R.Pakso praregėjimas

Pas politikus išsivysto kažkoks psichikos sindromas, mokslo dar neįvardintas, kai realybę jie pilnai suvokia tik tada, kai jų vadovaujama partija pralaimi rinkimus, nustumiama nuo valdžios lovio.

Dienraštyje „Respublika“ partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Rolandas Paksas straipsnyje „Pabėgėlius „integruoja“, išbėgančiais nesirūpina - kas? Valdžia, kurią išsirinkome“ dėsto labai teisingas ir protingas mintis.

Šiame straipsnyje Rolandas Paksas kritikuoja karbauskininkų sugalvotą „pabėgėlių „imigraciją“ į Lietuvos savivaldybes aplenkiant centrą Rukloje,“ argumentuotai išaiškina, koks blogis yra tie prieš jų pačių valią pas mus atkeliami „pabėgėliai“, pateikia statistiką, kaip jų nenori Vakarų Europos valstybių gyventojai, kaip „kone visi „integruojami“ pabėgėliai tik ir galvoja, kaip ir kada Lietuvą palikti,“ kaip reikia rūpintis savo valstybės piliečiais, didinti pašalpas vaikams ir t.t.

Nepaneigsi, protingos ir argumentuotos mintys. Bet kodėl tik dabar jos atsirado, o ne tada, kai jo vadovaujama partija į Vidaus reikalų ministro postą delegavo dabartinį premjerą Saulių Skvernelį, kuris Lietuvos vardu (!) 2016 metais įsipareigojo tuos „pabėgėlius“ vežti į Lietuvą, net nepaklausęs, ar kas nori tų musulmonų „pabėgėlių“, kurie pas save namuose pjauna krikščionims galvas, o Vakaruose sistemingai organizuoja teroro aktus, prievartauja europietes moteris?

Nerimtas toks Rolando Pakso elgesys, mažų mažiausiai. Net katinas, kada netinkamoje vietoje krūvelę padaro, susigėsta. O partijos pirmininkas, tokią didelę krūvą Lietuvai pridėjęs, bent turėtų atsiprašyti savo tautiečių už tokią jo protežė S.Skvernelio padarytą kiaulystę, o ne, kaip niekur nieko, dėstyti, kaip blogai kvepia tai, ką jis pats su savo partija prikrovė.

Taigi, R.Pakso pavyzdys rodo, kad labai naudinga partijai pabūti kiek tolėliau nuo valdžios lovio. Tai puiki terapija gydant partinį vištakumą.