus, kaip velnias kryžiaus išsigando paminklo
Vyčiui.
Ką reiškia
“Šimašius” ir ką tas Šimašius gero nuveikė iki buvo
pasodintas į Vilniaus mero kėdę?
Gerb. Pranas Valickas
nuodugniai išstudijavo Šimašiaus pavardės kilmę ir reikšmę,
šio žmogaus nuopelnus. Tai autorius paskelbė „Šauksmas.Lt“
2015 metų gegužės 2 dieną.
Autorius rašo: „
<...>Žydų mokslininkas, judaizmo profesorius amerikietis
Geršonas Davidas Hundertas parašė knygą „Lenkijos ir Lietuvos
žydai aštuonioliktame amžiuje, Naujųjų laikų geneologija“;
knyga išversta į lietuvių kalbą ir 2006 metais ją Vilniuje
išleido leidykla „Eugrimas“. 100-jame puslapyje G.D.Hundertas
rašo, kad į visas šventes, puotas, susirinkimus kvietimus
kviečiamiems žmonėms įteikdavo kahalo tarnautojas “šamašas”.
Šamašas ne šiaip sau koks nors laiškininkas; pavyzdžiui,
G.D.Hundertas rašo, kad kiekvienas bendruomenės narys turėjo teisę
į svečius kviesti tik bendruomenės nustatytą svečių skaičių,
o tas skaičius buvo nustatomas pagal tai kiek tas žmogus sumokėjo
mokesčių bendruomenei — kas daugiau sumokėjo, tai tas ir daugiau
svečių gali kviesti. Taigi, jei koks nors Maušiukas sumanė kelti
vestuves, tai jis privalėjo šamašui įteikti norimų kviesti
svečių sąrašą, o šamašas, patikrinęs kiek Maušiukas sumokėjo
į kasą, sąrašą išcenzūruoja, nustato svečių skaičių ir
išnešioja kvietimus į vestuves. Dalyvauti be kvietimo buvo
nusikaltimas. Bet va OED rašo, kad šamašas kartu ir sinagogos
tarnautojas zakristijonas. Taigi šamašas sinagogos ir kahalo
tarnautojas.“ <...>
„Dabar apibendrinsiu — visos išvardytos kalbos yra semitų, t.y. akadų, asirų ir babiloniečių kalbomis Šamaš, sirų kalba Šimšu ir Šemša, žydų Šemeš ir arabų Šams. Ir visomis kalbomis reiškia tą patį — Saulės ir Teisingumo dievą. Ir dabar šiais laikais tas pats žodis yra naudojamas kaip žydų ir sirų pavardės, o žydai savo šventės Hanukos pagrindinę žvakę vadina šameš. Taip pat pas juos yra sinagogos ir kahalo tarnautojas tituluojamas šamaš.“ <...>
„Vilniaus meru
išrinktas Remigijus Šimašius. Jo pavardė grynų gryniausia
žydiška, o ką reiškia – skaityk aukščiau. Na, tik lietuvišką
galūnę „–us“ pridėjo.
Ką jis nuveikė, rašo
vikipedija: „Nuo 2008 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. gruodžio mėn.
– Lietuvos teisingumo ministras. Interpeliacija Seime 2012 m.
balandžio mėn. 29 Seimo narių grupė pateikė ministrui
interpeliaciją, uždavusi 5 klausimus: apie teismų reformą,
situaciją įkalinimo įstaigose, Teismo medicinos tarnybos darbą,
duomenų apie žmogaus teisių aktyvistą Alesį Beliackį perdavimą
Baltarusijai bei su pedofilijos byla susijusią situaciją
Garliavoje. Taip pat ministras susilaukė kritikos dėl homoseksualų
partnerystės įstatymo projekto, Kuršių Nerijos teisminių bylų
(neteisėtų Preilos botelių statybų), aidėjo kaltinimai dėl
nebaigtų tirti eilės rezonansinių bylų, tokių kaip Bražuolės
diversija, savanorių maištas Pakaunėje, saugumiečių Juro
Abromavičiaus ir Vytauto Pociūno mirtys, Eglės Kusaitės ir čečėnų
Gatajevų bylos, Algirdo Paleckio teiginiai apie Sausio 13-osios
įvykius. Vyriausybės narys išliko savo pareigose, nes, pagal Seimo
Statutą, reikėjo surinkti bent 71 ministro darbu nepatenkinto Seimo
nario balsą. Tuo tarpu balsavime dėl nepasitikėjimo dalyvavo vos
63 Seimo nariai, iš kurių 36 – balsavo už interpeliaciją,
15 – laikėsi priešingos nuomonės, 4 – susilaikė, o
16 biuletenių paskelbti negaliojančiais.
Jam būnant teisingumo
ministru nužudyta daug žmonių (Kauno-Garliavos pedofilijos byla),
o byla numarinta ir niekas nenubaustas; numarinta Bražuolės
geležinkelio tilto susprogdinimo byla, saugumo karininkų Juro
Abromavičiaus ir Vytauto Pociūno nužudymo bylos irgi numarintos,
neišaiškinus kaltininkų ir t.t. Nuveikė iš tiesų nemažai; ne
veltui studijavo Amerikoje. Nėra abejonių, kad išrinktas Vilniaus
meru irgi nuveiks…
Taigi, šalom vilniečiai,
Vilniaus viršininkas labai labai košer !!!!!
(pirmas svarbus Šimašiaus
darbas, jam tapus meru – pasididino savo atlyginimą tūkstančiu
eurų- Šauksmo red.)“
Simboliška: Šimašius
degą Hanukos žvakę ir tyčiojasi iš Vinco Kudirkos, lietuvių
tautos. Į Nerį garma tūkstančiai tonų srutų
Vincas Kudirka –
Lietuvos valstybės simbolis, valstybės himno autorius. Dėkinga
Tauta rinko pinigus ir pastatė šiam Didžiavyriui paminklą
Vilniuje. Gruodžio 24 dieną judėjų sekta Chabad-Liubavič prieš
Vinco Kudirkos paminklą užgriozdino didžiulę menorą ir ėmė
švęsti Chanukos šventę, čia šokti savo šokius, surengė
fejerverką. Šitas pasityčiojimas iš lietuvių jausmų,
iššaukianti netolerancija mūsų valstybei ir jos simboliui,
tęsiasi jau keli metai. Man, prisipažinsiu, toks Lietuvių tautos
negerbimas iššaukia gilų pasipiktinimą. Menoros statymas miestų
aikštėse, tai ne judaizmo tradicija, menora tūkstantmečius buvo
statoma sinagogose, tai Chabad Liubavič sektos išgalvojimas. Antra
vertus, ar Vinco Kudirkos aikštė yra vienintelė aikštė
sostinėje? Aš manau, kad Chabado surengta
šventė būtent Vinco Kudirkos aikštėje yra lietuvių tautos
įžeidimas.
Chabado šventė Kudirkos
aikštėje Vilniuje sutapo su ekologine katastrofa, kuomet į
Nerį, ne be savivaldybės darbuotojų aplaidumo, išsiliejo
tūkstančiai tonų fekalijų. Gal tai buvo merui Šimašiui ženklas
iš aukščiau?
Įvairiakalbės
Gatvių lentelės
Ko siekė Šimašius
kabinėjant ne valstybine kalba parašytas gatvių pavadinimų
lenteles? Paralyžiuoti lietuvių kalbos kontrolieriaus institutą?
Kad valstybinės kalbos klausimus imtų spręsti teismai? Jei jo
tikslas buvo griauti valstybinės kalbos statutą, kelti sumaištį
tarp Lietuvoje gyvenančių tautų, jo tikslas yra pasiektas.
Šimašiaus
bendrapartietis – lytinis ir moralinis iškrypėlis iš Anglijos,
koliojantis Lietuvą
2015
metų birželio 27 dieną, vienas Dievo nubaustas pilietis iš
Didžiosios Britanijos, labai gerbiamas ir vertinamas Vilniaus
liberalų ir net jų pasikviestas į sostinės Tarybą spręsti
Vilniečių reikalus, viešai pareiškė, kad jis „p.sa“ Lietuvą.
Ne todėl, matyt, liberalai ant to peder..to supyko, kad taip jų
valstybę jis niekina, kurioje jie gyvena, kurios duoną valgo,
kurioje jie savo vaikus augina ir kurios įstatymus privalo gerbti,
bet tam lytiniam aktui jiems kol kas, matyt, per didelė Lietuva
pasirodė. O kaip kitaip, jei valstybę jie gerbtų, tai šiukšlę,
valstybę niekinančią, būtų iš savivaldybės tuojau pat
išmetę, iki pačių Britų salų nuspyrę. Bet ne, pabarė, gal
pamanė, kad dar neįveiks valstybės pi.ti, per silpni, palaukti
reikia, pasitreniruoti?
Šimašiaus patarėjas
Šimašiui nepakako
patarėjų iš Lietuvos ir jis pasikvietė į patarėjus Izraelietį
Danielių Lifšicą, religingą, gerai ginkluotą. Gal tas gerai
ginkluotas jo paterėjas Lifšicas, su Toros skiaute ant galvos Šimašiui ir patarė, kad nereikia Lukiškių aikštėje Vyčio
statyti? Kam gojams vytis? Apie ją nei Toroje, nei Talmūde nieko
nepasakyta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą