Konservatorių noras išrinkti savo
pirmininku dieduko anūką man primena šuns norą sugriebti savo
uodegą. Šuniui tai dažniausiai nepavyksta, nebent šuo turi
nenormaliai ilgą uodegą – yra išsigimęs. Kaip ir
konservatoriai. Todėl jiems pavyks.
Pripažinkit, kad Lietuvoje
pagarsėjusio sukčiaus žentas ir senelio anūkas, su nenudžiuvusiu
nuo manų košės pasmakriu, arogantiškas, pasipūtęs, kaip varlė
pavasarį, buvo niekinė kandidatūra į partijos pirmininko postą.
Vienintelis jo koziris buvo diedukas - jau kelis dešimtmečius
gnydijantis Lietuvą ir jos žmonių protą, ir tartum smauglys Ka
užhipnotizavęs savo nusenusį elektoratą.
O kas toliau? Anūkas vakar per
televiziją gyrėsi, kad jį profesionalai moko, „kaip būti arčiau
žmonių.“ Bet juk kuprotą mokink nemokęs būti tiesiu, vis tiek
liks kuprotas. Taip ir su tuo nedadirbtu senelio anūku - sektantu
bibelforšerių - Jahovos liudytoju.
Prisipažinkim – tokio cirko
Lietuvoje dar nebuvo.
O pažiūrėti smagu, kaip tas
konservatorių šuo ratu bėga ir į savo apšiktą uodegą dantimis
įsikibti bando.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą